- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- eI-2908-426/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jaunokas“
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (skundą padavusi institucija) atstovui Rokui Didžiapetriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros pateiktą prašymą administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaunokas“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA, Agentūra) teismo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK, Komisija) 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21R-138(AG-65/02-2019 (toliau – Sprendimas), kuriuo patenkino pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaunokas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skundą ir panaikino Agentūros 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą „Dėl paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumų ištaisymo“ (toliau – Sprendimas) pripažinti technologinio audito parengimo išlaidas netinkamomis finansuoti.
LVPA nesutinka su Sprendime nurodytais motyvais. Skunde paaiškina, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. LVPA registruota UAB „Jaunokas“ paraiška dėl projekto „UAB „Jaunokas“ skaitmeninimo technologijų gamybos procesuose įdiegimas“ finansavimo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paraiška arba projektas). Agentūra Sprendime informavo pareiškėją apie sprendimą pripažinti technologinio audito parengimo išlaidas netinkamomis. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-761 projektui buvo skirtas 85 075,00 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansavimas. Bendra projekto vertė (kartu su pareiškėjo privalomu nuosavu indėliu) – 416 790,00 Eur.
LVPA nurodo, jog vertino pareiškėjos pateiktą paraišką pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-854 „Pramonės skaitmeninimas LT“ projektų finansavimo sąlygų apraše Nr. 1, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-257 (toliau – Aprašas) nustatytus reikalavimus projektams, tarp kurių reikalavimas įvertinti, ar projekto išlaidos atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus. Projekte buvo numatytos 1) gamybinės įrangos įsigijimo išlaidos; 2) technologinio audito parengimo išlaidos ir 3) technologinio audito įgyvendinimo priežiūros išlaidos. Projektas buvo įvertintas kaip atitinkantis bendruosius reikalavimus projektams (ir atitinkamai jam įgyvendinti buvo skirtas finansavimas), o jo biudžetas buvo sumažintas eliminuojant technologinio audito parengimo išlaidų sumą, tinkamomis finansuoti pripažįstant gamybinės įrangos įsigijimo ir audito įgyvendinimo priežiūros išlaidas.
Technologinio audito parengimo išlaidoms pagrįsti kartu su paraiška buvo pateikta 2018 m. gegužės 7 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paslaugų sutartis) su VšĮ „Profesijų mokymo ir paramos centras“ (toliau – paslaugų teikėjas). Pažymi, kad iš Paslaugų sutarties 2 priedo (priėmimo-perdavimo akto) matyti, jog technologinio audito paslaugos kaip tinkamai suteiktos buvo priimtos 2018 m. rugsėjo 3 d., pažymint, kad užsakovas neturi jokių pretenzijų paslaugų teikėjui dėl užsakymo įvykdymo.
Agentūra nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas atsiskaityti su paslaugos teikėju privaloma per 30 ar per 60 dienų nuo paslaugų suteikimo dienos, tačiau pareiškėjas po paslaugų priėmimo su paslaugos teikėju neatsiskaitė šiame įstatyme nustatytais terminais, o Susitarime nustatė sąlygą, pagal kurią galima daryti išvadą, jog paslaugų teikėjas sutiko įgyti teisę į apmokėjimą už tinkamai suteiktas paslaugas tik įvykus aplinkybei, kurios pasireiškimo tikimybei paslaugų teikėjas neturi jokios įtakos, t. y. jos įvykimas visiškai nepriklauso nuo paslaugos teikėjo valios, suteiktų paslaugų kokybės ar kitų veiksmų.
Kadangi paslaugų teikėjas pagal Susitarimą teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas įgijo tik jeigu projektui būtų skirtas finansavimas, LVPA daro išvadą, jog pagal Paslaugų sutartį iš esmės buvo susitarta, jog paslaugų teikėjas kartu su technologinio audito atlikimu taip pat turi užtikrinti tokių paslaugų suteikimą, kurios nefinansuojamos projekto lėšomis, t. y. parengti kokybišką ir pakankamai finansavimui gauti naudos ir kokybės balų surinksiančią projekto paraišką, verslo planą ir kitus Aprašo 61 punkte nurodytus paraiškos dokumentus, nes tik tokiu atveju paslaugų teikėjas įgytų teisę į atlyginimą už Sutartyje įvardintas technologinio audito atlikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas Paslaugų sutartyje įvardintas išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti projekto lėšomis.
