- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 1-131-456/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01452-09-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Bučma
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.20.3Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui (BK 233 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Bučma, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjai adv. Loretai Daukšienei, nukentėjusiųjų R. K. ir R. K. atstovei J. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. Kaune, LR pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2010-02-01 registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
- 1995-08-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 2d., 45 str. (redakcija iki 2003-05-01) – pataisos darbais be laisvės atėmimo 1 m. 6 mėn., atskaičiuojant iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas 15 procentų.
- 1996-04-18 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 16 str. 2d., 104 str., 118 str. 4d., 42 str., 43 str. – 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
- 2004-03-18 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 64 str. - 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
- kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2d. (dvi veikos), 233 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. K. 2009-08-07, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiam mažamečiui savo sūnui R. K., gim. (duomenys neskelbtini) , fizinį skausmą, o būtent: bausdamas už tai, kad mažametis R. K. netyčia išpylė sriubą ant grindų, sumušė minėtą mažametį laidu, po ko liko sumušimo žymės, tuo sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis T. K. 2009-10-14 apie 19 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. Z., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiam mažamečiui savo sūnui R. K., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, o būtent: minėto buto koridoriuje savo galva sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiam mažamečiui R. K. į įvairias kūno vietas, po to, tos pačios dienos vakare apie 20 val., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo mažamečio R. K. atžvilgiu, Taikos pr., Kaune, sugriebė nukentėjusįjį mažametį R. K. už šaliko, kurį tempdamas ir stipriai užverždamas, smaugė nukentėjusįjį mažametį R. K. ir, grasindamas pastumti po pravažiuojančiu automobiliu, tyčia stūmė nukentėjusį mažametį R. K. į gatvės pusę, link ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pravažiuojančio automobilio, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku siekė paveikti liudytoją V. K., kad ši ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 26-1-01452-09 duotų melagingus parodymus, t.y. V. K. liepė paneigti savo parodymus dėl įtariamojo T. K. smurtavimo prieš mažamečius Robertą ir R. K., ir parodyti, jog tiriamus įvykius ji sugalvojo pati ir apie juos melagingai pranešė policijai, o po to mažamečius vaikus primokė ką sakyti per apklausas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, taip pat tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, lankydamasis vaikų gerovės centre „Pastogė“, siekė paveikti nukentėjusiuosius mažamečius R., gim (duomenys neskelbtini), ir R., gim. (duomenys neskelbtini), K., prašydamas jų nepasakoti apie jo padarytus veiksmus mažamečių atžvilgiu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d.
