Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) ,,A. l.“, šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. naudodama smurtą sukėlė fizinį skausmą dukrai B. Č., o būtent: ji, 2015-03-23, apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.70 ‰ girtumas), kilusio konflikto metu, naudodama fizinę jėgą, dešinės rankos alkūne trenkė dukrai B. Č. į dešinę galvos pusę, tokiu būdu B. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais J. Č. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

J. Č. kaltė padarius jai inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamosios J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-30-23, apie 18.00 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Vyras S. Č. nuėjęs į parduotuvę nupirko alaus, jie kiekvienas skirtinguose kambariuose suvartojo po 1 l alaus. Ji sėdėjo pereinamame kambaryje ir žiūrėjo televizorių, dukros B. Č. bute nebuvo. Vyras praeidamas kažką jai pasakė, jie susiginčijo. Ji su koja spyrė vyrui į pilvą. Tuo metu užėjo jos dukra B.. Ji bandė ginti tėvą, tad ir jai netyčia sudavė į galvą su alkūne. Po šio incidento B. iš buto išėjo, ką ji darė ji negali pasakyti, bet po keliolikos minučių į butą užėjo policijos pareigūnai. Išėjus Beatai, ji daugiau vyrui jokių smūgių nesudavė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė savo artimųjų, pasižada, kad tai daugiau nepasikartos (b. l. 42). Papildomos apklausos, 2015-05-05, metu J. Č. nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), negyvena, gyvena pas savo motiną, kartais nueina pas vyrą ir dukrą tik aplankyti, tačiau jokių konfliktų nebūna. Dėl savo veikos labai gailisi vyro ir dukters atsiprašė (b. l. 46). Papildomos apklausos, 2015-06-10, metu J. Č. nurodė, kad pripažįsta, kad įvykio dieną buvo neblaivi, namuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro S. Č. kilo konfliktas, bet kaip tik tuo metu grįžo jos dukra B. Č. ir ji įsikišo tarp jos ir tėvo, kad jie nesimuštų. Tuo metu ji buvo labai supykusi ir netyčia alkūne trinktelėjo Beatai į galvą. Tai buvo vienas vienintelis kartas, kai ji sudavė savo dukrai, dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 50).

Nukentėjusiosios B. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos motina J. Č., gim. 1971 m., piktnaudžiauja alkoholiu. Apsvaigusi nuo alkoholio ji būna agresyvi. 2015-03-22 apie 18.30 val. ji atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute tuo metu buvo jos tėvas S. Č. ir motina J. Č.. Motina buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji buvo agresyviai nusiteikusi, šaukė ant tėvo ir koja sudavė tėvui vieną smūgį į pilvą. Tada ji pradėjo ginti tėvą. Motina sudavė jai vieną smūgį alkūne į galvą. Nuo suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Dar nori patikslinti, kad jos tėvas taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jos motina smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 3-5). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. Č. parodė, kad laikosi ankstesnių savo parodymų, tik nori pasakyti, kad šiuo metu motina bute negyvena, tačiau žino, kad ji ir toliau vartoja alkoholį. Mano, kad ji dėl šios situacijos nepasimokė ir toliau tęsia tokį patį gyvenimo būdą. Dėl paties įvykio nori patikslinti, kad 2015-03-22 ji rašydama pareiškimą nurodė, kad pirma mama puolė ją ir tėtis ją gynė, dėl to jam taip pat buvo suduoti smūgiai, bet buvo taip, kaip nurodė pirmoje apklausoje, kad ji grįžusi namo pamatė, kad motina būdama neblaivi elgėsi agresyviai ir puolė namuose buvusį, taip pat neblaivų tėvą, kuris sėdėjo prie kompiuterio. Mama dešine koja spyrė tėčiui į pilvą, ar jam skaudėjo ar ne, ji negali pasakyti ar jis sudejavo ji negirdėjo, todėl pasakyti, ar tas spyris sukėlė jam fizinį skausmą ar ne ji negali. Kai ji priėjo prie jų abiejų, norėdama apginti tėtį, tada ji jam su dešinės rankos alkūne tyčia sudavė į dešinę galvos pusę, jai nuo to smūgio labai skaudėjo, tiesiog nenorėdama veltis toliau į konfliktą ji išėjo iš buto, ir kadangi toliau girdėjo triukšmą bute pro langą ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Jai mama jai sudavė vieną vienintelį smūgį, nuo kurio ji pajuto fizinį skausmą. Kaip ir minėjo dėl šio įvykio mama nesigaili, jokios nuoširdžios atgailos ji nejaučia, tik jai yra pasakiusi, kad jei ją pasodins, tai ji pasidarys sau galą, taip jau yra buvę, kai ji bandė pakelti prieš save ranką, tačiau, tą kartą ją išgelbėjo tėtis. Kiek ji prisimena savo mamą ji visą laiką vartoja alkoholį, ji iki 18 metų gyveno pas močiutę, nes motina nuolatos vartojo smurtą, dėl menkniekių: negero pažymio, negero elgesio. Todėl ji ir vyresnė sesuo, net bijodavo grįžti į namus, taip ir gyveno pas močiutę, tada vėliau sužinojo, kad tėvui pablogėjo sveikata ir jau kokius 3 metus gyvena pas tėvus. Ir visą tą laiką, nėra ir savaitės, kad ji negertų (b. l. 20).