LVPA atstovas teismo posėdyje prašė panaikinti Komisijos Sprendimą. Akcentavo, kad buvo galimai nesąžiningi paslaugų teikėjai. Komisija vertino, kad ne prielaida, o įrodymas. Teigia, kad sandoris buvo skirtas pridengti didesniam sandoriui.
Šalies argumentai
Pareiškėja Bendrovė prašo teismo atmesti Agentūros prašymą.
Pareiškėja pažymi, kad Paslaugų sutarties objektas – paruošti Skaitmeninimo (technologinį) auditą. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. susitarime (toliau – Susitarimas) numatytos sąlygos, kad „PVM sąskaita-faktūra pagal priėmimo-perdavimo aktą išrašoma tik po to, kai skaitmeninimo (technologiniam) auditui skiriamas finansavimas“ (Paslaugų sutartyje numatyta technologinio audito atlikimo kaina – 5 850,00 Eur be PVM) susitarimo traktuotė. Atsiliepime pareiškėja akcentuoja, kad LVPA nėra technologinio audito atlikimo pirkimo sandorio šalis. Bet kokie sandorio atlikimo ir apmokėjimo ginčai tarp Bendrovės ir Technologinio audito atlikimo Paslaugų teikėjo yra dviejų verslo subjektų ginčų dalis, sprendžiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomai pažymi, kad pagal Priemonės bei pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Taisyklės) nėra nustatyta jokių reikalavimų sutarčių ir / ar jų lydinčių priedų reikalavimams.
Pareiškėja nurodo, jog nėra anksčiau dalyvausi paramos priemonėse bei neturi tokio dalyvavimo paramos priemonėse patirties, todėl sprendžiant pagal turimą verslo vykdymo patirtį pagrįstai darė išvadą, kad technologinio audito parengimo kokybė yra viena iš esminių sąlygų teigiamam projekto įvertinimui bei paramos gavimui sąlyga.
Atkreipia dėmesį, kad skunde atsakovės pateikiami argumentai yra deklaratyvaus bei nuomonės, spėjimo ar prielaidų pobūdžio teiginiai, kurie nepatvirtinti faktinėmis aplinkybėmis ir/ar dokumentais.
Pasak pareiškėjos, Technologinio audito atlikimo 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomas susitarimas nepaneigia ir nenutraukia Sutarties, pačio realaus darbų atlikimo fakto, kuris patvirtintas šalių pasirašytų perdavimo-priėmimo aktu ir yra pateiktas LVPA kaip Projekto paraiškos privalomas priedas, neįtakoja Sutartyje nurodytos atliktų darbų kainos ir apimties bei nekeičia kitų Sutarties šalių įsipareigojimų. Papildomu susitarimu tik apibrėžiamas PVM sąskaitos faktūros išrašymo laikas, tačiau ne sąlygos dėl trūkumų pašalinimo papildomo apmokestinimo ir/ar pačios Sutarties apmokėjimo už paslaugas sąlygų pakeitimo/atšaukimo. Papildomame susitarime nėra keičiamos galutinės apmokėjimo už paslaugas sąlygos t. y. tokių apmokėjimo sąlygų būtinybė neatsižvelgiant į projekto įvertinimo rezultatus. Pagal šios Sutarties ir priedų sąlygas nėra pareiškėjai atšaukiama/panaikinama prievolė apmokėti už sutiektas Technologinio audito parengimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad mokėjimas paslaugos teikėjui buvo siejamas ne su sutelktomis paslaugomis, o su finansavimo projektui skyrimu. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepateikė savo teiginius patvirtinančių dokumentų, kodėl sandoris tarp pareiškėjos ir Technologinio audito paslaugų atlikėjos galėtų būti traktuotinas kaip apsimestinis sandoris, todėl ši Skundo dalis laikytina nepagrįsta.