- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2-1252-600/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12073-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- J. V., Y. V., A. M., P. V., A. V., M. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybė
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas
dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei Agnei Urnavičienei,
trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Karolinai Astai Mažeikienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Y. V., A. M., A. M., P. V., A. V., M. V. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, patikslinusi reikalavimus, prašo (1) nutraukti su atsakove J. V. sudarytą būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1216; (2) iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; (3) priteisti iš atsakovų J. V. ir A. M. 1751,99 Eur skolą už patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą (e/b t. 1, b. l. 99-105).
1.1. Nurodo, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei, 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise perduotos valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovei yra pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį.
1.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 30-1787 2011 m. gruodžio 13 d. buvo pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su N. B.. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A30-1619 2015 m. birželio 18 d. pasirašyta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/1013 su N. B.. (duomenys neskelbtini) kilus gaisrui sudegė didžioji namo adresu (duomenys neskelbtini), dalis. (duomenys neskelbtini) N. B. mirė. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1895 2016 m. rugpjūčio 29 d. su Y. V. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1216.
1.3. 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. A121-22743/20(2.1.19-AD23) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) Nekilnojamojo turto skyrius informavo, kad projekto „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimo ir plėtros asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“ įgyvendinimo darbo grupės 2020 m. spalio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. A17-705/20(3.1.16-SOP) nutarimo 1 punkte darbo grupė Nekilnojamojo turto skyriui pavedė rengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), esančiuose sklypuose pripažinimo netinkamais naudoti ir griovimo darbų ir prašo Įmonės nutraukti nuomos sutartis su nuomininkais, juos iškeldinti, išdeklaruojant iš gyvenamųjų vietų ir vieno buto pastatus / butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) grąžinti Savivaldybei pagal perdavimo ir priėmimo aktus. Grąžinus Savivaldybei pirmiau išvardytą turtą, Nekilnojamojo turto skyrius parengs Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių valstybinės žemės sklypuose pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti ir griovimo darbų.
1.4. 2020 m. gruodžio 26 d. raštu (duomenys neskelbtini) gyventojai informuoti dėl geranoriško patalpų atlaisvinimo iki 2021 m. sausio 22 d. Namas nustatytu terminu neatlaisvintas.
1.5. 2021 m. gegužės 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant antstoliui, konstatuotos faktinės aplinkybės nustatant, kad patalpose faktiškai gyvena Y. V. ir A. M. motina A. M.. Patalpose ji gyvena šiltuoju metu laiku, nes šaltuoju metų laiku ten gyventi būtų neįmanoma. Gyventojams buvo siūloma apžiūrėti patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutikimas negautas.
1.6. Y. V. motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini)
1.7. Bute gyvenamąją vietą deklaruoja 6 asmenys (2 šeimos): Y. V. - nuo 1999 m. balandžio 29 d., sūnus A. V. - nuo 2008 m. gegužės 29 d. ir sūnus M. V. - nuo 2013 m. sausio 8 d., dukra P. V. - nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d.; Y. V. brolis A. M. - nuo 2001 m. lapkričio 22 d., jo sūnus A. M. - nuo 2013 m. birželio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
1.8. 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1036 ginčo namas įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą.
1.9. 2023 m. kovo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant antstoliui, konstatuotos faktinės aplinkybės nustatant, kad name niekas negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
1.10. 2023 m. birželio 28 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-17574/23(2.1.19E-SOP) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius informavo, kad 2023 m. birželio 27 d. pasitarimo pas vicemerę S. B. metu buvo nutarta, kad nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lieka neparduodamų objektų sąraše ir bus kompleksiškai svarstoma dėl objekto panaudojimo socialinėms reikmėms.
1.11. Ieškovė reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovus nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, nes atsakovai ginčo name negyvena jau daugiau nei du metus, ką ieškovė įrodinėja 2021 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 42/21/31, taip pat 2023 m. kovo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 42/23/09.