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-10-14 atėjo su šeima pas draugus, gyv. (duomenys neskelbtini), kurie šventė 6 metų sūnaus V. gimtadienį. R. ir R. K. bei V. bežaidžiant, R. sulaužė žaislinį automobilį, todėl jis pasikvietė R. pakalbėti ir jam aiškino, kad sūnus negerai pasielgė. Paklausus ar R. suprato, kad elgėsi negerai, jis kurį laiką tylėjo ir nieko nekalbėjo. Susinervavęs sugriebė R. už pečių ir jį papurtė. Sūnus pradėjo verkti, nes išsigando. Po to iš V. gimtadienio išėjo visa šeima kartu. Besileidžiant liftu jis susipyko su V. K.. V. išlipo iš lifto ir negrįžo kartu į namus. R. K. jis nemušė, po automobiliu jo nestūmė, už šaliko netempė, nes sūnus tada buvo visiškai be šaliko. Pripažįsta, kad būdamas namuose tėviškai auklėdavo vaikus, kartais suduodavo jiems su diržu per užpakalį. Stipriai jų nemušdavo, tik pliaukštelėdavo per užpakalį ir liepdavo eiti į kampą. Vaikai niekad neverkdavo, tai reiškia, kad jis nesmurtaudavo, o tai būdavo tik tėvo griežtos valios parodymas. Vaikai kartais pradėdavo verkti, kai būdavo pastatyti kampe ir jiems pabosdavo ten būti. Jie stovėdavo kampe apie 30 min. Visa tai matydavo vaikų mama V. K., kuri nieko nesakydavo, nes gyvendami kartu buvo susitarę, kad vaikus auklės jis. Niekad nebuvo, kad vaikai nuo mušimo kraujuotų. Vaikai labai judrūs, dažnai pešasi, todėl juos sukontroliuoti labai sunku. Kai išleisdavo juos iš kampo, visada pasikviesdavo pas save ir dar kartą išaiškindavo, kodėl jie buvo pastatyti į kampą. V. K. jis jokio poveikio nedarė. Ji pati grįžo gyventi pas jį ir pasakė, kad eis į policiją bei pasakys kaip buvo iš tiesų. Jis neprašė jos eiti į policiją. Be to vaikų gerovės centre „Pastogė“ jis jokio poveikio savo vaikams R. ir R. nedarė. Jų neprašė, kad jie nepasakotų apie jo veiksmus, to ir negalėjo padaryti, nes niekad nebuvo palikti vieni, kartu būdavo „Pastogės“ darbuotojai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Liudytojos V. K. parodymais, jog T. K. yra buvęs jos sugyventinis ir R. bei R. K. tėvas. 2009-10-14 vakare buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo atėję gimtadienio proga pasveikinti L. Z. vaiko. Gimtadienyje dar buvo L. Z. draugas Kęstas ir nuomininkai. R. sulaužė dovanotą žaislą. T. K. pradėjo savo auklėjimą. Išsivedė jį į koridorių. Po kiek laiko R. grįžo į kambarį ir pasakė, kad tėtis trenkė į pilvą. Netrukus į kambarį įėjo L. Z. ir pasakė, kad T. K. pastatęs R. prie sienos trenkė jam į galvą savo galva. Po kiek laiko išėjo namo. T. K. vedėsi R. laikydamas jį už šaliko. Betąsant nukrito šalikas ir jis jį uždėjo atgal. Vaikas pradėjo dusti. Einant toliau iš šalutinio į pagrindinį išvažinėjo mašina jis stumtelėjo vaiką sakydamas, kad pastums po mašiną. Kai mašina nuvažiavo išplėšė R. jam iš rankų ir apsisukusi nuėjo pas L. Z., o jis namo. T. K. nuolat mušdavo vaikus ir ją. Dėl sumušimų ji gydėsi ligoninėje. Buvo išėjusi gyventi atskirai nuo T. K., tačiau dėl sveikatos būklės grįžo pas jį. T. K. ją priėmė su sąlygą, kad pakeis parodymus duotus prieš jį. Pažadėjo, kad viskas bus gerai, vaikai bus grąžinti iš vaikų gerovės centro „Pastogė“. Parodymus policijos pareigūnams keitė, nes T. K. ją grasino išmesti į gatvę. T. K. lankydamas vaikus vaikų gerovės centre „Pastogė“, T. K. jiems darė poveikį įtikinėdamas, kad ekspertizės metu nieko nepasakotų, sakytų, jog nieko neatsitiko, kad tėvas yra geras. Vaikai yra paveikti psichologiškai. Jie vis kartoja, kad vaikų gerovės centre „Pastogė“ jie yra todėl, kad juos muša tėtis. Ji pati ne kartą buvau užpulta T. K.. Vieną kartą prie bažnyčios, grasino švirkštu. Kitą kartą prie gailestingumo namų norėjo į mašiną įsitempti. Robertui buvo išduotas siuntimas pas ekspertus, tačiau jo pas juos nenuvedė.
Nukentėjusiojo mažamečio R. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie užfiksuoti video įraše. Iš jo parodymų matyti, kad jam bežaidžiant pas V. namuose, jis sulaužė V. žaislą. Tėtis supyko, nusivedė jį į koridorių ir su savo galva trenkė į jo galvą. Trenkė skaudžiai, todėl verkė. Daug kartų trenkė į galvą, į kaktą, jis verkė. Kai ėjo į namus, tėtis būdamas gatvėje, labai stipriai užrišo šaliką, kad jam smaugtų, po to stūmė pro pravažiuojančiu automobiliu. Ir anksčiau jį ir brolį R. tėtis mušdavo diržu, duodavo per galvą, R. yra bėgęs kraujas iš nosies (1t.,b.l.46, 49-55).