Liudytojo S. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis su žmona J. Č. gyvena nuo 1990 metų. J. mėgsta išgerti, būna, kad jie vartoja alkoholį tuo pačiu metu, jei ji eina į parduotuvę, alkoholį perka sau, jei neklysta 2015-03-22 jie taip pat abu vartojo alkoholį, tik jis buvo pas save kambaryje, o ji gėrė būdama svetainėje. Iš pradžių dukros B. Č. namuose nebuvo, ji grįžo vėliau. Jis mano, kad jokio žodinio konflikto, kaip ir nebuvo, bet taip dažnai būna, kad žmona būdama neblaivi pasidaro agresyvi, ir tą vakarą galėjo būti apie 18.30 val., kai žmona atėjo pas jį į kambarį ir pradėjo jį koneveikti dėl, to kad jis sėdi prie kompiuterio ir dabar jau tiksliai negali pasakyti, bet galėjo, būti, kad ji jam sudavė ranka, ar spyrė koja, kaip tik tuo metu į butą užėjo dukra B. ir viską matė, matė, kad ji buvo priėjusi prie motinos ir bandė atsistoti tarp manęs ir jos, ar B. motina sudavė kažkokius smūgius negali pasakyti, kad jos stumdėsi jis matė. Sekančią dieną jis jokių skausmų niekur nejautė, bet kaip nurodo jo dukra žmona galėjo prieš jį smurtauti, nes ji tai daro dažnai, jis tiesiog kenčia ir stengiasi nekreipti dėmesio. Smūgio, jei toks ir buvo metu jis skausmo nejautė, nes buvo išgėręs, todėl kaip ir minėjo daug aplinkybių iš viso neprisimena. Šiuo metu jo žmona atsiprašė ji gyvena atskirai, pas savo motiną ir bent jau šiuo metu su juo ir su dukra nebendrauja. Jis asmeniškai žmonai pretenzijų neturi, ir būti pripažintas nukentėjusiuoju nepageidauja (b. l. 23).

Liudytojo P. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-03-22 dirbo šaukiniu AP42 kartu su patruliu P. K.. Apie 19.20 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi pranešėjos motina konfliktuoja. Jiems nuvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi B. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino kad jos neblaivi motina J. Č. konfliktuoja ir smurtauja prieš ją ir tėvą S. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tame bute lankėsi jau ne pirmą kartą, vieną kartą vežė J. Č. į išblaivinimo įstaigą, dar kelis kartus taip pat buvo kvietimai dėl smurto, ir vėl taip pat smurtavo motina prieš dukrą ir vyrą. Tą kartą jiems atvažiavus dukra laukė lauke, užėjus į butą J. Č. sėdėjo pusiau nuoga ir gėrė alų, vyras tuo momentu išėjo iš virtuvės, jis taip pat matėsi, kad buvo neblaivus, bet jis elgėsi ramiai. Dukra nurodė, kad rašys pareiškimą ant motinos, tada, jie paaiškino, kad ji bus pristatyta į komisariatą. Iš pradžių ji sakė, kad niekur nevažiuos, po to pradėjo vilktis, bet elgėsi įžūliai, kalbėjo pakeltu tonu. J. Č. viską neigė, kad jokio smurto nebuvo, kad šeimos nariai specialiai kviečia policiją. Jiems girdint J. Č. grasino dukrai, kad jai bus blogai, kad ji iškvietė policiją. Dukra buvo blaivi, susijaudinusi, verkė. Kiek kartų teko lankytis bute, dukra visą laiką būdavo blaivi. Bute buvo didelė netvarka, tualetas, ir virtuvė be durų, pilnas butas tuščių alaus plastikinių butelių. J. Č. iš buto buvo išvesta panaudojant jėgą, nes ji atsisakė eiti pati (b. l. 16).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3 būrio vyr. patrulio M. L. 2015-03-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis (b. l. 13-14)

2015-04-21 garso įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota bendrojo pagalbos centro 2015-03-22 garso įrašo apžiūra (b. l. 11-12).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2015-03-22, 20:41 val., J. Č. nustatytas 1.70 ‰ girtumas (b. l. 52).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji J. Č. sukėlė fizinį skausmą savo dukrai B. Č., o būtent, kad, ji, 2015-03-23, apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.70 ‰ girtumas), kilusio konflikto metu, naudodama fizinę jėgą, dešinės rankos alkūne trenkė dukrai B. Č. į dešinę galvos pusę, tokiu būdu B. Č. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamosios J. Č. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Č. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau prašo teismo esant galimybei sutrumpinti terminą (b. l. 67).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį - dukrą), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją J. Č. - praeityje neteista (b. l. 58), kelis kartus bausta administracine tvarka (b. l. 56-57), dirba (b. l. 55), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 60), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 61), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2012-09-30 iki 2012-10-01. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (b. l. 62). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-05-14 specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-186/2015 konstatuota, kad skirti J. Č. teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 65). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 1 metai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, J. Č. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu J. Č. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015-03-22, 19.45 val., iki 2015-03-23, 14.50 val. (1 para) (b. l. 17, 38). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai J. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35, 37) paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įskaityti į bausmę J. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-22, 19.45 val., iki 2015-03-23, 14.50 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. Č. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajai J. Č. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.