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su LVPA skunde išdėstytais motyvais. Papildomame technologinio audito atlikimo sutarties priede apibrėžiamas PVM sąskaitos faktūros išrašymo laikas, tačiau ne apmokėjimo sąlygos. Šis susitarimas nepaneigia ir nenutraukia Sutarties, pačio realaus darbų atlikimo fakto, kuris patvirtintas šalių pasirašytu perdavimo-priėmimo aktu, ir yra pateiktas LVPA. Kaip Projekto paraiškos priedas neįtakoja Sutartyje nurodytos atliktų darbų kainos ir apimties bei nekeičia kitų Sutarties šalių įsipareigojimų. Pareiškėjos ir paslaugų teikėjos Susitarimo nuostata, jog sąskaita bus išrašyta tik po to, kai bus gautas finansavimas, iš esmės atitinka sąskaitų apmokėjimo būdą. Sutartyje aiškiai nurodyta, jog už paslaugas privaloma apmokėti, jei jos atliktos tinkamai. Technologinio audito išvada faktiškai parengta (atlikta), o Priėmimo-perdavimo aktu šalys paslaugas priėmė kaip tinkamai atliktas. Todėl Susitarimo nuostata dėl finansavimo aiškintina kaip apibrėžianti bei detalizuojanti tik apmokėjimo būdą ir sąlygas.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad technologinio audito parengimo išlaidos yra pagrįstos faktiniu atliko darbo ir suteiktų paslaugų įvykiu ir faktine sukuriama verte. Sutartyje nurodyta technologinio audito atlikimo kaina yra nedaloma, technologinis auditas realiai atliktas ir pridėtas prie LVPA pateiktos Projekto paraiškos kaip privalomas priedas. Sutarties šalys šių darbų atlikimo faktą patvirtino priėmimo-perdavimo aktu. Pažymi, kad nustatyta technologinio audito atlikimo vertė atitinka įprastines rinkos sąlygas ir tokių darbų ir paslaugų atlikimo vertes (kainas) rinkoje bei sudaro tik 1,40 proc. bendros projekto vertės, todėl šios išlaidos negali būti pripažįstamos kaip dirbtinai padidinančios projekto sąnaudas ir/arba proporcingai nesukuriančios pridėtinės vertės. Kadangi technologinio audito parengimo išlaidų vertė yra susieta su faktiškai ir realiai atliktu darbu ir jo apimtimis, o ne su projekto įvertinimo rezultatu, todėl šios išlaidos neatitinka Taisyklių 34 skirsnio nuostatų ir turėtų būti laikomos kaip tinkamos finansuoti išlaidos.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Agentūros pozicija, kad tarp jos ir technologinio audito atlikimo rangovės Paslaugų sutartis su VšĮ „Profesijų mokymo ir paramos centras“ yra apsimestinis sandoris, nes skunde neįrodo, kad šis sandoris yra apsimestinis. Prašo atmesti atsakovės skundą, palikti galioti Komisijos Sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Agentūros prašymas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis Komisijos byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo užregistruota paraiška dėl projekto „UAB „Jaunokas“ skaitmeninimo technologijų gamybos procesuose įdiegimas“ finansavimo (Komisijos byla, b. l. 87–104).
Buvo pateikta ir Paslaugų sutartis (Komisijos byla, b. l. 14–15), kuria VšĮ „Profesijų mokymo ir paramos centras“ įsipareigojo pagal užsakovo (t. y. pareiškėjos) užsakymą (Komisijos byla, b. 1. 16–17) paruošti Skaitmeninimo (technologinį) auditą, o Bendrovė įsipareigojo priimti tinkamai paruoštą auditą ir laiku sumokėti už atliktus darbus (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties kaina – 5850 Eur be PVM, techninio audito kaina – 5850 Eur (be PVM) (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Pagal 2018 m. rugsėjo 3 susitarimą (Komisijos byla, b. 1 .20) šalys patvirtino, kad PVM sąskaita-faktūra pagal priėmimo-perdavimo aktą išrašoma tik po to, kai skaitmeninimo (technologiniam) auditui skiriamas finansavimas.