1.12. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsakovams yra paskaičiuota 1 721,83 Eur skola ir 30,16 Eur delspinigiai, skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius sudaro. Viso prašo priteisti 1 751,99 Eur skolą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė netenkinti.
2.1. Nurodė, kad ieškovė nepaminėjo aplinkybės, kad tiek atsakovai, tiek jų tėvai ir seneliai gimė, augo ir gyveno ginčo name nuo 1947 metų. Namas nebuvo privatizuotas dėl valstybės institucijų kaltės, todėl buvo sudaryta šio namo nuomos sutartis iki kol namas bus privatizuotas.
2.2. Ankstesnei namo nuomininkei N. B. 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. A51-68614/15(2.14.1.18-EK5) buvo pranešta, kad gyvenamas namas galėtų būti parduotas. (duomenys neskelbtini) name kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, pradegė perdengimas, sudegė dalis sienų, išdegė patalpos ir ten buvę daiktai, gaisro metu žuvo šeimos narė N. B.. Iš namo, turėjusio 121,23 kv. m ploto, liko 6,56 kv. m bendro ploto patalpos ir pamatai. Buvo pakeista nuomos sutartis. Atsakovai siekė atlikti namo rekonstrukciją ir namą išpirkti iš valstybės, tačiau jiems nebuvo leista nei atlikti namo rekonstrukcijos darbų.
2.3. 2019 m. sausio 25 d. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ parengė turto vertinimo pažymą ir nustatė namo rinkos kainą. Atsakovė J. V. 2019 metais buvo informuota, kad ieškovės sudaryta komisija pritarė nustatytai namo (duomenys neskelbtini), rinkos vertei ir pardavimui bei pavedė rengti sprendimą dėl namo pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo. Namo išpirkimo procedūra užtruko, tačiau 2021 m. liepos 15 d. atsakove buvo informuota, kad namo išpirkimo procedūra tęsiama ir nėra pabaigta iki šiol.
2.4. Atsakovai nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl skolos už nuomą priteisimo nesutinka, nes iš pateiktų lentelių neaišku, kiek sudarė nuomos mokestis už 121,26 kv. m ploto iki (duomenys neskelbtini), ir po nurodytos datos - įvykusio gaisro, po kurio buvo galima naudotis tik 36,56 kv. m ploto patalpomis. Būtent nuo šio ploto ir turi būti skaičiuojamas nuomos mokestis. Nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovai pradėjo nuomos mokestį mokėti nuo 36,56 kv. m ploto, skaičiuojant po 43,28 Eur už 1 kv. m ploto. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovė turi perskaičiuoti atsakovams būsto nuomos mokestį. Pažymėjo, kad po (duomenys neskelbtini) įvykusio gaisro atsakovai už 2016 m. 5 mėn. sumokėjo 683,50 Eur, o turėjo mokėti 216,40 Eur (43,28x5); už 2017 m. 11 mėn. sumokėjo 1503,70 Eur, o turėjo sumokėti 476 (43,28x11) ir t.t. Atsakovų paskaičiavimu, viso permoka sudaro 2196,61 Eur. Dėl nurodytos aplinkybės, pažymi, kad jie nėra skolingi ieškovei, o jų permoka, atlikus nuomos mokesčio perskaičiavimą ir įskaičius prašomą priteisti delspinigių sumą sudaro 474,78 Eur.
2.5. Atsakovai su ieškovės reikalavimu dėl jų iškeldinimo nesutiko, motyvuodami tuo, kad šiuo metu nurodytas namas yra netinkamas socialinės reikmėms, netinkamas gyventi, todėl atsakovai siekia jį išpirkti iš valstybės ir suremontuoti.
3. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės, pateiktame atsiliepime nurodyta, kad su ieškiniu sutinka ir prašo tenkinti.
3.1. Nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1036 gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. 2023 m. birželio 28 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-17574/23(2.1.19E-SOP) Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), lieka neparduodamų objektų sąraše ir bus kompleksiškai svarstoma dėl objekto panaudojimo socialinėms reikmėms.
