Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, turintis 40 procentų darbingumą, gyv.(duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.;

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. G. 2012-09-23, apie 1 val., viešoje vietoje – Telšių r., Luokės sen., Viekšnalių k., Bažnyčios g., (duomenys neskelbtini), esančio stadiono, bendrininkų grupėje su T. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasiskirstę vaidmenimis, padėjėjui T. G. savo automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus M. G. ir kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pastato esančio stadiono ir laukiant automobilyje, kol M. G. su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, tyčia, be priežasties, suduodamas daugybinius smūgius R. P. ir E. P. į įvairias kūno vietas, sukėlė pastariesiems fizinį skausmą, o suduodamas daugybinius smūgius L. L. į įvairias kūno vietas, iš jų ne mažiau dviejų smūgių į dešinės akies aplinką, dešinę ausį, bendrais veiksmais padarė L. L. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, vakuminiu fenomenu akiduobės srityje, odos nubrozdinimu dešinės ausies lezgelyje, kliniškai nustatytu lengvu galvos smegenų sukrėtimu ir nesunkiai sutrikdė L. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. G. bendrininkų grupėje su M. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasiskirstę vaidmenimis, jis kaip padėjėjas, turėdamas tikslą R. P., E. P. ir L. L. sutrikdyti sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, 2012-09-23, apie 1 val., savo automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atveždamas M. G. ir kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis ir laukdamas automobilyje viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini)esančio stadiono Telšių r., Luokės sen., Viekšnalių k., Bažnyčios g., kur M. G. su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, tyčia, be priežasties, suduodami daugybinius smūgius R. P. ir E. P. į įvairias kūno vietas, sukėlė pastariesiems fizinį skausmą, o suduodami daugybinius smūgius L. L. į įvairias kūno vietas, iš jų ne mažiau dviejų smūgių į dešinės akies aplinką, dešinę ausį, bendrais veiksmais padarė L. L. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, vakuminiu fenomenu akiduobės srityje, odos nubrozdinimu dešinės ausies lezgelyje, kliniškai nustatytu lengvu galvos smegenų sukrėtimu ir nesunkiai sutrikdė L. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiu būdu padėjo M. G. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pažeisti viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdyti L. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis M. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, parodė, kad jis nieko nepadarė. 2012 m. rugsėjo mėn. buvo su broliu T. nuvykęs į šokius. Į šokius atvažiavo su mašina, kurios nei markės, nei spalvos nežino, asmens, vairavusio automobilį, nepažįsta. Ar brolis T. galėjo vairuoti automobilį, neprisimena. Nematė, ar nukentėjusieji buvo šokiuose. Nepamena, ar matė konfliktą tarp brolio ir L. L., buvo girtas. Gėrė po darbo, po to važiavo į šokius. Kada grįžo iš šokių, nepamena. Buvo girtas. Kur automobilis stovėjo po šokių, nežino. Jį iš šokių parvežė, o kas parvežė, nežino. Brolio draugės D. šokiuose nematė. Ji atvažiavo vėliau ir parvežė T.. Tą vakarą muštynėse nedalyvavo, jo niekas nemušė ir jis nieko nemušė, nieko nematė ir nežino, kas buvo.

