- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-23-360/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29439-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- V. N.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Teisėjas P. Kontrimas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29439-2016-9
2017 m. vasario 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose
Nuosprendžiu iš V. N. priteista 28,23 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 23 d. apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,78 promilės alkoholio), tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip keturis kartus smogė delnu į galvos sritį motinai V. N. ir sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus kakle, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką ne mažiau kaip keturis kartus sudavė delnu į galvą tėvui V. N., bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. N. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir vietoje laisvės atėmimo skirti gydymą psichiatrinėje ligoninėje, kadangi visi jo teistumai yra susiję su jam diagnozuota liga – depresija, neuroze.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo pakeisti skirtą laisvės atėmimo bausmę į gydymą psichiatrinėje ligoninėje.
BK 42 straipsnyje išdėstytas išsamus ir baigtinis bausmių, kurios gali būti skiriamos kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažintiems asmenims, sąrašas. Jame nėra numatytos V. N. prašomos bausmės – gydymo psichiatrinėje ligoninėje, todėl kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo pakeisti bausmę.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu, paaiškėjus V. N. psichinės sveikatos sutrikimams, buvo kreiptasi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrių, prašant pranešti, ar dėl V. N. nustatytų diagnozių tikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 67, t. 1). Specialisto išvadoje konstatuota, jog V. N. nėra užfiksuota psichopatologijų, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, nenustatyta ir tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 69, t. 1). Taigi psichiniai sutrikimai netrukdė V. N. suprasti savo veiksmų. Kita vertus, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, V. N. nusikalto būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio. Ankstesnės nusikalstamos veikos, kai V. N. smurtavo prieš savo tėvus ar jiems grasino, taip pat padarytos jam esant neblaiviam, o tai leidžia manyti, jog apeliantas smurtauja ne dėl depresijos, kaip teigia apeliaciniame skunde, o dėl alkoholio vartojimo. Atlikęs bausmę, V. N. turės galimybę pradėti gydytis nuo priklausomybės, juolab, jog teisiamajame posėdyje V. N. teigė, kad jau turėjo siuntimą ir norėjo važiuoti gydytis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. buvo laikinai sulaikytas 2016-06-23 ir paleistas 2016-06-25 (b. l. 88, 91, t. 1), tai kaltinamajame akte nurodė ir prokurorė (b. l. 3-5, t. 2). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio 9 dalis numato, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Tačiau apylinkės teismo nuosprendyje laikinojo sulaikymo laikas į bausmės laiką neįskaitytas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas nurodant, jog į V. N. paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-06-23 iki 2016-06-25.
Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai iš V. N. priteistina 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios išlaidos nepriteistinos. Teismų praktikoje jau ne kartą atkreiptas dėmesys (taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjusio bylas apeliacine tvarka), jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, kaip jau minėta anksčiau, laikosi ir kasacinės instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą V. N. apeliaciniame procese nepriteistinos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti. Į V. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-06-23 iki 2016-06-25.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.