LVPA Sprendimu „Dėl paraiškos Nr. 03.3.1-LVPA-K-854-01-0097 trūkumų ištaisymo“ (Komisijos byla, b. l. 11–13) prašė pareiškėjos ištaisyti trūkumus (pataisyti paraišką), paaiškinant ir dėl pateikto Susitarimo atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms paslaugos, numatytos sutartyje, per sutartyje nustatytą paslaugų teikimo laikotarpį turi būti suteiktos tinkamai, sutartyje nustatyta apimtimi. Jei paslaugos teikėjas netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, jis privalo trūkumus pašalinti, ar mokėti netesybas (baudą, delspinigius) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XVII skyriaus (6.208 straipsnio ir kt.) nuostatas, todėl trūkumų pašalinimas negali būti apmokestinamas papildomai. Pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. Susitarimo prie 2018 m. gegužės 7 d. Sutarties 1 punktą, mokėjimas tiekėjams siejamas ne su suteiktomis paslaugomis, o su finansavimo projektui skyrimu. Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 34 skirsnio „Netinkamos finansuoti išlaidos“ 421.9 papunkčiu, įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos vykdant sutartis (jų dalį), sudarytas su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte. Vadovaujantis Taisyklių 421.7 papunkčio nuostatomis, netinkamomis išlaidomis taip pat laikomos išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės. Remiantis aukščiau išdėstytu, technologinio audito atlikimo išlaidos (5 850,00 Eur be PVM) yra netinkamos finansuoti išlaidos.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, 2019 m. sausio 21 d. pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–4). Komisija konstatavo, kad Taisyklėse nenustatytas imperatyvus reikalavimas, jog teikiant paraiškas, visais atvejais prašomos finansuoti išlaidos pareiškėjų turi būti jau apmokėtos (pateikiant apmokėjimo faktą pagrindžiančius dokumentus). Vertino, jog Bendrovės ir paslaugų teikėjo Susitarimo nuostata, kad sąskaita bus išrašyta tik po to, kai bus gautas finansavimas, iš esmės atitinka sąskaitų apmokėjimo būdą (t. y. jei pareiškėjas neturi pakankamai savų lėšų, jis pirma teikia mokėjimo prašymą ir gavęs paramą, lėšas apmoka paslaugų teikėjui). Technologinio audito išvada faktiškai parengta (atlikta), o Priėmimo-perdavimo aktu šalys paslaugas priėmė kaip tinkamai atliktas. Komisijos vertinimu, Susitarimo nuostata dėl finansavimo aiškintina kaip apibrėžianti bei detalizuojanti apmokėjimo būdą ir sąlygas.
Be tol, Komisija nurodė, kad LVPA Sprendime niekaip nepagrindė, jog pareiškėjos prašomos kompensuoti išlaidos, patirtos vykdant sutartį su konsultantu ar tarpininku (VšĮ „Profesijų mokymo ir paramos centras“), kurioje darbų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstų faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų vertę, nes nenustatė, kad faktiškai darbai neatlikti (t. y. technologinis auditas neatliktas) arba šių paslaugų suteikimo vertė mažesnė, nei prašoma atlyginti. Taigi, ginčo situacija, kurioje paraiškos teikimo metu išlaidos dar nėra apmokėtos (kai kiti įrodymai pagrindžia paslaugų suteikimą ir įsipareigojimą apmokėti išlaidas po to, kai bus gautas finansavimas, t. y. būsimą išlaidų patyrimą (6.19 p.)), neatitinka 421.9 p. aprašytos situacijos. Be to, atsakovė Sprendime neįrodė bei nepateikė jokių argumentų, paaiškinančių, kokiu būdu technologinio audito išlaidos padidina projekto sąnaudas, proporcingai neskurdamos pridėtinės vertės (Taisyklių 421.7 punktas). Komisija, vertindama Taisyklių nuostatas, padarė išvadą, jog teikiant mokėjimo prašymą (-us), pareiškėja turės įrodyti visų prašomų kompensuoti išlaidų pagrįstumą, t. y. pateikti faktinį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atitinkamai, tuo atveju, jei tokie įrodymai Agentūrai nebus pateikti, ji galės nepripažinti šių išlaidų tinkamomis finansuoti ir jos nebus išmokėtos pareiškėjai. Komisija Sprendimu panaikino Raštą.
