- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-502-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs T. F. skundą dėl 2014 m. gegužės 7 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jis atiduotas į ekspertinę įtaigą paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas T. F. atidavė stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, ir nustatė laikyti jį iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius nuo jo patalpinimo į ekspertizės įstaigą dienos.
Šalies argumentai
Skundu T. F. nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir prašo pateikti užklausą psichiatrui dėl jo ligos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą sprendžiama baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo teisme metu prireikus skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 str. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų. Pagal BPK 208, 396 str. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydymosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir pan. Nutartis dėl įtariamojo atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą priimama visais atvejais, jei nesuimtam įtariamajam paskirta atlikti stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (nagrinėjamoje byloje T. F. yra nesuimtas).
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. F. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., t. y. kad 2014-01-06 apie 22 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia sudavė vieną smūgį galva savo broliui T. F. į kaktą, po to kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu pastarajam į veidą, prakirsdamas T. F. lūpą bei sukeldamas fizinį skausmą. Iš VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto matyti, jog T. F. 2014-01-19 – 2014-02-05 buvo nustatyti ūminiai psichoziniai sutrikimai vyraujant kliedesiams be susijusio ūminio streso (29 b. l.). Atsižvelgiant į tai buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą (31 b. l.). Gauta 2014-03-26 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad norinti nustatyti diagnozę T. F. yra reikalingas ilgalaikis stebėjimas, o tam reikia skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi 2014 m. sausio mėnesį gydymą pradėjusiam T. F. vyravo haliucinacijos, santykio kliedesiai (32 b. l.). Tai davė pagrindą suabejoti įtariamojo T. F. psichinės sveikatos būkle bei jo gebėjimu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir prokurorui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl stacionarinės teismo psichiatrijos –psichologijos ekspertizės įtariamajam paskyrimo. 2014-04-28 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi T. F. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams (61 – 62 b. l.).
Kadangi byloje įtariamajam buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atidavė T. F. į ekspertizės įstaigą – Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių. Netaikant įtariamajam šios procesinės prievartos priemonės nebūtų realios galimybės atlikti teismo nutartimi paskirtos ekspertizės. Be to, kaip matyti iš 2014-05-07 teismo posėdžio protokolo, pats įtariamasis ir jo gynėjas advokatas neprieštaravo įtariamojo atidavimui į ekspertizės įstaigą,. Kartu pažymėtina, kad tai yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks prokurorui.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl atiduodant T. F. į sveikatos priežiūros įstaigą BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo T. F. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. gegužės 7 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.