3.2. Sutinka, kad ieškovė pagrįstai nurodė, kad ginčo patalpose negyvenama daugiau kaip du metus, nevykdomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai – laiku mokėti nuomos mokestį. 2020 m. spalio 19 d. raštu ginčo patalpos buvo pripažintos netinkamomis naudoti. Atsakovams buvo pasiūlytos kitos patalpos, tačiau jie ginčo patalpų neatlaisvino iki nurodytos datos (2021 m. sausio 22 d.), keltis į kitas patalpas nesutiko.
3.3. Pažymėjo, kad nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130. Mano, kad atsakovė Y. V., naudodamasi Savivaldybei priklausančiomis patalpomis, perduotomis ieškovei patikėjimo teise, nemokėdama nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, pažeidžia ieškovės, kaip jai patikėto turto valdytojo, teises.
3.4. Atsakovams negyvenant ginčo būste, gyvenamosios nuomos patalpos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos (CK 6.609 straipsnio 3 dalis). Atsakovams negyvenant ginčo patalpose ir geranoriškai neišsikraustant iš jų, jie turi būti iškeldinami teismine tvarka nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
4. Byla nagrinėjama nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai, kuri apie teismo posėdį informuota Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
5. Posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Esminių papildymų neturėjo, prašė ieškinį tenkinti vadovaujantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis – atsakovai po gaisro name negyveno, su kitomis pasiūlytomis patalpomis nesutiko, todėl mano, kad kitos patalpos jiems nėra reikalingos, o ginčo patalpos yra įtrauktos į neprivatizuojamų patalpų sąrašą.
Atsiliepimas
6. Atsakovų atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti, tačiau posėdyje patikslino, kad atsakovė J. V. su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, iš dalies nesutinka su paskaičiuotais mokesčiais, nes po gaisro plotas esminiai sumažėjo. Atsakovas A. M. sutinka su sutarties nutraukimu, bet nesutinka su reikalavimu dėl iškeldinimo nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Mano, kad turi būti pasiūlytos kitos gyvenamosios patalpos. Atstovė paaiškino, kad ginčo patalpose atsakovai negyvena daugiau kaip metai.
7. Trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildė, kad prašymo dėl kitų patalpų suteikimo iš atsakovų negauta; atsakovai nurodė, kad negyvena daugiau kaip metus, o gaisras kilo (duomenys neskelbtini), dėl ko mano, kad būstas atsakovams nereikalingas, nes jie turi kur gyventi. Pažymėjo, kad ginčo būstas buvo ne socialinis būstas, o savivaldybės būstas, išnuomotas nuomos sutartimi atsakovams.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, sudariusios būsto nuomos sutartį, ir jos šeimos narių iškeldinimo, nutraukiant būsto nuomos sutartį teismine tvarka, reikalavimą grindžiant aplinkybe, kad asmenys faktiškai negyvena išnuomotame būste. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 ir 1999 m. gruodžio 30 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1832-01 pagrindu (e/b t. 1, b. l. 7-8).
10. Teismo sprendimo 9 punkte nurodytame name (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, pradegė perdengimas, dalis sienų, išdegė patalpos ir ten buvę daiktai (e/b t. 1, b. l. 40). 2016 m. gegužės 5 d. ieškovės darbuotojas atliko gyvenamojo namo apžiūrą ir konstatavo, kad namas visiškai sudegęs, dėl ko gyventojams siūlytinos kitos patalpos (e/b t. 2, b. l. 11-12).