LVPA skundžia Komisijos Sprendimą ir nesutinka su pastarosios pateiktu Susitarimo vertinimu.
Šioje byloje nustatyta, kad LVPA Sprendime informavo pareiškėją apie didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, pripažįstant technologinio audito parengimo išlaidas (5 850,00 Eur be PVM), o pareiškėja minėtoms išlaidoms pagrįsti kartu su paraiška pateikė Paslaugų sutartį, kuria paslaugos tiekėjas įsipareigojo paruošti Skaitmeninimo (technologinį) auditą bei Susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad „PVM sąskaita-faktūra pagal priėmimo-perdavimo aktą išrašoma tik po to, kai skaitmeninimo (technologiniam) auditui skiriamas finansavimas“. Paslaugų sutarties 2 priede, t. y. 2018 m. gegužės 7 d. priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad technologinio audito paslaugos, kaip tinkamai suteiktos, buvo priimtos 2018 m. rugsėjo 3 d., nurodant, kad užsakovas neturi jokių pretenzijų paslaugų teikėjui dėl užsakymo įvykdymo, o faktinė priėmimo-perdavimo akto data – 2018 m. rugsėjo 3 d.
Bendrovė teigia, kad Susitarimas nekeičia Paslaugų sutarties esmės ir suteiktų paslaugų pobūdžio o tik detalizuoja apmokėjimo būdą ir sąlygas.
Teismas su tokiu pareiškėjos, o taip pat ir Komisijos vertinimu nesutinka.
Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas atsiskaityti su paslaugos teikėju privaloma per 30 ar per 60 dienų nuo paslaugų suteikimo dienos, tačiau byloje nėra duomenų, kad nustatytais terminais pareiškėjas po paslaugų priėmimo su paslaugos teikėju atsiskaitė, o šiuo atveju Susitarime šalys nustatė sąlygą, kai skaitmeninimo (technologiniam) auditui bus skiriamas finansavimas, bus išrašyta sąskaita-faktūra. Taigi, sutiktina su Agentūros pozicija, kad paslaugų teikėjas neprieštaravo įgyti teisę į apmokėjimą už tinkamai suteiktas paslaugas tik įvykus Susitarime nustatytai aplinkybei, o kuri įvyks ar ne, visiškai nepriklauso nuo paslaugos teikėjo valios, suteiktų paslaugų kokybės ar kitų veiksmų. Agentūros išvada – jei Bendrovė negautų finansavimo projektui, paslaugų teikėjas negautų apmokėjimo už tinkamai suteiktas paslaugas. Šiuo atveju pasirašytas Susitarimas priešingai nei teigia pareiškėja, turi lemiamą reikšmę vertinant visumą pareiškėjos pateiktų duomenų.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai faktūrai. Pagal minėto įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.
Taigi, šiuo atveju buvo suteiktos paslaugos pagal Paslaugų sutartį ir turėjo būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, įvertinus anksčiau minėtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas.
Pagal Atsakomybių ir funkcijų taisyklių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą 9.2.7 papunktį, LVPA suteikta kompetencija nustatyti didžiausią leistiną skirti projektui Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydį ir kartu su atlikto vertinimo išvada teikti atitinkamai ministerijai (šiuo atveju Ekonomikos ir inovacijų (buvusi Ūkio) ministerijai) pasiūlymą dėl projekto finansavimo.