Kaltinamasis T. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, parodė, kad tai buvo prieš 2 metus, rugsėjo mėn. Su broliu M. važiavo į kaimą, ten užsuko pas tėvus, į Užventį parvežė darbininkus, vežė 9 žmones, autobusiukas buvo pilnas. Po to išvažiavo į šokius. Su kuo atvažiavo į šokius, nepamena, bet brolis M. tikrai buvo. Šokiuose visi ratu gėrė, atėjo vieni draugai, po to kiti, negali tiksliai pasakyti, su kuo gėrė. Po kurio laiko šokiuose pasirodė L.. L. priėjo prie jo ir pradėjo priekaištauti dėl generatoriaus. Jis pasiūlė L. viską išsiaiškinti, kai abu bus blaivūs, tačiau L. neatstojo. Iš pradžių pokalbis vyko lauke ant kelio, netoli šokių, o antras pokalbis vyko prieangyje, prie įėjimo į šokius. Su L. pasiginčijo ir tiek, nesistumdė, abiem nebuvo noro muštis, gal ir buvo kiek supykęs ant L., galėjo kalbėti pakeltu tonu. Pamatęs, kad nieko neišsiaiškins, dar kiek pabuvo šokuose, po to nuėjo į autobusiuką skambinti savo draugei D., nes buvo jau girtas. Autobusiuke dar išgėrė su M. Špygų L. nerodė, jei būtų norėjęs muštis, būtų tai daręs jau šokiuose. Išvažiavo namo, kai šokiai dar nebuvo pasibaigę. Kur paliko autobusiuką, nepamena. Automobilį paliko neužrakintą. Jį iš šokių pasiėmė draugė D., tuo metu autobusiukas buvo netoli šokių, prie parduotuvės, šalia gatvės. Važiuojant į šokius, automobilį vairavo jis, tačiau po šokių autobusiuko nebevairavo, prie jokio stadiono nevažiavo. Kitos dienos vakare autobusiuką rado pas brolį kieme, o kaip jis ten atsidūrė, nežino.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad 2012-09-23 susitiko su T. G. V. kultūros centre vykstančiuose šokiuose. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jo prieš keletą metų T. paskolinto elektros generatoriaus. T. tvirtino, kad generatorių atidavė, tačiau jis generatoriaus nėra atgavęs. T. sakė, kad nieko jam neduos ir paklausė, ar nori pinigų, ar nori 500 Lt, išsitraukė piniginę, imitavo, kad duos pinigų, tačiau parodė špygą. Jie susiginčijo, tačiau nesistumdė. Po šokių su kitais nukentėjusiaisiais – E. ir R. nuvažiavo prie stadiono, esančio Viekšnalių k. Jiems ten bebūnant, po kokių 10 min. privažiavo T. G. autobusiukas, iš jos iššoko keli vaikinai, be kaltinamųjų buvo dar kokie 4-5 žmonės, tie patys, su kuriais T. kartu dirbo, jo “brigada” ir kurie buvo kartu su T. šokiuose. Vaikinai apstojo mašiną iš visų pusių ir pradėjo juos mušti, spardyti, daužyti. Jį ir kitus nukentėjusiuosius mušant, T. G. buvo automobilyje, sėdėjo už vairo, jis atvežė kitus vaikinus ir į muštynes nesikišo, o visoms muštynėms vadovavo jo brolis M., kuris davė nurodymus vaikinams, ką ir kiek mušti, ir pats sudavė jam smūgius. Jam kliuvo labiausiai, nes reikalavo savo daikto. Jam sudavė daug smūgių, mušė ne vieną kartą. Kai jį spardė automobilyje, jis buvo praradęs sąmonę, tada ištempę iš automobilio, kur jis sėdėjo gale, vėl mušė. Iš pradžių jį mušė du asmenys iš šonų, nes atsidarė abi automobilio durys, jie įsikibo į „ragus“ ir su kojomis spardė jį. Išvilkę iš automobilio, jį mušė du asmenys ir vienas iš jų buvo M., kito asmens nepažįsta. Jo draugus, buvusius automobilyje, taip pat mušė, juos visus mušė kartu. Jį mušė vieni asmenys, o tuo metu kiti mušė jo draugus, matė, kad juos spardė. Asmenys nesakė, už ką muša. Jis suprato, kad jį muša dėl to, kad reikalavo iš T. generatoriaus. Patyrė daugybinius kūno sužalojimus, pasekmes jaučia iki šiol: yra šiek tiek nutirpusi lūpa ir dešinė veido pusė, reikalinga akies operacija. Dėl sumušimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2012 m. rudenį, tikslios datos nepamena, nuvyko į šokius. Šokiuose viskas vyko įprastai. L. ir T. pokalbio nematė ir negirdėjo, nes buvo toliau nuo jų. Šokiuose matė T., M., kartu su jais buvusius nepažįstamus asmenis, kurių buvo 5-6. Po šokių sėdo į automobilį ir nuvažiavome prie stadiono atsigerti alaus. Jiems ten besėdint automobilyje, iš priekio atvažiavo T. G. vairuojamas ir jam priklausantis baltos spalvos Volkswagen „Multivan“ ar „Caravelle“ markės automobilis. Iš jo išlipęs būrys vaikinų nieko nesakę pradėjo juos mušti. Pirmą smūgį gavo per atvirą langą į veido sritį, tada atsidarė durys, o jis užsidengė rankomis, nes saugojo veidą. Visi smūgiai jam kliuvo į rankas ir veidą. Jis sėdėjo automobilyje, priekyje, keleivio pusėje. Juto daug smūgių, bet nieko nematė, tik girdėjo, kad M. duoda nurodymus, kam ir kiek suduoti. Nematė, tačiau girdėjo, kaip muša kitus. E. bandė užvesti mašiną, bet iš jo atėmė raktelius. Jis visą muštynių laiką buvo automobilyje. Kas jam sudavė smūgius, nematė, bet jį mušė 2 ar 3 asmenys. Už ką muša, asmenys nesakė. Ar T. buvo išlipęs iš automobilio, negali pasakyti, T. matė prieš muštynes sėdintį automobilyje, muštynių metu jo nematė. Jam sužalojimų nebuvo padaryta, į medikus nesikreipė, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2012-09-23 su L. L., R. P. buvo šokiuose, šokiai prasidėjo apie 21 val., pasibaigė apie 1 val. Kai atvažiavo į šokius, kaltinamieji jau buvo ten. Kaltinamieji šokiuose buvo su jam iš matymo pažįstamais kokiais 5 asmenimis, kiek jam žinoma, jie dirbo su T.. Iš L. pasakojimo žino apie pastarojo pokalbį su T. dėl generatoriaus. Šokiuose jokių konfliktų nebuvo. Pasibaigus šokiams jis su L..ir R. sėdo į jo automobilį Audi 100 ir nuvažiavo prie katilinės, į stadioną. Ten atsidarė po butelį alaus. Praėjus 10 – 15 min., privažiavo baltas Volkswagen „Caravelle“ ar „Transporter“ markės autobusiukas. Žino, kad šis automobilis priklauso T. G., matė jį ir prie šokių. Privažiavus autobusiukui, atsidarė durys, viduje užsidegė šviesos ir pamatė, kad už vairo sėdi T. G., šalia jo sėdėjo M. G.. Iš autobusiuko išlipę asmenys pradėjo juos mušti. Ką darė T., nematė, matė, tik kaip jis atvažiavo. Jis norėjo užvesti automobilį ir išvažiuoti, tačiau nepažįstamas asmuo atėmė iš jo raktelius. Prie jo priėjo 1 ar 2 nepažįstami asmenys, atidarę duris, sudavė 2-3 smūgius į veidą, praskėlė lūpą, norėjo ištempti lauk. Tada prie jo priėjo M. ir tuos asmenis nuo jo atitraukė. Matė, kad pusbrolis R. buvo ranka užsidengęs ir jį spardė. Jam už nugaros sėdėjo L.. L. iš pradžių mušė mašinoje, bet pamatę, kad jis nebereaguoja, išsitempė lauk ir tada vėl spardė. M. daugiausia buvo prie jo, bekalbėdamas su juo M. dar vaikščiojo ir davė komandas kitiems asmenims, kiek ir ką dar mušti. Už ką juos mušė, nežino, susipykę nebuvo. Pasibaigus muštynėms, paprašė atiduoti automobilio raktelius, M. juos liepė atiduoti. Tada asmuo, kuris iš jo buvo paėmęs raktelius, dar pagarsino jam su dujiniu pistoletu. M. liepė jam nusiraminti, eiti į mašiną. Po to jie visi susėdo ir nuvažiavo, o jis paskambino į policiją. Pats į medikus nesikreipė ir civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja K. Š. parodė, kad tai buvo kažkur prieš 2 m., ji stovėjo prie šokių salės. Į šokius buvo atvykęs L., T. ir M. G., Ž. G.. Buvo ir nepažįstamų asmenų. Kai visi šoko salėje, T. su L. būdami pusės – vieno metro atstumu nuo jos kalbėjosi – L. paprašė T., kad šis jam atiduotų generatorių, o T. atsakė, kad jo neturi, kad jam jį pavogė. T. L. paprašė 500 Lt, o T. pasakė, kad jis jam nėra skolingas, kad visi tik jam (T.) yra skolingi. T. buvo labai įtūžęs. Jų žodinis konfliktas įvyko apie 23.30 val. Po T. ir L. žodinio konflikto šokiai tęsėsi neilgai. Po to M. salėje pradėjo su kažkuo konfliktuoti, kalbėti piktai, nes buvo išgėręs. Šokiai baigėsi apie 24 ar 1 val., kiek pamena, šokiai baigėsi anksčiau nei įprastai, nes bijojo, kad neprasidėtų muštynės. Kai pasibaigė šokiai, ji visiems pasakiusi nebūti prie salės ar stotelėje, liepė visiems važiuoti namo. Liepė visiems išsiskirstyti, nes anksčiau yra buvęs toks įvykis, kad T. paskambino kažkam iš Telšių, jie atvažiavo su mietais ir visus sumušė. Bijojo, kad tai vėl nepasikartotų. Pasibaigus šokiams, pabuvo dar kokias 10 min., matė, kad T. sėdėjo savo baltos spalvos autobusiuke ir kažkam skambino telefonu. Po to T.s ir su juo atvykę asmenys išvažiavo, visi išvyko kartu. Jiems išvažiavus ir kiti išsiskirstė.

