- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-1555-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09811-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- J. C.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
pareiškėjas J. C. 2012-08-22 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu skolininkui V. L. dėl 29 074 JAV dolerių skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Skolininkui pareiškus prieštaravimus, buvo pareikštas ieškinys ir ieškovas J. C. nurodė, jog atsakovas V. L. iš ieškovo 2001-01-08 pasiskolino 17 666 JAV dolerių, kuriuos įsipareigojo grąžinti per 4 mėnesius. Atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti 2 proc. mėnesines palūkanas. Per įsipareigojime nustatytą keturių mėnesių terminą atsakovas skolos negrąžino ir 2004-04-08 buvo skolingas ieškovui 29 074 JAV dolerių. Atsakovas iš pradžių žadėjo atsiskaityti, tačiau vėliau pradėjo slapstytis, telefonu neatsiliepė, siunčiamų dokumentų nepriėmė. Kadangi atsakovas vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neketino laisva valia grąžinti paskolos, ieškovas prašė teismo paskolą priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 17 666 JAV dolerių skolai sumokėti, 5 370,46 JAV dolerių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-08-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 263 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, nes pats atsakovas 2004-04-07 patvirtino skolos dydį, t.y. atsakovas iš esmės pripažino prievolę, dėl to nuo šio momento ieškinio senaties terminas nutrūko ir prasidėjo iš naujo. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis, minėtame paskolos raštelyje esantis tekstas įrodo pinigų perdavimo faktą, dėl to teismas konstatavo, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartį. Atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog paskolos suma yra grąžinta. Atsakovas teigė, jog minėtą pinigų sumą pasiskolino UAB „Jūrų krabas“, tačiau byloje pateikti duomenys prieštarauja minėtiems atsakovo teiginiams. Skolos raštelyje nėra nurodyta, jog atsakovo valdomas laivas iš UAB „Uosto vartai“ gavo kuro už 17 666 JAV dolerių. Atsakovas V. L. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas yra nepraleistas. Teigė, kad surašytas skolos raštelis nėra paskolos sutartis, dėl to teismas neteisingai jį įvertino. Atsakovas nesiskolino pinigų iš ieškovo, nes ieškovas tik perdavė kuro laivui, kuriam vadovavo atsakovas. Teismas nesiaiškino tikrosios šalių valios, nes atsakovas negavo pinigų iš ieškovo. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą susitarimą tarp UAB „Uosto vartai“ ir BEAM SEA LTD, pagal kurį BEAM SEA LTD sumokėjo atsakovo skolą ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas J. C. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakovas įsipareigojimus prisiėmė kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonės vadovas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas iš naujo prasidėjo 2004-04-07, kuomet atsakovas pasirašė, jog pasikeitė skolos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo (LR CPK 12, 178, 185 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 str.). Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis ir teigė, kad paskolos iš ieškovo negavo.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad LR CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. LR CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad byloje esantis paskolos raštelis atitiko paskolos sutarčiai nustatytą rašytinės formos reikalavimą (LR CK 6.871 str. 3 d), nes jame nurodytas paskolos gavėjas, paskolos davėjas, nurodyta paskolinta suma. Atsakovas neigė, kad paskolos raštelyje nurodytą sumą realiai pasiskolino ir teigė, kad už šią sumą ieškovo vadovaujama įmonė atsakovo vadovaujamai įmonei pateikė kurą. LR CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Iš į bylą pateikto raštelio matyti, kad atsakovui pinigai buvo perduoti raštelio sudarymo dieną, t. y. 2000-01-08 ir būtent tada atsakovas asmeniškai, o ne įmonė UAB „Jūrų krabas“ ar atsakovo nurodyta įmonė BEAM SEA LTD, įsipareigojo grąžinti pinigus pagal ieškovo pareikalavimą. Raštelyje nėra įvardinta, kad paskolos davėja yra UAB „Uosto vartai“. Raštelyje nėra jokio kito trečiojo asmens rekvizitų, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, paskolos davėju pripažįsta raštelyje nurodytą ieškovą.
Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad pinigai nebuvo perduoti, o sudaryta sutartis neatitinka paskolos sutarties reikalavimų, kadangi ginčo sumos atsakovas realiai negavo. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Akivaizdu, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog piniginiu ekvivalentu buvo išreikšta laivui įpilto kuro vertė, nepatvirtina šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo (LR CK 6.870 str.). Paskolos raštelyje apie kuro suteikimą nėra nurodyta, todėl teismas neturi pagrindo kitaip įvertinti paskolos sutarties sudarymą.
Atsakovas nurodė, kad byloje buvo pateikti įrodymai, jog skolą ieškovui sumokėjo bendrovė BEAM SEA LTD, dėl to skolos reikalaujama nepagrįstai. Su tokia nuostata sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovo minėtuose įrodymuose, t. y. mokėjimo nurodyme (b. l. 87-88) bei UAB „Uosto vartai“ pranešime (b. l. 89-90) nenurodyta, kad dengiama atsakovo skola, be to, mokėjimai vykdyti tarp dviejų juridinių asmenų, nesutampa ir skolos bei palūkanų sumos. Dėl to nėra pagrindo atsakovo nurodytų įrodymų vertinti kaip paneigiančių jo prievolę ieškovui grąžinti paskolą. Teisėjų kolegijos vertinimu šalių susitarimas dėl paskolintų lėšų bei byloje esančiame 2000-01-06 skolos raštelyje (b. l. 71) nurodytas tekstas turi būti aiškinamas pagal tikruosius ginčo santykių šalių ketinimus, analizuojant ir vertinant ieškovo ir atsakovo santykius iki ginčo pradžios. Vadovaudamasis šalių paaiškinimais bei bylos rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų skolinęsis lėšas kaip įmonės atstovas bei įvykdęs prievoles ieškovui.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senatis nepraleista. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. LR CK 1.130 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, rodantys, kad jis pripažįsta prievolę. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas 2004-04-07 raštu patvirtino skolos ieškovui dydį. Dėl to šie atsakovo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atsakovo prievolės ieškovui pripažinimas. Taigi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2004-04-07. Pareiškimas dėl teismo įsakymo teisme gautas 2012-08-22 ir galima konstatuoti, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas (b. l. 108). Už apeliacinį skundą mokėtina suma skaičiuojama nuo ginčijamos sumos (LR CPK 80 str. 4 d.). Atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1 765 Lt žyminį mokestį, dėl to ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 93 str.). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. C. iš atsakovo V. L. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovo V. L. 1 765 Lt žyminio mokesčio valstybei.