Taisyklės nustato iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką. Pagal šių taisyklių 130 punktą, projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus; įvertina projekto atitiktį bendriesiems reikalavimams ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams (išskyrus atitiktį reikalavimams, kurie vertinami Taisyklių 72 p. nustatyta tvarka), taip pat nustato didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, didžiausią EK tinkamų deklaruoti išlaidų sumą ir didžiausią galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydį. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad jeigu įgyvendinančiosios institucijos (šiuo atveju LVPA) projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis yra mažesni už paraiškoje nurodytą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir prašomų projektui skirti finansavimo lėšų dydį, įgyvendinančioji institucija turi per DMS apie tai informuoti pareiškėją ir su juo suderinti, ar jis sutinka įgyvendinti projektą už nustatyto dydžio skiriamų finansavimo lėšų sumą. Jeigu pareiškėjas su tuo nesutinka, paraiška atmetama. Projektų taisyklių 136 punkte nustatyta, kad, jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte numatytus atvejus.
Pagal Aprašo 10 punktą, remiamos šios veiklos: 10.1. pramonės MVĮ technologinio audito, kuris yra skirtas pramonės MVĮ gamybos procesų skaitmeninimo galimybėms ir perspektyvoms įvertinti, atlikimas ir (arba) technologinio audito nuostatų įgyvendinimo technologinė priežiūra (technologinio konsultavimo paslaugos). Ši veikla finansuojama vadovaujantis de minimis reglamentu; 10.2. pramonės MVĮ gamybos procesų įrangos su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegimas, remiantis atlikto technologinio audito rekomendacijomis. Pagalba bus teikiama remiantis Bendrojo bendrosios išimties reglamento 14 straipsnio nuostatomis. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad Technologinio audito atlikimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu jos atitinka Aprašo 1 lentelės 5 punkte nustatytus reikalavimus, de minimis reglamentą, t. y. tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos tyrimams, t. y. technologiniam auditui pramonės įmonėse atlikti (perkant paslaugą) ir (arba) technologinio audito nuostatų įgyvendinimo technologinė priežiūra (technologinio konsultavimo paslaugos) (taikoma Aprašo 10.1 papunktyje nurodytai remiamai veiklai). Paslauga turi būti įsigyta rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pareiškėju.
Aprašo 65 punkte yra nustatyta, jog „Įgyvendinančioji institucija (t. y. LVPA) atlieka projekto tinkamumo finansuoti vertinimą Projektų taisyklių III skyriaus keturioliktajame ir penkioliktajame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 1 priede nustatytus reikalavimus, taip pat projekto naudos ir kokybės vertinimą Projektų taisyklių III skyriaus keturioliktajame ir šešioliktajame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 2 priede nustatytus reikalavimus.
Vadovaujantis Taisyklių 34 skirsnio „Netinkamos finansuoti išlaidos“ 421.9 papunkčiu, įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos vykdant sutartis (jų dalį), sudarytas su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte. Pagal Projektų taisyklių 421.7 papunktį, netinkamomis išlaidomis taip pat laikomos išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės.
Vadovaujantis Aprašu pagal priemonę Nr. 03.3.1-LVPA-K-854 „Pramonės skaitmeninimas LT“ finansuojamos technologinio audito atlikimo išlaidos (Aprašo 10.1 papunktis) ir pramonės įmonės gamybos procesų įrangos su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegimo, paremto atlikto technologinio audito rekomendacijomis, išlaidos (Aprašo 10.2 papunktis). Šiuo atveju tik Aprašo 1 lentelės 5 punktas įtvirtina reikalavimą, jog technologinio audito paslauga turi būti įsigyta rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pareiškėju, o šiuo atveju technologinio audito atlikimo kokybė neturi įtakos pareiškėjo galimybei gauti finansavimą, Apraše nenustatyta jokių technologinio audito vertinimo kriterijų (Aprašas bei jo 1 ir 2 priedai).
Nagrinėjamu atveju Susitarimas, kad PVM sąskaita-faktūra pagal priėmimo-perdavimo aktą išrašoma tik po to, kai skaitmeninimo (technologiniam) auditui bus skiriamas finansavimas, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės poziciją, kad Paslaugų sutartyje numatytos technologinio audito atlikimo išlaidos yra nepagrįstos faktine ar suteiktų paslaugų verte, kadangi pagal pastarojo 1 punktą, mokėjimas paslaugos teikėjui buvo siejamas ne su suteiktomis paslaugomis, o su finansavimo projektui skyrimu. Kaip minėta suteikus paslaugas, turėjo būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Šiuo atveju nevertinama dėl kokių priežasčių toks Susitarimas buvo pasirašytas, pati pareiškėja tokių aplinkybių irgi nepaaiškino. Šiuo atveju tinkamomis finansuoti projekto lėšomis pripažintos atlikto įmonės technologinio audito ataskaitos (Aprašo 61.9 papunktis), o kitų finansavimui gauti teikiamų dokumentų parengimo (paraiškos, verslo plano ir kt.) išlaidos turi būti apmokamos pareiškėjo nuosavomis lėšomis ir vėliau nėra kompensuojamos iš projekto lėšų (Aprašo 48 punktas).
