- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-11-123/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- J. N., K. Č.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-11-123/2011
2011 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui L. G., tretieji asmenys J. N. ir K. Č., dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti jam 0,11 ha ploto kelio servitutą su teise naudotis transporto priemonėmis bei juo eiti pėsčiomis atsakovo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiant ieškovui teisę atsakovo sklype atstatyti kelio Nr. 120-III 45 m ilgio atkarpą iki G. S. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (pagal ortofotografinio žemėlapio ištrauką), išpilant jį žvyru ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra įsiterpęs 10 ha ploto atsakovui priklausantis žemės sklypas. Nuo vietinės reikšmės žvyrkelio per pirmąjį ieškovui priklausantį žemės sklypą į atsakovo žemės sklypą eina Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-16 įsakymu nustatytas servitutinis kelias, tačiau jis eina tik iki atsakovo sodybos pastatų, o į toliau esantį antrąjį ieškovo sklypą nei šis, nei koks kitas kelias nebeveda, todėl ieškovas neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą. Iš kitos pusės, per mišką, eina miškovežių naudojamas lengvuoju automobiliu nepravažiuojamas kelias, tačiau nuo miško ribos iki ieškovo sklypo jokio kelio išvis nėra ir jį ten įrengti būtų labai brangu. Kelias Nr. 120-III pagal Endriejavo kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą turi eiti per visą atsakovo žemės sklypą iki pat ieškovo žemės sklypo ribos, todėl ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, kad galėtų savo lėšomis atstatyti šiuo metu neegzistuojančią šio kelio dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-08-20 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą ieškinyje nurodytu būdu, neišnaudojo visų galimų ir objektyvių aplinkybių dėl jam priklausančios nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, t. y. nebendravo su trečiuoju asmeniu K. Č. dėl kelio servituto nustatymo pro jos žemės sklypą; negalėjo pagrįstai paaiškinti, dėl kokių priežasčių nesutiko su atsakovo siūlymu įsirengti kelią bet kuriuo jam priklausančiu žemės sklypo pakraščiu. Ieškovas nesutiko mokėti kompensacijos (50 000 Lt) atsakovui už būsimus nepatogumus ir esamo kelio įrengimą, jei pastarasis sutiktų su siūlomu servituto nustatymu. Ieškovas turi realią galimybę normaliai naudotis savo žemės sklypu, įvažiuodamas į savo valdą pro miške esantį 4 m pločio kelią, kuris Endriejavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra nurodytas kaip bendro naudojimo kelias. Ieškovo pageidavimą ir bekompromisį reikalavimą įsirengti kelią tik ieškinyje nurodytu būdu, nesvarstant kitų alternatyvų, teismas laikė nepriimtinu, todėl atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad bendravo su K. Č. dėl kelio servituto nustatymo pro jos žemės sklypą, tačiau ji nesutiko, kad ieškovas naudotųsi jai priklausančiu įvažiavimu per jos sklypą. Iš Endriejavo kadastrinės vietovės suprojektuotų ir paženklintų projekto planuose sklypų žiniaraščių matyti, kad ieškovo sklypo Nr. 89 ribose seno kelio 4-I vietoje yra suprojektuotas kelias 120-III, einantis iki pat ieškovo kito sklypo Nr. 32 ribos. Atsakovas neturi galimybių įvažiuoti į savo sklypą per miško kelią, be to, nenustatyta, ar šiam keliui reikalingas žemės plotas yra „išimtas“ iš savininkų nuosavybės. Atsakovas ir jo šeimos nariai naudojasi nemokamu kelio servitutu ieškovo sklype Nr. 89, todėl atsakovo, kaip kaimyninio sklypo savininko, elgesys, neleidžiant ieškovui naudotis esamu keliu, yra nesąžiningas. Teismas neatsižvelgė į apelianto teismui pateiktą antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl likusių kelio žymių, iš kurio matyti, kad kelias per buvusį J. R. sklypą iki jo padalinimo į tris atskirus sklypus ėjo per visą sklypą. Nenustačius servituto, ieškovas negali patekti į savo sklypą ir naudotis juo pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. G. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirko sodybą dėl jos nuošalumo, siekdamas užtikrinti tiek savo šeimos privatumą, tiek patogų ūkininkavimą šiame sklype, auginant avis. Šalia ginčo kelio stovi atsakovo sodybos ūkiniai pastatai, pirtis. Ieškovas nenurodo, kodėl atsisako įsirengti kelią per bet kurį atsakovo sklypo pakraštį. Pagal ieškovo minimą žemėtvarkos projektą iki ieškovo sklypo niekada nebuvo planuojamas įrengti vietinės reikšmės III kategorijos kelias, nes kelias į atsakovo kiemą yra 4 metrų pločio, kai minimalus vietinės reikšmės III kategorijos kelio plotis turi būti 10 metrų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ne likusio kelio žymes, o tik aplinkybę, kad minėta vieta kartais važinėjama. Įrodymus dėl kelių įrengimo sąnaudų vertina kritiškai. Nenaudojamo kelio dalis nuo K. Č. iki ieškovo žemės sklypo sudarytų tik apie 100 metrų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklype, kuris yra įsiterpęs tarp ieškovo dviejų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad pagal Endriejavo kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą kelias Nr. 120-III turi eiti per visą atsakovo žemės sklypą iki pat ieškovo žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą ieškinyje nurodytu būdu, neišnaudojo visų galimų ir objektyvių aplinkybių dėl jam priklausančios nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo.
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
Nustatyta, kad į G. S. sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galima patekti (t. 1, b. l. 63–64): 1) nuo J. N. sodybos per mišką (apie 200–250 m), ši kelio dalis stipriai išvažinėta, šlapia, išėjus iš miško, toliau veda per šlapią pievą (apie 100 m); 2) nuo K. Č. sodybos – apie 180 m apleisto lauko keliuku, kuris eina per privatų kito asmens sklypą; 3) per atsakovo L. G. sklypą, pratęsus kelią apie 40 metrų. Žvyruotas keliukas eina per L. G. sklypą apie 250 m, o toliau apie 200 m šis keliukas eina per kitą G. S. sklypą iki bendro naudojimo vieškelio; 4) įrengus kelią bet kuriuo atsakovo L. G. sklypo pakraščiu.
Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 str. 1 d.). Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2008-05-27 rašto matyti, kad vietinės reikšmės kelių, esančių už gyvenamųjų vietovių ribų, tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techniniai reikalavimai yra nustatyti Aplinkos ministro ir Susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakyme „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ (t. 2, b. l. 57). Minėtoje vietovėje galioja Endriejavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame dėl apsirikimo nebuvo numatytas privažiavimas į ieškovo sklypą (t. 1, b. l. 10). Vykdant projekto papildymą žemėtvarkininkai numatė ir pažymėjo projekto plane privažiavimo į sklypą vietą, einančią per mišką palei kitų žemės sklypų ribas (t. 1, b. l. 11).
Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs, kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turi realią galimybę normaliai naudotis savo žemės sklypu, įvažiuodamas į savo valdą pro miške esantį 4 m pločio kelią, kuris Endriejavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, yra nurodytas kaip bendro naudojimo kelias. Tačiau iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad šis kelias sunkiai pravažiuojamas, o siekiant padaryti jį tinkamu naudoti būtinos investicijos. Ieškovo nurodymu miško kelio ilgis siekia 420 metrų ir tokio kelio įrengimas kainuotų 63 094,88 Lt – 66 849,88 Lt sumą (t. 2, b. l. 14–15, 20–23). Iš Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-08-06 rašto matyti, kad miško kelio ilgis yra apie 200 metrų (t. 2, b. l. 104), tačiau netgi esant tokiam kelio ilgiui, laikytina, kad šio kelio sutvarkymo sąnaudos būtų labai didelės (apie 31 000 Lt), kai indeksuota ieškovo žemės sklypo vertė sudaro 26 877 Lt (t. 1. b. l. 5). 45 m ilgio kelio įrengimas iš atsakovo sodybos pusės ieškovui kainuotų 5 851,03 Lt – 6 349 Lt sumą (t. 2, b. l. 8–13). Sprendžiant dėl galimybės įsirengti kelią taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį, kaip tai numato Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 9.3 p., be to, ieškovas neturi teisės įsirengti kelio ten, kur nenumato galiojantys teritorinio planavimo dokumentai.