Nukentėjusiojo mažamečio R. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie užfiksuoti video įraše. Iš jo parodymų matyti, kad brolis sulaužė V. žaislą. Tėtis supyko ir brolį nusivedė į koridorių. Jam atrodė, kad brolis buvo verkęs, bet kambaryje jau neverkė. Po to R. jam pasakojo, kad tėtis jį mušė. Daugiau pasakoti atsisako, nes bijo tėčio, su juo gyventi nenort, kadangi juos jis pastoviai muša (1t.,b.l.56, 58-64).
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ psichologinio tyrimo rezultatais, iš kurių matyti, kad berniukai bijo tėčio, jų elgesyje ir piešiniuose stebima įtampa ir nerimas. R. daug ir noriai pasakoja kodėl papuolė į „Pastogę“, atvirai pasakoja, kad tėtis jį muša. R. elgesyje stebima įtampa, nerimas. Bijo tėčio (1t., b.l.73-76).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-80 nustatyta, kad R. K. galėjo (ir gali) pakankamai teisingai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali teisingai suprasti tų veiksmų reikšmės bei atsižvelgiant į jo būseną (baimė, fizinis silpnumas), jis negalėjo (ir negali) tokiems veiksmams aktyviau priešintis. R. K. galėjo (ir gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau toliau jo apklausti nerekomenduotina dėl R. K. nepakankamos motyvacijos (vengia neigiamai kalbėti apie įtariamąjį) bei galimo įtariamojo poveikio toliau duodamiems R. K. parodymams (nuolat lanko R. K. VGC „Pastogė“). Negauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimą V. K. poveikį R. K. parodymams (1t., b.l.109-112).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.103MS-79 nustatyta, kad R. K. galėjo (ir gali) pakankamai teisingai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali visapusiškai teisingai suprasti tų veiksmų reikšmės bei atsižvelgiant į jo būseną (baimė, fizinis, silpnumas), jis negalėjo (ir negali) tokiems veiksmams aktyviau priešintis. R. K. galėjo (ir gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau toliau jo apklausti nerekomenduotina dėl tikėtino įtariamojo poveikio toliau duodamiems R. K. parodymams (įtariamasis nuolat lanko R. K. VGC „Pastogė“, prašė nepasakoti apie jo veiksmus). Negauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimą V. K. poveikį R. K. parodymams (1t., b.l.115-120).
Liudytojos A. P. parodymais, kad socialine darbuotoja nuo 2007 m. lapkričio mėn. dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre. T. K. šeima jai yra žinoma nuo 2009 m., kai kovo mėn. iš Vaikų teisių apsaugos gavo išvadą, kad minėtojo šeimoje netinkamai rūpinamasi vaikais bei šeimoje smurtaujama. Nuvykus pas V. K. ji nurodė įvykio aplinkybes, pateikė visą tai ir raštu. Vėliau bendravo ir su T. K.. Nusprendė, kad šiai šeimai yra reikalingos socialinės paslaugos, todėl 2009-09-02 išsiuntė Vaikų teisių apsaugos tarnybai raštą, kuriame išdėstė esamą situaciją T. K. šeimoje (2t.,b.l.91). Apsilankymo šeimoje metu, namuose buvo visi šeimos nariai. V. K. ateidama į laiptinę jos pasitikti, kalbėjo apie kaltinamojo smurtavimą vaikų atžvilgiu. Namuose moteris gestais ir judesiais prašė atkreipti dėmesį, pasižiūrėti į sūnaus rankas. Ant R. rankų buvo mėlynės, nubrozdinimai, dryžiai. V. K. lydėdama ją, kalbėjo apie mėlynių atsiradimą ant sūnaus rankos. Sakė, kad sūnus T. K. buvo mušamas laidu. Vaikas buvo sumuštas 2009-08-07, o raštas parašytas tik 2009-08-27, nes raštas buvo sudarytas tik po antro karto kai buvo sumuštas vaikas. Po pirmo įvykio, rašto nerašė, bet po antro įvykio, raštas buvo surašytas. Ant dešinės rankos matėsi sumušimo žymės, jos buvo panašios į mėlynes.