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1895 Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko nutarta nurodytą gyvenamąjį namą išnuomoti atsakovei J. V.; 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1216, ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 5.22-1216 nurodytas gyvenamas namas buvo perduotas atsakovei J. V. (e/b t. 1, b. l. 65, 66-69). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek VMSA direktoriaus įsakyme dėl nuomos sutarties sudarymo, tiek nuomos sutartyje, tiek būsto perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad išnuomotas / perduotas 121,26 kv. m ploto gyvenamas namas, kurio techninė būklė pačios ieškovės 2016 m. gegužės 5 d. patikrinimo akte nurodyta kaip „visiškai sudegęs“, ką patvirtina ir Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. 100-7-59(8.279.-7), kurioje nurodyta, kad gaisro metu sudegė namo stogas, pradegė perdengimas, dalis sienų, išdegė patalpos ir jose buvę daiktai.
12. 2018 m. gegužės 2 d. atlikus ginčo gyvenamojo namo kadastrinius matavimus nustatyta, kad nusėdėjimo procentas yra 90 proc., viso pastato bendras plotas yra 36,56 kv. m, daikto būklė – fiziškai pažeistas, gyvenamojo namo (1A1m) liko 40 proc., bendras plotas – 19,55 kv. m ((e/b t. 2, b. l. 19-21).
13. Į bylą pateiktame Faktinių aplinkybių konstatavimo 2021 m. gegužės 28 d protokole nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu apžiūros metu duris atidariusi moteris prisistatė A. M., ir paaiškino, kad ji čia gyvena šiltuoju periodu, nes žiemą patalpos nekūrenamos, apžiūros metu konstatuota, kad pastato stogas ir vieno kambario siena yra sudegusi; 2023 m. kovo 8 d. konstatuojant faktines aplinkybes tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad pastate gyventojų nėra, pastatas apleistas, matyti gaisro žymės (e/b t. 1, b. l. 9-12, 13-16).
14. Pagal CK 6.576 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.581 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų.
15. Ieškovė reikalavimą nutraukti ginčo gyvenamojo namo nuomos sutartį grindžia CK 6.611 straipsnio nuostatomis, nurodydama, kad pagrindinė būsto nuomininkė ir jos šeimos nariai negyvena ginčo name ir laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. yra paskaičiuotas 1721,83 Eur įsiskolinimas už būsto nuomą.
16. Teismas, analizuodamas teismo sprendimo 9-13 punktuose aptartus įrodymus konstatuoja tokias aplinkybes – (1) ginčo gyvenamas namas (būstas) iki (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro buvo nuomojamas atsakovų tėvams/seneliams, atsakovė J. V. (pagrindinė būsto nuomininkė pagal prašomą nutraukti būsto nuomos sutartį) nurodytu adresu gyvenamąją vietą buvo deklaravusi nuo 1999 m. balandžio 29 d. (e/b t. 1, b. l. 48-49, 50, 52, 53-64); (2) po (duomenys neskelbtini) pačiai ieškovei ir trečiajam asmeniui pripažinus, kad namas po gaisro yra visiškai sudegęs, 2016 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi VMSA direktoriaus įsakymu namas buvo išnuomotas atsakovei J. V., nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis nuomos sutartyje ir turto perdavimo-priėmimo akte, t. y. kad namo bendras plotas 121,26 kv. m, nors 2016 m. gegužės 5 d. namo apžiūros akte nurodyta, kad namas visiškai sudegęs; (3) 2018 m. gegužės 2 d. atlikti ginčo namo kadastriniai matavimai, kuriose užfiksuota, kad pastatas fiziškai pažeistas, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 19,55 kv.m, viso pastato – 36,56 kv.m, ieškovės organizuotame nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio 2019 m. gegužės 9 d. protokole Nr.NTS-19/20 užfiksuota, kad svarstytas (duomenys neskelbtini), bendro ploto – 36,56 kv.m, savivaldybės būsto pardavimo J. V. pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas pardavimo klausimas ir nutarta, gavus pareiškėjos sutikimą, parengti VMS Tarybos sprendimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo už 12 112,98 Eur sumą (e/b t. 2, b. l. 13-14, 15-22); (4) Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr.1-1036 „Dėl Tarybos 2020-11-20 sprendimo Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ papildymo“ ginčo gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į neparduodamų savivaldybės nekilnojamojo turto objektų sąrašą (e/b t. 1, b. l. 41-46).