Liudytoja D. Č. parodė, kad viskas įvyko prieš 2 metus, rudenį. Ji buvo namuose, o jos sugyventinis T. G. po darbų buvo išvažiavęs į kaimą, vėliau paskambinęs pasakė, kad yra Viekšnaliuose, šokiuose. T. buvo su broliu, ar dar kas nors buvo su jais, nežino. T. buvo išvažiavęs su baltu autobusiuku, su kuriuo važiuodavo į darbą. Vėlai vakare T. jai dar kartą paskambino ir paprašė atvažiuoti. Iš pradžių galvojo nevažiuoti, bet vėliau persigalvojo, nes jis jos šeimos narys, be to, ūmaus būdo. Ji su kitu BMW markės automobiliu nuvažiavo į Viekšnalius, kur T. pasiėmė iš autobusiuko. Autobusiukas stovėjo prie parduotuvės. Kai atvažiavo, autobusiuke dar buvo T. brolis M., kuris padėjo jai T. įsikelti į automobilį. Daugiau asmenų nebuvo. Autobusiuką ten ir paliko stovėti. Automobilio neužrakino, rakteliai liko automobilyje. M. liko prie automobilio, o ką jis darė po to, nežino. Yra buvę, kad T. įsivelia į konfliktus, ypač kai būna išgėręs.