Liudytojos K. P. parodymais, kad 2009-10-15 į vaikų gerovės centrą „Pastogė“ dėl smurto šeimoje buvo pristatyti broliai R. ir R. K.. Berniukų mama negali pati pasirūpinti jų saugumu bei vaikų poreikių tenkinimu. Iki apklausos teisme ji nekalbėjusi su šiais vaikais apie tiriamą įvykį. 2009-11-26 po apklausos teisme apie porą savaičių ji stebėjo abu brolius. Stebėdama ir kalbėdamasi su Raimundu, pastebėjo, teisme jis buvo labai susikaustęs ir užsidaręs. Mano, kad R. taip elgėsi iš baimės. Pokalbių su ja R. metu ji nustatė, kad R. suprato, jog tėtis norėjo pastumti R. po automobiliu, tačiau jis bijojo ką nors sakyti tėčiui, nes manė, kad ir tėtis ir su juo ką nors negero darys. Jis labai išsigando, jam buvo baisu, bet padėti broliui bijojo. R. pasakojo, kad tėtis ranka jį mušdavo dažnai ir be jokios priežasties. R. nelabai suvokė kokia situacija ir problema. Pats patekimas į vaikų gerovės centrą „Pastogė“, važiavimas į policiją jam buvo įdomus nuotykis. Apie įvykį jis pasakojo, kad tėtis jį stūmė po mašina ir bandė smaugti.
Liudytojo R. K. vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriaus parodymais, jog R. ir R. K. į centrą buvo patalpinti, nes šeimoje smurtaujama. Pagalbos prašėsi V. K.. Kaltinamąjį yra matęs porą kartų kai lankydavo vaikus centre. Teko T. K. prašyti išeiti iš centro, nes jis neleisdavo bendrauti su vaikais. V. K. tai kreipdavosi pagalbos į juos, tai vėl susitaikydavo kaltinamuoju. Kiek jam žinoma iš socialinių darbuotojų kaltinamasis stengėsi paveikti tiek sugyventinę, tiek vaikus, todėl buvo ribojami jo susitikimai su vaikais.
Liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis jo raštas Girstupio policijos nuovadai (1t. b.l. 102).
Liudytojos L. Z. parodymais, kad 2009-10-14 T. K. su V. K. ir vaikais R. ir R. buvo atvykę pas ją į namus gimtadienio proga pasveikinti jos sūnaus V.. R. sulaužė žaislą, todėl T. K. jį išsivedė į prieškambarį. Kas ten vyko nematė. R. grįžo verkdamas. Kai T. K. su V. K. ir vaikais išėjo namo, po 5-7 minučių paskambino V. K. ir prašėsi pernakvoti. Ji paskambino verkdama, sakė, jog T. K. smaugia vaiką. Kai ji su vaikais grįžo į jos butą, ant vaikų smurto žymių nesimatė. R. buvo apsiverkęs. V. K. liepė kreiptis į policiją. V. K. parašė žinutę socialiniai darbuotojai, kuri jai paskambino ir paklausė ar V. K. gali pernakvoti pas ją. Ar tą vakarą R. buvo su šaliku pasakyti negali.
Liudytojo K. V. parodymai, kad anksčiau gyveno su savo sugyventine Pašilės g.76-32, Kaune. 2009-10-14 bute šventė L. Z. sūnaus gimtadienį. Į gimtadienį buvo atėję T. K. su V. K. ir dviems jos vaikais. Praeidamas pro šalį į virtuvę matė, kaip kaltinamasis kalbėjosi su Robertu, kuris verkė. Matė kaip T. K. paėmęs vaiką už rankos papurtė. Jis vaiką padrausmino, nes jis sulaužė žaislą. Po to T. K., V. K. ir du jos vaikai išėjo namo. Po kelių minučių paskambino į jo mobilaus ryšio telefoną apsiverkusi V. K. ir klausė ar galinti pakalbėti su L. Z.. Iš bendro pokalbio kai jos kalbėjo suprato, kad V. K. prašosi grįžti pas juos atgal. L. Z. išėjo jos pasitikti. V. K. pasakojo, kad T. K. pagriebęs už šaliko bandė smaugti jos sūnų Robertą, bandė stumti jį po mašina. V. K. tą vakarą liko pas juos nakvoti.
Liudytojo P. M. parodymais, kad dirba Kauno apskrities PK Dainavos PK tyrėjo pareigose. 2009-10-15 iš V. K. buvo priimtas pareiškimas, dėl to, kad spalio 14 dieną draugų namuose kaltinamasis mušė vaikus. Protokolą-pareiškimą jis surašė savo ranka, tai ką V. K. pasakojo. Tyrėjas A. M. jai išdavė nurodymą nuvykti pas ekspertus. Jokios kalbos, kad vykti pas ekspertus nėra jokios prasmės, nebuvo.
