Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-253-144/2013

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-06-14
Bylos Nr.: 1-253-144/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eugenija Šatkuvienė
Kaltinamasis: V. P.

Kategorijos

1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-253-144/2013Teisminio proceso Nr. (1-06-1-02032-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 1.2.18.8; 1.2.18.10; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.4; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė,sekretoriaujant J. S.,dalyvaujant prokurorei S. P.,gynėjui advokatui R. S.,civilinio ieškovo atstovams Juozui A. G., G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-03-02 Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Norvegijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

V. P., būdamas UAB „Mantvyrė”, įmonės kodas 141920220, įregistruotos 2000-05-02 adresu Vėtros g. 4-3, Klaipėda, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-12-31, Klaipėdos mieste, apgaulingai tvarkė UAB „Mantvyrė” buhalterinę apskaitą, tai yra, nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų bei laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-11-12 veikdamas per UAB „Mantvyrė” vyr. buhalterę N. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, dėl ko vyr. buhalterė N. S. jų neįtraukė į UAB „Mantvyrė” buhalterinę apskaitą bei pateikė jai duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, dėl ko vyr. buhalterė N. S. jas įregistravo UAB „Mantvyrė” buhalterinės apskaitos registruose, o būtent:

nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą iš pilietės B. S. 2009-09-10 gautų avanso įmokų už baldus 1600,00 Lt;neįtraukė į apskaitą įsiskolinimo pilietei B. S.: 2009 m. rugsėjo mėnesį 7520,00 Lt, 2009 m. spalio mėnesį 5920,00 Lt, 2009 m. lapkričio mėnesį 6520,00 Lt, 2009 m. gruodžio mėnesį 6820,00 Lt, 2010 m. sausio mėnesį 7420,00 Lt, 2010 m. vasario mėnesį 1200,00 Lt;neįtraukė į apskaitą prekių pardavimo B. S. pajamų viso 8470,00 Lt, iš jų: 2009 m. spalio mėnesį 2250,00 Lt už parduotą virtuvinių baldų komplektą pagal 2009-09-10 Užsakymą, 2010 m. vasario mėnesį 6220,00 Lt už parduotus baldus pagal 2009-09-12 Užsakymus Nr. 12-3 ir Nr. 12-2; 3 atvejais pirkėjų, negavusių prekių, avanso įmokų: 2010 metų balandžio mėnesį V. K. įmokų, pagrįstų Pinigų priėmimo kvitais serija BLA 2010-04-29 Nr. 9725945 500,00 Lt ir 2010-04-30 Nr. 9725946 200,00 Lt, 2010 metų liepos mėnesį L. T. avanso įmokos, pagrįstos 2010-02-22 Pinigų priėmimo kvitu serija BLA Nr. 9725909 2500,00 Lt, 2010 metų rugpjūčio mėnesį V. P. įmokas, pagrįstas 2010-08-16 Pinigų priėmimo kvitais serija BLB Nr. 0660383 3000,00 Lt ir Nr. 0660384 500,00 Lt, įtraukė į apskaitą kaip prekių pardavimo pajamas 6700,00 Lt bei neįtraukė į apskaitą įsipareigojimų (įsiskolinimų) šiems pirkėjams 6700,00 Lt; 2010-07-01 Nekokybiškų prekių perkainavimo aktu (Inventorizacija) Nr. 2/1, kuriame nėra privalomų rekvizitų ir negalima nustatyti dokumento turinio ir rezultato pinigine išraiška, pagrindė ūkines operacijas, neatitinkančias tikrovės – prekių (baldų), kurių vertė 454515,07 Lt nukainavimą;apskaitos dokumentais nepagrindė bei neįtraukė į kasos apskaitą kasos įplaukų: 2010 metų rugpjūčio mėnesį 13544,82 Lt, 2010 m. spalio mėnesį 8093,21 Lt;neįtraukė į apskaitą prekių pardavimo pajamų, gautų pagal pinigų priėmimo kvitus: 2010-11-11 serija BLB Nr. 1080518 1388,00 Lt ir 2010-12-16 serija BLB Nr. 1080519 901,00 Lt, viso 2289,00 Lt,

dėl ko nebuvo galima už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-12-31 iš dalies nustatyti UAB „Mantvyrė“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Š. V. P. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. požymių.

Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

V. P., būdamas UAB „Mantvyrė”, įmonės kodas 141920220, įregistruotos 2000-05-02 adresu Vėtros g. 4-3, Klaipėda, direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,... kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.“, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas…“, 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų <…> pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, pradėtos naudoti kitai negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai arba prarandamos, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2011-02-17, Klaipėdoje, tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 1868 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktų į apskaitą 10759,00 Lt prekių pardavimo pajamų, 70992 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl įtrauktų į apskaitą ūkinių operacijų neatitinkančių tikrovės – prekių nukainavimo užregistruotų 2010-07-01 Nekokybiškų prekių perkainavimo akte (Inventorizacijoje) Nr. 2/1, 2009-10-01 – 2010-11-12 laikotarpiu veikdamas per UAB „Mantvyrė” vyr. buhalterę N. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas N. S. duomenų apie visas įvykusias ūkines operacijas bei pateikdamas jai neatitinkančius tikrovės duomenis, nurodė jai užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui UAB „Mantvyrė”:

2009 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus, neteisingus duomenis apie UAB „Mantvyrė” pajamas, t.y. nurodant 1859 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 391 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumas;2010 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus, neteisingus duomenis apie UAB „Mantvyrė” pajamas, t.y. nurodant 5140 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 1080 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumas;2010 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus, neteisingus duomenis apie UAB „Mantvyrė” turtą, t.y. neparodant 35 langelyje -70992 Lt atskaitomą PVM ir nurodant 70992 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumas,

bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas apie UAB „Mantvyrė“ pajamas:

2010 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje nurodė 1147 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 241 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumas;2010 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje nurodė 749 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 156 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumas.

Vyr. buhalterei N. S. kompiuteriu užpildžius 2009 m. spalio mėnesio, 2010 m. vasario, liepos mėnesių PVM deklaracijas bei atitinkamai pateikus jas 2009-11-25, 2010-03-25, 2010-08-25 dienomis elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, ir V. P. kompiuteriu užpildžius 2010 m. lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas bei 2011-02-19 pateikus jas elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „Mantvyrė” pajamas, turtą. Tokiu būdu V. P. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Mantvyrė” pajamas, turtą. Š. V. P. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 220 str. 1 d. požymių.

Be to kaltinamas apgaule kitų naudai užvaldė svetimą turtą:

V. P., būdamas UAB „Mantvyrė”, įmonės kodas 141920220, įregistruotos 2000-05-02 adresu Vėtros g. 4-3, Klaipėda, direktoriumi, apgaule įgijęs pasitikėjimą, turėdamas tyčią UAB „Mantvyrė“ naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, neturėdamas tikslo grąžinti avansu gautus pinigus bei patiekti užsakytas prekes:

