Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-10-19 · Byla Nr. TS-64-610/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-19
Bylos Nr.
TS-64-610/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19159-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teikimas(Skundas)Nr.TS-64-610/2022 Teisminio proceso Nr.1-01-1-19159-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2022 m. spalio 19 d.

MarijampolėMarijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl 2022 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-1040 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas prašo pakeisti 2022 m. rugsėjo 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1040 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam E. R. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistasis teistas 3 kartus, iš kurių du kartus padarytos nusikalstamos veikos kur vyrauja smurtas, pažymi, kad visų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už tyčinės sunkios nusikalstamos veikos padarymą. Prokuroro vertinimu, nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl savo antivisuomeninių nuostatų bei alkoholio vartojimo, tačiau nuteistasis šią priklausomybę dėl kurios pasireiškia impulsyvus smurtinis, neapgalvotas nuteistojo elgesys, neigia. Prokuroro nuomone, abejonių teigiamų nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir kriminogeninių veiksnių gausa. Mano, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas ir jis nenusikals. Prokuroro nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Likusi dar pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, prokuroro vertinimu, taip neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, kad E. R. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 2 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 5 mėnesiai 5 dienos.

2022 m. rugsėjo 22 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 2 kartus, drausmės tvarka už nustatytus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, įvykdė individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis lankė socialinės reabilitacijos programas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės suvaržymus, todėl tikslinga jį toliau taisyti neizoliuotą.

Nustatyta, kad nuteistasis teistas 3 kartus (padarytos nusikalstamos veikos- vienas apysunkis ir du sunkūs nusikaltimai), nuteistojo atžvilgiu anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už tyčinį sunkų nebaigtą nusikaltimą. Šia naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė nepaisant anksčiau parodyto teismo pasitikėjimo bei pastangų įtikinti kaltinamąjį elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą. Taigi, prokuroras visiškai pagrįstai skunde kelia abejonę nuteistojo teigiamų pokyčių stabilumu, todėl nuteistojo daromą pažangą charakterizuojantys duomenys turi būti vertinami itin atidžiai. Nustatytos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, neatsakingas gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas, tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu, impulsyvus elgesys, pasekmių neįvertinimas, problemų sprendimo lankstumo stoka Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.

Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 2 kartus skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę, per šiek tie mažiau nei pusę metų nepakitusią, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 2021-11-10 nustatyta rizika 75 balai, o 2022-04-05 ir 2022-09-02 nepakitusi 65 balus sudaranti rizika. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti jau nurodyti kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Tai spręstina, kad nors nuteistasis ir vykdo jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas yra statinis, o visi kiti dinaminiai – t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali panaikinti ar suvaldyti. Pažymėtina, kad atsižvelgus į nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, spręstina, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką iš esmės daro alkoholio vartojimas ir iš to kylančios pasekmės- agresyvus, impulsyvus, smurtinis elgesys. Nors Komisijos nutarime teigiama, kad bausmės atlikimo metu nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų (spręstina, jog tai susiję su nuteistųjų priežiūra ir kontrole), tačiau nuteistasis šios problemos atlikdamas bausmę nesprendė.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą keisti savo elgesį, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Arvydo Furmono skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 81/04-1040 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius