- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- AN2-65-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02045-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu D. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 28 d. 03.10 val. vairavo transporto priemonę ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,48 promilių girtumas, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. B. buvo paskirta 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
2. Nesutikdama su priimtu Institucijos nutarimu, D. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. 2019 m. gruodžio 10 d. teismo nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir jos skundas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
3.1. Apeliantė nurodo, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies norma nenumato, jog teismas turi nustatyti kokias nors išskirtines ar išimtines aplinkybes. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės suponuoja plečiamąjį teisės aiškinimą, kuris šioje teisenoje nėra galimas. Be to, ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra jokio sąrašo administracinių nusižengimų, už kurių padarymą ši norma negalėtų būti taikoma.
3.2. Apeliantės teigimu, nors ji ir nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tikslu pasirūpinti savo tėčiu, tačiau teismas priėjo prie išvados, kad ji savo tėčiu nesurūpina, kadangi jos atžvilgiu yra registruotas administracinis nusižengimas dėl tėčio išvarymo iš buto (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Vis dėlto, administracinė teisena dėl tokio pažeidimo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šis incidentas buvo kilęs dėl jos tėvo neadekvataus elgesio bute, kuriame gyvena ne tik V. B., tačiau ir ji. Pastarajam nesutinkant su reikalavimais nusiraminti, tėvas iškvietė policiją, kuri užregistravo nusižengimą, tačiau jo nebuvo. Teismas suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes - transporto priemonės vairavimą neblaiviam.
3.3. Skunde pažymima, kad apeliantės patiriamos pasekmės, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, vertintos nebuvo, tačiau remiantis teismų praktika, minėtos aplinkybės privalėjo būti vertinamos proporcingumo su padarytu nusižengimu prasme. Neturint teisės vairuoti transporto priemonės, jai kyla grėsmė netekti darbo, nes negali atlikti savo tiesioginių darbo pareigų.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji anksčiau bausta tik už smulkius KET pažeidimus, sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, yra teigiamos asmenybės, gailisi dėl pažeidimo, todėl tai sudaro pagrindą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. nors transporto priemonę vairavo neblaivi, tačiau jos neblaivumo laipsnis buvo labai nedidelis, leistiną normą viršijo vos 0,06 promilėmis. Nesuvokė ir nejautė, kad ji yra neblaivi. Teismas nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinė poveikio priemonė būtų pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas ar ginčijamas nuobaudos dydis. Skunde nesutinkama tik su paskirta administracine poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašant ją panaikinti arba sutrumpinti taikymo terminą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
7. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo švelninti apeliantės padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, kadangi nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonę – 12 mėnesių.
9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies normoje nėra apibrėžta, jog norint ją taikyti, būtina nustatyti kokias nors išskirtines aplinkybes. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).
10. Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga siekiant pasirūpinti savo tėčiu. Šį argumentą ji nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje nustatyti prieštaringi duomenys, leidžiantys dvejoti dėl gerų ketinimų rūpintis savo sergančiu tėvu, kadangi nustatyta, jog apeliantė administracine tvarka buvo bausta už tai, kad išvijo savo tėvą V. B. iš jam priklausančio buto. Su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir apygardos teismas, todėl skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinė teisena buvo nutraukta, incidentas buvo kilęs dėl jos tėvo neadekvataus elgesio bute, tačiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertina, dėl jų plačiau nepasisako, kadangi jos išeina už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, t. y. nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliantei padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Be to, pažymėtina, kad vien faktas, jog administracinė teisena buvo pradėta dėl apeliantės tėvo išvarymo iš namų, rodo, kad dukros ir jos tėvo santykiai yra konfliktiniai, todėl abejotina, kad apeliantės siekis pasirūpinti savo tėvu yra nuoširdus, o ne siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.
11. Apeliantė būtinumą jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą grindžia ir tuo, kad jai kyla grėsmė netekti darbo, kadangi negali atlikti savo tiesioginių darbo pareigų. Apygardos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins apeliantės galimybes nuvykti į darbovietę, galbūt atlikti kai kurias darbines funkcijas, tačiau asmeniniai pažeidėjos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog D. B. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo darymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, kad D. B. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Juo labiau, kad įstatymų leidėjas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas D. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, tinkamai atsižvelgė į visas atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, vadovavosi suformuota teismų praktika, todėl pagrįstai neskyrė trumpesnio teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino, nei numatyta straipsnio dispozicijoje. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantė nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, kas rodo jos neigiamą požiūrį į taisyklių laikymąsi ir sistemingą, piktybišką jų pažeidinėjimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
13. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta yra daroma išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas apeliantės skundą dėl Institucijos nutarimo ir nesutrumpinęs jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar jos nepanaikindamas bei nepakeisdamas kita administracinio poveikio priemone, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir apeliantės skundo argumentus. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti skundą ir keisti ją nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.