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-07-29 rašto Nr. (5.1.40)-A5-2911 matyti, kad kelias per buvusį J. R. žemės sklypą iki jo padalinimo į tris atskirus sklypus ėjo per visą jo sklypą iki buvusio karjero išvažiuojant į gyvenvietės 122-III-5 kelią. Kelias nuo esamos sodybos iki buvusio karjero buvo viešo naudojimo lauko kelias. Kelią 120-III būtų galima pratęsti iki ieškovo G. S. žemės sklypo sutikus L. G. ir tai nepažeistų teritorijų planavimo dokumentų. Kelias 120-III, numatytas Endriejavo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nuo esamos sodybos iki buvusio karjero nėra išlikęs (t. 2, b. l. 167–168).
Atsižvelgiant į tai, kad kelias per žemės sklypą iki jo padalinimo į tris atskirus sklypus ėjo per visą sklypą iki buvusio karjero išvažiuojant į gyvenvietės 122-III-5 kelią, faktą, kad kelią 120-III būtų galima pratęsti iki ieškovo G. S. žemės sklypo ir tai nepažeistų teritorijų planavimo dokumentų ir aplinkybę, kad kelio įrengimas per trečiųjų asmenų sklypus bei bet kuriuo atsakovo sklypo pakraščiu būtų ekonomiškai nenaudingas ir galimai neatitiktų eismo kokybės reikalavimų, taip pat nustačius faktinio patekimo galimybes į ieškovo sklypą, konstatuotina, kad proporcingumo principą atitiks servituto nustatymas atsakovo žemės sklype ieškovo ieškinyje nurodytu būdu. Svarbia aplinkybe sprendžiant dėl servituto nustatymo laikytina ir tai, kad atsakovo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp ieškovui priklausančių žemės sklypų ir nuo vietinės reikšmės žvyrkelio per pirmąjį ieškovui priklausantį žemės sklypą į atsakovo žemės sklypą eina Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-16 įsakymu nustatytas servitutinis kelias. Atsakovas lygiai taip pat naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu, todėl nėra pagrindo manyti, kad tokio servituto nustatymas atsakovo sklype pažeis jo ir jo šeimos privatumą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-20 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – ieškovui nustatytinas 0,11 ha ploto kelio servitutas su teise naudotis transporto priemonėmis bei juo eiti pėsčiomis atsakovo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiant ieškovui teisę atsakovo sklype atstatyti kelio Nr. 120-III 45 m ilgio atkarpą iki G. S. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (pagal ortofotografinio žemėlapio ištrauką), išpilant jį žvyru (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 328 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 4, 88, t. 2, 133) ir 1 952 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p., 8.2, 8.10, 8.18 p., t. 1, b. l. 48, t. 2, b. l. 70). Pagal 2007-02-06 ir 2008-05-21 pinigų priėmimo kvitus išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos, nes kvitai nepasirašyti mokėtojo (t. 1, b. l. 49, t. 2, b. l. 69).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nustatyti ieškovui G. S. 0,11 ha ploto kelio servitutą su teise naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis atsakovo L. G. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei suteikti ieškovui teisę atsakovo sklype atstatyti kelio Nr. 120-III 45 metrų ilgio atkarpą iki G. S. sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos (pagal ortofotografinio žemėlapio ištrauką), išpilant jį žvyru.
Priteisti iš atsakovo L. G. 328 Lt žyminio mokesčio ir 1 952 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui G. S.
Priteisti iš atsakovo L. G. į valstybės biudžetą 154,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.