Liudytojas Ž. G. parodė, kad tai buvo prieš porą metų, rugsėjo mėn. Jis su draugais iš kaimo buvo šokiuose, kurie vyko Viekšnaliuose. Namo išvažiavo nepasibaigus šokiams, todėl, kas ten įvyko, nežino. Šokiuose buvo abu G., kada jie atvažiavo, nematė. Su keliais asmenimis buvo T., nežino. Vienus iš jų pažinojo, kitų – ne. T. ilgai buvo vienas pats koridoriuje, su L. kartu gėrė. L. ir kiti taip pat buvo šokiuose. Apie ginčą dėl generatoriaus nieko nežino. Namo išvažiavau apie 24 val., bet tikslaus laiko nepamena. Iki jo išvažiavimo viskas buvo ramu. Jo parvežti atvažiavo draugas, į šokius nebuvo sugrįžęs, iš karto važiavo namo. Ryte jam paskambino E. P. ir paklausė, ar jis žino, kas juos užpuolė, bet jis pasakęs, kad nieko nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Telšių r., Luokės sen., Viekšnalių k., Bažnyčios g., prie (duomenys neskelbtini)esančio stadiono (1 t, b.l. 19-21).

Iš specialisto išvados Nr. G 1908/12(03) matyti, kad L. L. padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, vakuminiu fenomenu akiduobės srityje, odos nubrozdinimu dešinės ausies lezgelyje, kliniškai nustatytu lengvu galvos smegenų sukrėtimu gavosi bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, naktį iš 2012-09-22 į 09-23 d. Sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 33-34).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. L. atpažino M. G. kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b.l. 37-28).

Iš akistatų protokolų matyti, kad nukentėjusieji R. P., L. L. ir E. P. akistatų metu su įtariamuoju M. G. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad T. G. atvežė automobiliu, o M. G. su draugais juos sumušė (1 t., b.l. 95-96, 97, 98-99).

Iš akistatų protokolų matyti, kad nukentėjusieji R. P., E. P. ir L. L. akistatų metu su įtariamuoju T. G. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad T. G. atvežė automobiliu, o M. G. su draugais juos sumušė (1 t., b.l. 161, 164-165, 168-169).