Liudytojo A. M. parodymais, kad dirba Dainavos komisariate tyrėjo pareigose. V. K. jis išdavė nurodymą nuvesti savo vaiką pas medicinos ekspertus. Jokios kalbos, kad tai daryti nėra jokios prasmės, nebuvo ir būti negalėjo, nes tokiu atveju jis nebūtų išdavęs nurodymo.
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad 2009-10 14 R. jis tik subarė dėl sulaužymo žaislo ir jį papurtė. Neigia bet kokį kitą smurtą vaikų atžvilgių. Taip pat neigia ir bandymą paveikti V. K. bei vaikus. Tokie jo parodymai paneigti liudytojų V. K., mažamečių R. ir R. K. parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Šių liudytojų parodymus netiesiogiai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. P., K. P., R. K., L. Z., K. V., P. M., A. M..
Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos „Dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių ir teisėtų interesų V. K. šeimoje“ matyti, kad buvo tiriamas T. K. skundas dėl netinkamo V. K. elgesio su savo vaikais, jos piktnaudžiavimo alkoholiu bei nesirūpinimu vaikais. Tyrimo eigoje T. K. skunde nurodyti faktai nepasitvirtino (1t. b.l. 82-85).
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė kaltinamojo laišką, kurį jis kažkam bandė perduoti prieš prasidedant posėdžiui (2.t. b.l. 119). Iš šio laiško matyti, kad jis neįvardinto asmens prašo parašyti V. K. grasinančio pobūdžio žinutę, kad ji teisiamajame posėdyje pakeistų parodymus. Taip pat, prašo paveikti galimus liudytojus, kad apklausos metu neigiamai apibudintų V. K..
Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl 2010-11-04 T. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo V. K., ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išaiškinant pastarajai teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 140 str. 1 d. (2t. b.l. 125).
Iš specialisto išvados matyti, kad 2010-11-04 V. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo dešiniajame kelyje, dešinėje alkūnėje, galvos ,pilvo ir dešinio kelio sumušimo (t.2 b.l. 126-127).
Teismui pateiktas mažamečių nukentėjusiųjų Roberto ir R. K. atstovės J. J. skundas dėl T. K. elgesio, adresuotas Kauno m. apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui. Prie skundo pridėtas ir T. K. laiškas. Iš laiško turinio matyti, kad T. K. per nukentėjusiųjų atstovę J. J. bando paveikti V. K., bei pačią J. J. bauginančiomis užuominomis (2.t. b.l. 152-154).
Iš šių dokumentų matyti, kad kaltinamasis T. K. nuolatos smurtauja V. K. atžvilgiu. Nuolatos ją baugina, siekdamas priversti ją pakeisti parodymus parodymais teisinančiais jį, net ir vykstant bylos nagrinėjimui teisme.
Ištyrus visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. K. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams vaikams ir poveikio liudytojams pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais ir jo veika atitinka LR BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) ir 233 str. 1 d.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
T. K. padarė tris nesunkius nusikaltimus, yra tris kartus teistas, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, jo elgesį ir veiksmus po nusikaltimų padarymo ir bylos nagrinėjimo metu, jam skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į ilgą kardomajame kalinime-suėmime išbūtą laiką, atitinka sulaikyme ir kardomajame kalinime-suėmime išbūtą laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 301–305 str., 307 str.
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d. (dvi veikos), 233 str. 1 d. ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę:
- pagal LR BK 140 str. 2 d. /dėl 2009-08-07 fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui/- keturiems mėnesiams;
- pagal LR BK 140 str. 2 d. /dėl 2009-10-14 fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui/- keturiems mėnesiams;
- pagal LR BK 233 str. 1 d. – trims mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių dvidešimt dviem dienom.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-11-29 iki 2011-10-20 ir laikyti T. K. atlikusiu paskirtąją bausmę.
Iki nuosprendis įsiteisės kardomąją priemonę suėmimą T. K. pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. T. K. paleisti teismo salėje.
Daiktus: kompaktinį diską su mažamečių R. ir R. K. apklausomis palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.