Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. – D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, juridinio fakto nustatymui neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-86/2007; Nr. 3K-3-240/2008, LApT nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Iš byloje esančio 2000-01-04 testamento matyti, kad K. K. testamentu paliko turtą dukrai D. K. (b.l. 9). K. K. mirė 2015-05-07 (b.l. 22), jos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 12-13, 14-15). Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos pažymoje apie šeimos sudėtį pažymėta, kad K. K. iki mirties gyveno Vilniaus g. 34A-15, Aukštadvaryje, o pareiškėja minėtu adresu deklaravo gyvenamąją vietą nuo 2001-03-12. Iš pareiškimo apie palikimo atsisakymą matyti, kad R. K. atsisakė palikimo mirus motinai K. K. (b.l. 27).

Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad D. K. – Dilienė priėmė palikimą po motinos K. K. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. – D., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2015-05-07 priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinis reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.