Nors kaltinamieji M. G. ir T. G. savo kaltės dėl jiems inkriminuotų kaltinimų nepripažino, M. G. neigia mušęs nukentėjusiuosius, teigia apskritai nevažiavęs prie jokio stadiono ir nieko nežino, T. G. neigia atvežęs M. G. ir kitus asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir laukęs jų automobilyje, kol šie mušė nukentėjusiuosius, tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų gynybinę poziciją, juos paneigia nuoseklūs tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų L. L., R. P., E. P. parodymai, kad T. G. atvežė automobiliu M. G. ir kitus nenustatytus asmenis prie stadiono, o M. G. su nenustatytais asmenimis juos sumušė, davė nurodymus, kiek ir kam suduoti smūgius. Netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Juos iš dalies patvirtina liudytojos K. Š. parodymai, kad tą vakarą ji girdėjo tarp T. ir L. kilusį žodinį konfliktą dėl generatoriaus, kad T. buvo įtūžęs, M. taip pat šokių salėje ėmė su kažkuo konfliktuoti, todėl ji nutraukė šokius anksčiau nei įprastai, nes bijojo, kad neprasidėtų muštynės. Liudytoja patvirtino, kad T. G. jau anksčiau yra buvęs su kompanija iš Telšių atvažiavęs į šokius ir sukėlęs muštynes. Liudytojos D. Č. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi ji ir T. G. yra sugyventiniai, turi du vaikus, gyvena faktinėje šeimoje, todėl visiškai pagrįstai tikėtina, kad ji davė kaltinamojo T. G. gynybinę poziciją patvirtinančius parodymus. Liudytojos parodymai nėra nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad jai atvažiavus parsivežti T. autobusiuke be M. buvo daugiau asmenų (1 t. b.l. 51-52), apklausiama posėdžio metu nurodė, kad automobilyje kitų asmenų nebuvo. Be to, iš kaltinamųjų ir liudytojos D. Č. parodymų taip ir lieka neaišku, kokiu būdu T. G. automobilis kitą dieną atsidūrė pas M. G. kieme. Nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuoti L. L. padaryti sužalojimai, akistatų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Minėtais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamieji M. G. ir T. G. veikdami bendrininkų grupėje tarpusavyje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, padėjėjui T. G. savo automobiliu atvežus M. G. ir kitus nenustatytus asmenis prie stadiono ir laukiant automobilyje, M. G. su kitais asmenimis tyčia suduodamas daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ne tik nesunkiai sužalojo L. L. bei sukėlė fizinį skausmą R. P. ir E. P., o T. G. padėjo tai padaryti, bet ir pažeidė, o T. G. padėjo pažeisti, viešąją tvarką, kadangi daugybiniai smūgiai be jokios priežasties nukentėjusiesiems buvo suduoti viešoje vietoje – prie mokyklos stadiono, nakties metu, tuo parodyta nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Pažymėtina, kad šokiuose kilęs žodinis konfliktas tarp T. G. ir L. L. dėl generatoriaus niekaip negali būti vertinamas kaip svarus ir pateisinamas pretekstas tokiam kaltinamųjų elgesiui. Žodinis konfliktas užsibaigė šokiuose, nukentėjusieji iš šokių išvažiavo. Tolesnis kaltinamųjų elgesys rodo ne asmenines, o chuliganiškas kaltinamųjų paskatas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog M. G. pats nesudavė E. P., įtakos M. G. veikos kvalifikacijai neturi, jis veikė bendrininkų grupe su kitais asmenimis, kurie sudavė smūgius E. P., davė nurodymus kitiems asmenims, kam ir kiek suduoti, pats sudavė smūgius L. L..

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai. Kaltinamojo M. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., kadangi M. G., veikdamas su kitais asmenimis, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, be to, savo priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo T. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 284 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., kadangi jis padėjo M. G. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nesunkiai sutrikdyti L. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeisti viešąją tvarką.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.

