- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- eAS-509-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01839-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gegužės 30 d. gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Akoni“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-29 ir, jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. kovo 28 d. gavo skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 216 punkte nurodyta apskundimo tvarka, pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2018 m. balandžio 19 d. skundą dėl 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2018 m. balandžio 25 d. raštu pareiškėjui, be kita ko, išaiškino, kad Žemės ūkio ministerijos kontrolierius atliko pažeidimo tyrimą bei atliko kitus veiksmus, susijusius su pažeidimu bei siūloma sankcija. Dėl šios priežasties buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai yra skundžiami, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nėra įgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos ji pati priėmė ar dalyvavo juos priimant. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo aktyvus, nepiktnaudžiavo teise ir ėmėsi visų protingų priemonių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-29.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo UAB „Akoni“ prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė kaip nepagrįstą ir atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Akoni“ skundą bei nutarė nutarčiai įsiteisėjus sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį gražinti pareiškėjui.
Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą dėl objektyvių priežasčių, sukliudžiusių pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2018 m. balandžio 25 d. raštu pareiškėjui, be kita ko, išaiškino, kad Žemės ūkio ministerijos kontrolierius atliko pažeidimo tyrimą bei atliko kitus veiksmus, susijusius su pažeidimu bei siūloma sankcija. Dėl šios priežasties buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai yra skundžiami, Žemės ūkio ministerija nėra įgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos ji pati priėmė ar dalyvavo juos priimant. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad skundžiamame Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendime Nr. SKP-29, sprendimo 13 lape, išaiškinta apskundimo tvarka – nurodyta, kad šį sprendimą galima apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundžiamą sprendimą gavo 2018 m. kovo 28 d., skundą dėl šio sprendimo galėjo paduoti iki 2018 m. balandžio 28 d. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėjas teismui skundą pateikė 2018 m. gegužės 30 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą dėl objektyvių priežasčių, sukliudžiusių pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Kaip pagrįstai nurodė Žemės ūkio ministerija, ji negali nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos ji pati priėmė ar dalyvavo juos priimant. Skundžiamame sprendime išsamiai ir detaliai išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, taigi pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama.
Teismas priėjo išvadą, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai išaiškino jo apskundimo tvarką, o pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo tvarką, nepateikė jokių išimtinių ir svarbių aplinkybių, dėl ko apskundimo terminas buvo praleistas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvi, priklausiusi nuo pareiškėjo valios, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Akoni“ skundą priimti nagrinėti, o jeigu pareiškėjas UAB „Akoni“ praleido terminą skundui paduoti – ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodo, jog Agentūros sprendimą pareiškėjas pirmiausia apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija), nes tokia teisę pareiškėjui suteikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 216 punktas. Pareiškėjas apskritai nesutinka, kad praleido terminą skundui paduoti, nes laikėsi galiojančiuose teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos. Pareiškėjas vadovavosi galiojančiu teisės aktu (Administravimo taisyklėmis) ir jame nustatyta apskundimo tvarka, todėl pagrįstai Ministerijai pateikė 2018 m. balandžio 19 d. skundą dėl Agentūros sprendimo. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje teismas apskritai neįvertino. Pareiškėjas pažymi, kad pagal susiformavusią ilgametę skundų dėl Agentūros sprendimų nagrinėjimo praktiką visuomet egzistavo galimybė Agentūros sprendimus skųsti Ministerijai (netgi jei pažeidimo tyrimo eigoje Ministerija būdavo pritarusi Agentūros siūlomoms sankcijoms), Ministerija tokius skundus išnagrinėdavo ir Ministerijos sprendimus būdavo galima toliau skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (dabar Lietuvos administracinių ginčų komisija) arba administraciniam teismui. Ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. atsisakymas nagrinėti UAB „Akoni“ skundą prieštarauja aiškiai ir imperatyviai Administravimo taisyklių 216 punkto nuostatai. Pareiškėjas savo skunde nepateikia reikalavimo dėl Ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. panaikinimo vien dėl to, kad įvertinus Ministerijos piktybišką, nesąžiningą, klaidinantį ir teisės aktų reikalavimų neatitinkantį veikimą/neveikimą, būtų netikslinga nagrinėti ginčą Ministerijoje, todėl ginčas dėl Agentūros sprendimo gali ir turi būti išnagrinėtas administraciniame teisme (pagal Administravimo taisyklių 218 punktą). Nors Agentūros sprendime išaiškinta apskundimo tvarka, tačiau ne Agentūra sprendžia ir ne Agentūros sprendimuose nustatoma apskundimo tvarka ir terminai – tai nustatoma įstatymuose ir kituose teisės aktuose, tarp jų Administravimo taisyklėse. Interpretuojant situaciją priešingai, pareiškėjas yra skatinamas nesilaikyti galiojančių teisės aktų. Pareiškėjas savo teisėmis naudojosi protingai, nepiktnaudžiavo jomis, laikėsi teisės aktais įtvirtintos tvarkos, paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata „Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami“ yra skirta apginti būtent pareiškėjo interesus bei užtikrinti objektyvumo, nešališkumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu formaliai būtų laikoma, kad UAB „Akoni“ praleido terminą skundui paduoti, terminas atnaujintinas pagal ABTĮ 30 straipsnį. Tikrinamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad analogiškose situacijose, kai Agentūros sprendimas pirmiausia buvo skundžiamas Ministerijai, o ne teismui, ir tai laikytina termino praleidimu, terminas pareiškėjui gali ir turi būti atnaujinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-637-602/2018).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo UAB „Akoni“ prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-29 pareiškėjas pirmiausia apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, nes tokia teisę pareiškėjui suteikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 216 punktas. Pareiškėjas apskritai nesutinka, kad praleido terminą skundui paduoti, nes laikėsi galiojančiuose teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos, tačiau tuo atveju, jeigu formaliai būtų laikoma, kad UAB „Akoni“ praleido terminą skundui paduoti, prašo terminą atnaujinti pagal ABTĮ 30 straipsnį.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Šiuo atveju pareiškėjas kelia ginčą, ar terminas skundui dėl skundžiamo Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-29 paduoti apskritai praleistas.