Teismas konstatuoja, kad kartu su paraiška įsigyti tokią paslaugą, kuri vėliau bus apmokėta projekto lėšomis (technologinio audito paslauga), įsigyti paraiškos, verslo plano ir kitų dokumentų parengimo paslaugas, taip paslaugų kainą susiedami su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte, bei padidindami projekto sąnaudas, atitinkamai nesukurdami pridėtinės vertės. Neginčytinai šioje byloje nustatyta, kad paslaugų teikėjas pagal Paslaugų sutartį teisę į atlyginimą už suteiktas technologinio audito parengimo paslaugas įgis tik pareiškėjui gavus finansavimą. Tokiu atveju, Paslaugų sutartyje nustatydama atsiskaitymo už technologinio audito parengimą tik gavus finansavimą sąlygą, pareiškėja perkėlė projekto paraiškos kokybės ir finansavimo projektui skyrimo riziką paslaugų teikėjui, nes tik tinkama paslaugų kokybė sudarys galimybę gauti paramą, o tai LVPA vertina kaip įrodymą, jog paslaugų teikėjas minėtą riziką valdė, t. y. rengė ne tik technologinį auditą, bet ir kitus dokumentus (paraišką, verslo planą ir kt.), kurių pagrindu buvo atliekamas projekto vertinimas pagal Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytus kriterijus ir kurių pagrindu pareiškėjui buvo skirtas finansavimas. Tokios aplinkybės rodo, kad buvo susitarta, jog paslaugų teikėjas, kartu su technologinio audito atlikimu taip pat turi užtikrinti tokių paslaugų suteikimą, kurios nefinansuojamos projekto lėšomis, t. y. atitinkamai parengti kokybišką ir pakankamai finansavimui gauti naudos ir kokybės balų surinksiančią projekto paraišką, verslo planą ir kitus Aprašo 61 punkte nurodytus paraiškos dokumentus, nes, kaip minėta, tik tokiu atveju paslaugų teikėjas įgytų teisę į atlyginimą už Sutartyje įvardintas technologinio audito atlikimo paslaugas.
Teismas nesutinka su Komisijos vertinimu, kad Taisyklėse nenustatytas imperatyvus reikalavimas, jog teikiant paraiškas visais atvejais prašomos finansuoti išlaidos pareiškėjų turi būti jau apmokėtos (pateikiant apmokėjimo faktą pagrindžiančius dokumentus), todėl ir Susitarimo nuostata, jog sąskaita bus išrašyta tik po to, kai bus gautas finansavimas, ne sąskaitų apmokėjimo būdą rodo ir negali būti aiškintina kaip apibrėžianti bei detalizuojanti apmokėjimo būdą ir sąlygas.
Teismo vertinimu, Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos prašomos kompensuoti išlaidos, patirtos vykdant sutartį su konsultantu ar tarpininku (VšĮ „Profesijų mokymo ir paramos centras“), kurioje darbų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte, nes nenustatė, kad faktiškai darbai neatlikti (t. y. technologinis auditas neatliktas) arba šių paslaugų suteikimo vertė mažesnė, nei prašoma atlyginti, yra pagrįsta. Būtent LVPA yra suteikta teisė vertinti paraiškas pagal Taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju Agentūra, pripažindama technologinio audito atlikimo išlaidas netinkamomis finansuoti, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Teismas, įvertinęs tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad LVPA prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, o Komisijos Sprendimas naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros prašymą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21R-138(AG-65/02-2019).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.