Kaltinamasis M. G. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiuo metu dirba kartu su broliu, jam nustatytas neįgalumas, tačiau yra iš dalies darbingas, žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl savo elgesio nesigaili ir jo kritiškai nevertina. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. G. paskyrus LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatant atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba, yra neįgalus, manytina, jog bausmės tikslai M. G. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis T. G. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jis anksčiau taip pat neteistas, nusikalto pirmą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, turi sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, tačiau žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl savo elgesio nesigaili ir jo kritiškai nevertina. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. G. paskyrus LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatant atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes. Nors prokuroras prašė T. G. skirti griežtesnes bausmes nei M. G. motyvuodamas tuo, kad T. G. padarytos veikos pavojingesnės, esą jis viską organizavo, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, nukentėjusieji patvirtino, kad T. G. pats tiesiogiai jiems smūgių nesudavė, o tik atvežė M. G. ir kitus asmenis į įvykio vietą, laukė jų automobilyje, o po to išvežė. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 284 str. 1 d. bei 24 str. 6 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba, gyvena faktinėje šeimoje, išlaiko du nepilnamečius vaikus, manytina, jog bausmės tikslai T. G. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 342,17 Lt (99,10 Eur) dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti nukentėjusiojo L. L. gydymo išlaidas (1 t., b.l. 63-64). Kaltinamieji neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų (CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. L. pareiškė 31000 Lt (8978,22 Eur) civilinį ieškinį dėl 1000 Lt (289,62 Eur) turtinės žalos ir 30000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 30). Patirtą turtinę žalą grindžia tuo, kad savaitę laiko nedirbo, pirko vaistus, keletą kartų važiavo į policijos komisariatą, 2 kartus važiavo į Klaipėdą dėl jam padarytų sužalojimų, rūbai, kuriuos vilkėjo įvykio metu, buvo sugadinti, nes buvo visi kruvini. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad po muštynių praėjus 4 dienomis gimė sūnus, tačiau neturi jo pirmųjų nuotraukų, nes buvo visas sumuštas, veidas nusėtas mėlynių. Neturtinė žala pasireiškė neigiamais jo ir jo žmonos išgyvenimais, apie savaitę laiko negalėjo dirbti, patyrė skausmą, dešinė veido pusė ir dabar dar yra jautri, nutirpusi, akiai būtina operacija, nes dėl sienelės lūžimo, žiūrint iš arti vaizdas dvejinasi.

Nukentėjusiojo L. L. prašymas atlyginti turtinę žalą tenkintinas iš dalies. L. L. nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nes, kaip nurodė, praėjo daugiau nei dveji metai, įrodymų nėra išsaugojęs. Visgi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė tam tikrą turtinę žalą – pirko vaistus, vyko į Klaipėdą pas ekspertus, ką patvirtina specialisto išvada (1 t., b.l. 33-34), kiti nukentėjusieji patvirtino, kad jis buvo visas kruvinas, todėl visiškai pagrįstai tikėtina, kad rūbai buvo sutepti krauju ir tokiu būdu sugadinti. Įvertinus visas šias aplinkybes, L. L. solidariai iš kaltinamųjų priteistina pusė jo prašomos sumos, t.y. 144,81 Eur (500 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tyčiniais smurtiniais chuliganiškais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam L. L. padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. L. L. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes sužalojimai padaryti matomoje galvos srityje, veide, dėl ko nukentėjusysis jautė diskomfortą ir nepatogumus bendraujant su kitais žmonėmis, nusikaltimo pasekmes jaučia iki šiol, tačiau, pažymėtina, kad nepateikė įrodymų, jog jam reikalinga operacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į kaltinamųjų elgesį po nusikaltimo padarymo, šie nukentėjusiojo neatsiprašė, savo kaltę apskritai neigė. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad nukentėjusiojo L. L. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamiesiems veikiant bendrai, į padarytų sužalojimų mastą, L. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant L. L. solidariai iš kaltinamųjų 2172,15 Eur (7500 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikinas kaltinamojo T. G. nuosavybės teisių apribojimo į turtą, taikyto Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Laukaičio 2013-07-02 nutarimu (turto arešto akto Nr. 2014019522), taikymo terminas (iki 2014-07-02) yra pasibaigęs iki perduodant bylą teismui (2 t., b.l. 29-55, 73), todėl nėra pagrindo nei naikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nei pratęsti apribojimo terminą.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti:

pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.– laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. ir 284 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti:

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 284 str. 1 d. – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G. ir T. G. 99,10 Eur (342,17 Lt) Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G. ir T. G. 144,81 Eur (500 Lt) turtinės žalos ir 2172,15 Eur (7500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. L.. Kitą nukentėjusiojo L. L. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.