Nustatyta, kad Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. SKP-29 buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) nustatyta tvarka, kai prieš Agentūrai priimant sprendimą dėl sankcijų, Ministerijos pažeidimų kontrolierius atlieka pažeidimo tyrimą ir pateikia pažymą apie pažeidimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai (Pažeidimų administravimo taisyklių 10–13 p.).
Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-637-602/2018 konstatuota, kad Agentūra, pagal nurodytą Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatytą tvarką priimdama sprendimą taikyti sankciją, iš esmės vykdo Ministerijos sprendimą, taigi Ministerija dalyvauja Agentūros sprendimo priėmime.
Tikrinamu atveju Ministerija dalyvavo priimant Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-29 – šiuo sprendimu pareiškėjui taikytai sankcijai (paramos sumos susigrąžinimui) pritarė Ministerija. Todėl pareiškėjui skundžiant Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimą, iš esmės yra skundžiami ir Ministerijos veiksmai. Kaip nurodyta panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-637-602/2018, kai Ministerija dalyvauja priimant Agentūros sprendimą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, objektyvumo, teisinės valstybės principus, Ministerija šiuo atveju nebūtų galėjusi spręsti dėl Agentūros sprendimo panaikinimo.
Pagal Administravimo taisyklių 216 punktą, Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka (Administravimo taisyklių 218 p.). Taigi nėra numatyta privaloma Agentūros apskundimo tvarka Ministerijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-637-602/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimo (pareiškėjo gauto 2018 m. kovo 28 d.) į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 30 d. Taigi pareiškėjas buvo praleidęs vieno mėnesio terminą paduoti skundą teismui (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimo panaikinimo paduoti.
Nustatyta, kad Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendime Nr. SKP-29 buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, numatant, kad šį sprendimą galima apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes UAB „Akoni“ ėmėsi visų protingų priemonių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimą; UAB „Akoni“ negali kilti neigiamos teisinės pasekmės dėl to, kad UAB „Akoni“ laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų, konkrečiai – Administravimo taisyklių 216 punkto reikalavimų; pareiškėjas apie Ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. raštą sužinojo ir su juo susipažino tik 2018 m. gegužės 11 d., ginčas tarp pareiškėjo ir Agentūros iki šiol nei karto nėra išnagrinėtas iš esmės; aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad analogiškose situacijose, kai Agentūros sprendimas pirmiausia buvo skundžiamas Ministerijai, o ne teismui, ir tai laikytina termino praleidimu, terminas pareiškėjui gali ir turi būti atnaujinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-637-602/2018).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, konstatuoja, kad tikrinamu atveju, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, susiklosčiusių administracinių santykių sudėtingumą dėl paramos, kai Ministerija dalyvauja priimant Agentūros sprendimą ir pritaria Agentūros sprendimu pareiškėjui taikytai sankcijai, ir šiuos santykius reguliuojantį teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus gindamas savo teises, veikė teisės aktų ribose, yra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-29 paduoti.
Nors Agentūra skundžiamame akte pareiškėjui išaiškino jo apskundimo tvarką, tačiau termino praleidimo priežastys turi būti vertinamos atsižvelgiant į šiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vertintina ir tai, kad Agentūros sprendime nepateikta nuoroda į teisės akto nuostatą, kurioje įtvirtinta tokia Agentūros sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas, gavęs Ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuos atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo, buvo aktyvus ir nepiktnaudžiaudamas teise kreipėsi į teismą. Pareiškėjo skundas teismui paduotas per protingą terminą nuo 2018 m. balandžio 25 d. rašto gavimo.
Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų elgęsis nesąžiningai, itin nerūpestingai ir neatidžiai, neoperatyviai, nėra, todėl skundžiama nutartis yra naikinama, šis terminas yra atnaujinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-29 panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.