2009-09-10, adresu Vingio 4-49, Klaipėda, UAB „Mantvyrė“ vardu gavo iš pilietės B. S. piniginę avanso įmoką 1200 Lt už užsisakytas B. S. stumdomas duris pagal Užsakymą KL be numerio, tačiau sutartu laiku - iki 2009-11-15 dienos B. S. užsisakytų baldų jai nepateikė, jos sumokėtos avanso įmokos negrąžino, nors turėjo galimybių tai padaryti, ir tokiu būdu užvaldė UAB „Mantvyrė“ naudai svetimą turtą – B. S. pinigines lėšas 1200 Lt;tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2010-04-22, adresu Budelkiemio g. 8-76, Klaipėda, UAB „Mantvyrė“ vardu gavo iš pilietės L. T. piniginę avanso įmoką pagal pinigų priėmimo kvitą (serija BLA Nr. 9725909) 2500 Lt už L. T. užsisakytą virtuvinių baldų komplektą pagal Užsakymą KL be Nr., tačiau sutartu laiku - iki 2010 m. balandžio 1-10 dienos, L. T. užsisakytų baldų jai nepateikė, jos sumokėtos avanso įmokos negrąžino, nors turėjo galimybių tai padaryti, ir tokiu būdu užvaldė UAB „Mantvyrė“ naudai svetimą turtą – L. T. pinigines lėšas 2500 Lt;tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2010-04-20 – 2010-04-30 laikotarpiu, adresu Šilutės pl. 23A/ 28 korpusas, Klaipėda, iš piliečio V. K. UAB „Mantvyrė“ vardu per prekybos vadovę R. J. gavo piniginę avanso įmoką pagal 2010-04-29 pinigų priėmimo kvitą (serija BLA Nr. 9725945) 500 Lt ir UAB „Mantvyrė“ vardu pagal 2010-04-30 pinigų priėmimo kvitą (serija BLA Nr. 9725946), kurį išrašė pardavėja kasininkė S. V., gavo piniginę avanso įmoką 200 Lt už V. K. užsisakytą virtuvinių baldų komplektą pagal 2010-04-20 Užsakymą KL Nr. 20-2, tačiau sutartu laiku iki 2010 m. balandžio 26-30 dienos V. K. užsisakytų baldų jam nepateikė, jo sumokėtos avanso įmokos negrąžino, nors turėjo galimybių tai padaryti, ir tokiu būdu užvaldė UAB „Mantvyrė“ naudai svetimą turtą – V. K. pinigines lėšas 700 Lt;tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2010-08-16, adresu Šilutės pl. 23A/ 28 korpusas, Klaipėda, UAB „Mantvyrė“ vardu per prekybos vadovę R. J. gavo iš pilietės V. P. piniginę avanso įmoką pagal pinigų priėmimo kvitą (serija BLB Nr. 0660383) 3000 Lt už V. P. užsisakytą virtuvinių baldų komplektą pagal Užsakymą KL Nr. 16-3, tačiau sutartu laiku iki 2010-10-16 dienos V. P. užsisakytų baldų jai nepateikė, jos sumokėtos avanso įmokos negrąžino, nors turėjo galimybių tai padaryti, ir tokiu būdu užvaldė UAB „Mantvyrė“ naudai svetimą turtą – V. P. pinigines lėšas 3000 Lt.

iš viso V. P. UAB „Mantvyrė“ naudai apgaule užvaldė svetimą turtą už 7400 litų sumą. Š. V. P. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. požymių.

K. V. P. savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad nuo 2003 m. buvo UAB „Mantvyrė“ direktorius, buhalterinę veiklą tvarkydavo buhalterė, jis tik pasirašinėdavo dokumentus. Iki darbo UAB „Mantvyrė“ neturėjo praktikos įmonės buhalterijos srityje. Sutinka, kad buhalterei N. S. nepateikė duomenų apie B. S. įnašus, nes buvo įnešama dalimis. Pripažįsta, kad dėl aplaidumo nepateikė buhalterei duomenų dėl V. K. duotų 500 Lt ir 200 Lt, L. T. avanso įmokos 2500 Lt, V. P. avansinės įmokos 3000 Lt ir 500 Lt. Pripažįsta, kad nebuvo įtraukta buhalterinėje apskaitoje bendroje sumoje 6700 Lt dėl jo aplaidumo.

Nepagrįstos įplaukos buvo. Neįtraukti pinigai 2010 lapkričio mėnesį pagal pirkimo – pardavimo sąskaitą – pripažįsta. Nuo 2009 rugsėjo 1 d. iki 2010 gruodžio 1 d. buvo teikiamos mokesčių deklaracijos, nenustatant V. D. pristatinėjo buhalterė. Jis nesigilino į buhalterinius reikalus. Tikslo sąmoningai nuslėpti pajamas nebuvo. Dėl aplaidaus buhalterinio vedimo ir laiko stokos buvo neapskaičiuotas teisingai PV mokestis.

Jo vadovaujama bendrovė prekiavo kietais ir minkštais baldais, kuriuos parveždavo pagal užsakymą, t.y. tarpininkavo tarp gamintojų ir užsakovų. Produkciją bendrovė laikydavo sandėliuose Šilutės plente. Prasidėjus ekonominei krizei baldai iš Lenkijos ėmė kauptis, nes niekas nepirko baldų. Susidarė likučiai. Jie buvo fiksuoti nurašymo metu. Baldai buvo sandėliuojami 700 kv.m. sandėliuose. Įmonė turėjo aukštus 3 sandėlius. Baldų 2010 m. vasarą buvo likę už 400 000 Lt. Tie likučiai buvo užfiksuoti dokumentuose. Darant inventorizaciją buvo baldų už 400 000 Lt. Daug baldų buvo paimta iš Lenkijos be pinigų. Baldų buvo parvežta už 400 000 Lt, o parduota už 45 000 Lt. Įmonė liko daug skolinga ir tiekėjams. Dokumentuose to nėra užfiksuota.

