- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- I-4564-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00986-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4).
Pareiškėjas teismo posėdyje skundą palaikė ir nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. jis neišgirdo rytinio signalo, pramiegojo ir kartu su visu būriu nespėjo išeiti pavalgyti pusryčių. Pažymėjo, kad skambutis prie pareigūnų posto įrengtas taip, kad uždarius visas duris nėra galimybės išgirsti signalo. Nors pareiškėjas 8.00 val. kreipėsi į pareigūnus ir paaiškino jiems minėtas aplinkybes, tačiau jam nebuvo leista pavalgyti pusryčius kitu laiku. Pažymėjo, kad po sporto užsiėmimų nėra galimybės nusiprausti po šiltu dušu, dėl to pareiškėjas jautėsi žeminamas. Jis kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl galimybės naudotis šiltu dušu papildomai, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Nuo pat atvykimo į Kybartų pataisos namus dušo persirengimo patalpoje oro temperatūra buvo nepakankama, pareiškėjui rengiantis buvo šalta. Dėl šių aplinkybių jis kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris patikrinimo metu konstatavo higienos normos pažeidimą dėl nepakankamos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje. Pažymėjo, kad atlikus remonto darbus ir įrengus šildymą oro temperatūra persirengimo patalpoje vis tiek nesiekė 20°C. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, orumo pažeminimu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 11-15) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su nuteistųjų dienotvarke ir privalėjo laikytis nustatytų dienotvarkės reikalavimų bei žinoti, kad keltis reikia 7.00 val., nepriklausomai nuo to, ar girdėjo skambutį, ar ne. Kybartų pataisos namų pareigūnai veikė taip, kaip numatyta teisės aktuose, kadangi skambutis skambėjo. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. gegužės 20 d. ir turėjo žinoti, kokiu laiku būna pusryčiai. Kybartų pataisos namų administracija nepažeidžia teisės aktuose nustatytų reikalavimų sudarydama pareiškėjui galimybę vieną kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu. Kybartų pataisos namai nuolat palaiko tinkamą oro temperatūrą patalpose. Palaikyti tinkamą temperatūrą persirengimo patalpoje sudėtinga dėl nuteistųjų elgesio. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus specialistai 2018 m. vasario 14 d. patikrinę Kybartų pataisos namuose esančio dušo persirengimo patalpą, rado Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto neatitikimų. Tačiau pataisos namai į pažeidimą sureagavo ir jį pašalino. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus specialistai 2018 m. kovo 28 d. nustatė, jog Lietuvos higienos normos pažeidimai buvo pašalinti. Pareiškėjas nesikreipė į Kybartų pataisos namų administraciją dėl žemos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje. Kybartų pataisos namų pareigūnai elgėsi tinkamai ir atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų galimai neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų pataisos namuose, t. y. dėl netinkamai įrengto skambučio, dėl ko pareiškėjas pavėlavo į pusryčius, papildomo dušo neįrengimo, žemos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. K. Kybartų pataisos namuose laikomas nuo 2016 m. gegužės 20 d. (b. l. 16).
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad po sporto užsiėmimų jam nebuvo suteikta galimybė papildomai pasinaudoti šiltu dušu. Nurodo, kad dėl papildomo dušo suteikimo kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo prašymas nebuvo patekintas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte taip pat numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti duše. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti duše, tačiau pareiškėjas nurodo, kad po sporto užsiėmimų nebuvo galimybės apsinaudoti šiltu dušu papildomai. Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, suteikdamas pareiškėjui teisę kartą per savaitę nusiprausti šiltame duše atsakovo atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad lanko sporto užsiėmimus. Nenustačius, jog Kybartų pataisos namai savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant jam galimybę nusiprausti duše, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 23 d. jis neturėjo galimybės pavalgyti pusryčių, kadangi neišgirdo rytinio signalo ir pramiegojo. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad pramiegojo signalą keltis, tačiau neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pusryčių jis negavo dėl atsakovo atstovo kaltės, t. y. netinkamai įrengto signalo.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnį, pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra pataisos įstaigų apsauga, teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė. Pagal BVK 117 straipsnį nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems (BVK 117 str. 2, 3 d.). Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73² punktu iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu.
Remiantis Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1/10-86 patvirtinta Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarke, nuteistųjų kėlimasis vyksta 7.00 val. (b. l. 25). Iš Kybartų pataisos namų 2018 m. kovo 1 d. rašto Nr. 7/1-253 matyti, kad būrio Nr. 1, kuriame pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, nuteistųjų pusryčiai trunka nuo 7.25 val. iki 7.40 val. (b. l. 51, 50). Vadinasi, pareiškėjui 8.00 val. kreipusis į pareigūnus dėl pusryčių, būrio Nr. 1 maitinimo laikas jau buvo pasibaigęs, be to, iš minėto rašto matyti, kad kiti būrio nuteistieji 2018 m. sausio 23 d. skambutį girdėjo ir pusryčiavo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytą reglamentavimą nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką, teismo vertinimu, pareiškėjui pusryčius pramiegojus, pareigūnai pagrįstai jo neleido į valgyklą ne dienotvarkėje nustatytu būrio Nr. 1 maitinimo laiku.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad rytinis signalas veikė, o reikalavimo įrengti atskirą signalą prie kiekvieno būrio teisės aktai nenumato. Surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas pats nesilaikė pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės ir nustatytu laiku kartu su savo būriu neišėjo pusryčiauti. Dėl šių aplinkybių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl nepakankamos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje. Pažymėjo, kad nuo pat jo atvykimo į Kybartų pataisos namus oro temperatūra dušo persirengimo patalpoje nesiekė 20°C ir pareiškėjui buvo šalta.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pareiškėjo argumentus dėl nepakankamos oro temperatūros Kybartų pataisos namų dušų persirengimo patalpoje patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 21 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80)PA-432, iš kurio matyti, kad 2018 vasario 14 d. atliktos operatyvios kontrolės metu patalpose buvo konstatuota ± 18,4 °C oro temperatūra (b. l. 37-38). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje yra pagrįsti. Nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl netinkamos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kybartų pataisos namai ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis dėl nepakankamos temperatūros dušo persirengimo patalpoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais (pareiškėjui buvo šalta), pažeminimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus byloje nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti trumpalaikių nepatogumų ar diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Teismas nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamos pasekmės (sveikatos pablogėjimas, negrįžtamos pasekmės ar pan.) sprendžia, jog pareiškėjo patirti trumpalaikiai išgyvenimai dėl žemesnės temperatūros persirengimo patalpoje nebuvo tokio masto bei trukmės (dušu naudojosi kartą per savaitę), jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.