17. Teismo sprendimo 16 punkte konstatuotos aplinkybės, viena vertus, iš esmės patvirtina atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad atsakovams buvo pasiūlyta / leista pradėti ginčo gyvenamojo namo išpirkimo procedūrą ir buvo užsakyti ir atlikti nurodyto būsto kadastriniai matavimai bei pritarta rengti VMS tarybos sprendimą dėl nurodyto būsto pardavimo, kita vertus, patvirtina, kad būsto procedūra nebuvo baigta iki VMS tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo nutarta ginčo būstą įtraukti į neparduotinų savivaldybės nekilnojamojo turto objektų sąrašą ir pastarasis sprendimas toje dalyje nėra pakeistas. Todėl ginčo byloje analizuojant pateiktus rašytinius įrodymus, įvykusius faktus dėl ginčo būsto nuomojimo iki gaisro, po gaisro, jo techninės būklės fiksavimo, dėl ko tarp šalių nekilo ginčo, jo pardavimo procedūrai atliktų būtinų veiksmų dalinį atlikimą, darytina labiau tikėtina išvada, kad ginčo būsto nuomos sutartis po įvykusio gaisro buvo sudaryta formaliai tam, kad būtų galima įgyvendinti nurodyto būsto išpirkimo procedūrą. Tokią išvadą teismas grindžia nustatyta aplinkybe, kad būsto nuomos sutartis pagal būsto techninę būklę (stovį) neatitiko būsto nuomos sutarties dalykui keliamo imperatyvaus reikalavimo – būsto tinkamumo gyventi, tuo pačiu pažymint, kad nurodytas akivaizdžiai neteisingas nuomojamo būsto plotas. Be to, į bylą pačios ieškovės pateikti atsakovams siųsti pranešimai dėl kitų patalpų apžiūros ir galimos nuomos tik patvirtina, kad ginčo būstas po gaisro nebuvo tinkamas gyventi (e/b t. 1, b. l. 17-43, CPK 12, 178, 179 straipsniai).
18. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Teismui konstatavus, kad po 2016 m. balandžio 27 d. gaisro, trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą prižiūrinčiai ieškovei konstatavus, kad namas visiškai sudegė, nebuvo galima sudaryti sutarties dėl sudegusio namo nuomos, nes tokios būklės namas neatitiko CK 6.581 straipsnio reikalavimų, dėl ko nei VMSA direktorius galėjo priimti įsakymą dėl tokios būklės namo nuomos gyventojams gyventi, nei galėjo būti sudaryta tokios būklės būsto nuomos sutartis, todėl 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuomos sutartis pripažintina niekine nuo jos sudarymo momento, ką teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Pripažinus sutartį negaliojančia restitucijos taikymo klausimas nesprendžiamas, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo name atsakovai negyvena dar iki ieškinio pareiškimo teisme (2023 m. rugpjūčio 17 d.). Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo taip pat spręsti atsakovų iškeldinimo klausimo, kadangi pati ieškovė pateikė įrodymus (Faktinių aplinkybių konstatavimo 2023 m. kovo 8 d. protokolas), kad nurodytame name niekas negyvena (CPK 12, 177, 178, 179 straipsniai). Pripažinus būsto nuomos sutartį negaliojančia reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio priteisimo panaikintos sutarties pagrindu pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu. Aplinkybė, kad į sudegusį namą buvo tiekiama elektros energija ir po gaisro (2016 m. balandžio 27 d.) šiltuoju metų laikotarpiu buvo gyvenama ar atvažiuojama nesąlygoja nuomos mokesčio priteisimo teisėtumo. Dėl aplinkybių, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. yra sumokėję tam tikrą būsto nuomos sumą ir nesant atsakovų savarankiško reikalavimo dėl sumokėtų sumų grąžinimo, teismas atskirai nepasisako, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 53,12 Eur teismo pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir J. V. 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą Būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1216.
Priteisti iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, į valstybės biudžetą 53,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.