Antstoliui buvo padaryta užklausa dėl vykdomojo rašto. Antstolis nepateikė tikslių duomenų.

Sandėlys buvo aplietas 2009 m. žiemą prieš naujus metus dėl avarinė priešgaisrinės sistemos gedimo. Gaisrininkams apie tai jis nepranešė, nes gesinimo įranga buvo apgadinta dėl bendrovės aplaidumo. Sandėlio savininkams apie apliejimą buvo pranešta, bet jie nieko nesiėmė, nes viskas buvo UAB „Mantvyrė“ atsakomybėje. Bendrovė sandėlį nuomojo iki 2011 m. Baldai, ilgai stovėję sandėliuose, nuo drėgmės pradėjo gesti. Buvo likęs nemažas baldų likutis sandėlyje, kurį reikėjo nukainuoti dėl apgadinimo. Nukainavimo procedūros komisijoje dalyvavo R. J., buhalterė ir jis (V. P.). Baldai buvo stipriai apgadinti, pažeistos pakuotės, todėl buvo nukainuota iki 90 procentų baldų. Likusius baldus bendrovė ilgai pardavinėjo pusvelčiui po 20-60 Lt. Didelę dalį išvežė kūrenimui nepažįstamiems žmonėms. Įmonė dar vykdė savo veiklą iki 2010 m. žiemos, tuo metu įmonėje buvo likę dirbti R. J., buhalterė N. S. ir jis.

Inventorizacija buvo įvykdyta tinkamai. Kadangi jis nelabai išmanė buhalterijos reikalus, inventorizaciją laikė apiforminta tinkamai. Sandėlio savininkai žinojo apie problemą, kad sandėlyje yra drėgna. Iš pradžių bendrovė pati šildė sandėlio patalpas, po to dėl didelių mokesčių neišgalėjo šildyti, o baldai, ilgai stovėdami sandėliuose, prarado savo vertę.

Dėl sukčiavimo kaltinamasis parodė, kad nepripažįsta savo kaltės dėl nukentėjusiosios B. S. turto užvaldymo. Už jos užsakytas duris buvo paimti pinigai. Kai nukentėjusioji mokėjo pinigus, jo nebuvo ofise. Užsakymo išpildymas užtruko dėl techninių kliūčių.

L. T. baldai buvo pagaminti, pristatyti namo, dalinai sumontuoti. Užsakovė rado trūkumų ir baldų atsisakė dėl reikalavimų neatitikimo, dėl ko dalį baldų bendrovė parsivežė į sandėlį. Iš nukentėjusiosios L. T. buvo gautas avansas už užsakytą baldų komplektą. Dalis iš jos gautų pinigų buvo perduota baldų gamintojui.

Nukentėjusiosios V. P. užsakymo įvykdymas užsitęsė dėl gamintojo kaltės, 3000 Lt avansas nebuvo grąžintas.

Dėl nukentėjusiojo V. K. užsakymo buvo paimtas avansas. Užsakymas buvo pristatytas pagal adresą, nukentėjusysis V. K. pasiėmė dalį baldų. Jam netiko kelios spintelės, V. K. nenorėjo laukti, kol bus pagaminti kiti baldai, kilo konfliktas. Užsakymo įvykdymas užtruko dėl medžiagų stygiaus. Spinteles vėliau jis gavo. 700 Lt gal ir buvo paimti iš V. K..

Kaltinamasis parodė, kad neturėjo siekio apgaule įgyti turtą iš žmonių. Avansinius pinigus bendrovė panaudodavo apyvartoje, nes neturėjo įstatyminio kapitalo, be to blogėjo įmonės finansinė padėtis ir dėl konkurentų nesąžiningumo bei apkalbų, dėl ko bendrovė neteko klientų. Jis yra pasiruošęs atlyginti žalą per artimiausią laiką uždirbęs pinigų.

Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis parodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinio 70 000 Lt dėl neteisingos inventorizacijos nepripažįsta, nes baldai buvo nurašomi dėl jų netinkamumo parduoti. 2000 Lt ieškinį dėl mokesčių nemokėjimo pripažįsta. Pripažįsta padarytą 7400 Lt žalą žmonėms. Civilinio ieškinio dalį V. P. jis atlygino. V. P. atlygino 1000 Lt, turi dokumentą. Su B. S. yra susitarę, kad jis grąžins skolą per du kartus.

Nukentėjusioji B. S. parodė, kad 2009 m. rudenį iš UAB „Mantvyrė“ buvo užsisakiusi nemažai baldų. Kaltinamojo nepažinojo, pažinojo UAB „Mantvyrė“ darbuotoją R. J.. Virtuvinių baldų komplektą gavo greitai ir gerai pagamintą. Negavo stumdomų durų, dėl ko yra pateikusi 1200 Lt civilinį ieškinį ir jį palaiko. Dėl durų nepristatymo bendrovės darbuotojai jai apie metus laiko teisinosi. Ji nusiuntė įmonei pretenziją dėl negrąžintų pinigų, po to kreipėsi į teisėsaugą. 2009 m. suprato, kad įmonė bankrutuoja. Jei bus atlyginta žala, prašo V. P. bausmės neskirti.

N. V. K. (V. K.) parodė, kad UAB „Mantvyrė“ sandėlyje pamatė tinkamus baldus ir užsisakė, bet reikėjo juos perdaryti. Atvažiavęs į jo namus, kaltinamasis padarė baldų išmatavimus, jis (V. K.) sumokėjo avansą. Po kiek laiko V. P. dar paprašė 200 Lt. Negavus baldų, jis (V. K.) pareikalavo pajamų orderio dėl 500 ir 200 litų davimo, orderis buvo išrašytas. Pretenziją dėl baldų pristatymo buvo pateikęs įmonei. Po to ilgai negalėjo rasti įmonės savininkų. Pinigai nebuvo grąžinti. Kai rado R. J. 2010 m. balandžio mėn., jinai jį išvarė. Jis bendravo su UAB „Mantvyrė“ darbuotojais apie 5 kartus, šie teisinosi, kad nespėja pagaminti baldų dėl didelės darbo apimties.

N. V. P. parodė, kad 2010 metų liepą rado reikalingus baldus UAB „Mantvyrė“. Kaltinamasis V. P. pats atvažiavo, išmatavo, ji paliko 3000 Lt avansą. Spalio mėnesį turėjo būti užsakymas padarytas, bet R. J. paskambino, kad darbuotojas susilaužė ranką ir reikia palaukti. Po kiek laiko ji ne kartą bandė susisiekti su UAB „Mantvyrė“ darbuotojais, bet nepavyko. 2010 sausio 26 d. Mokyklos gatvėje esančioje parduotuvėje R. J. pasirašė įsipareigojimą dėl baldų pristatymo įsipareigojime nurodytą dieną, bet ir tą dieną jos šeima baldų nesulaukė, dėl ko kreipėsi į skolų išieškojimo tarnybą „Gelvora“. Tarnybos darbuotojo patarimu pateikė teismui civilinį ieškinį 3000 Lt sumai. Užsakytą UAB „Mantvyrė“ buitinę techniką gavo, dėl to priekaištų neturi. Jos šeima dėl minėtų veiksmų jaučiasi apgauta, nors kaltinamasis su jais elgėsi gražiai. Priežasčių, kodėl buvo nepristatyti baldai, nežino. Jei kaltinamasis atlygintų žalą, prašo atleisti nuo jį bausmės.

Nukentėjusiosios L. T. parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu L. T. parodė, kad 2010-02-22 ji užsisakė virtuvinius baldus Šilutės pl. 23A, Klaipėda, 28 sandėlyje. Dėl užsakymo bendravo su V. P., jam sumokėjo avansą 2500 Lt. V. P. išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 9725909. Atėjus užsakymo įvykdymo terminui baldai atvežti nebuvo, V. P. visaip aiškinosi dėl užsakymo neįvykdymo priežasčių. 2010-05-08 darbuotojai UAB „Mantvyrė“ vardu atvežė į jos namus virtuvinius baldus , kurie visiškai neatitiko jos užsakytų. Dėl šių baldų, kurių V. P. neatsisėmė, ji kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, V. P. baldus išsivežė, bet pinigų negrąžino, dėl ko ji kreipėsi į teismą, kuris priteisė turtinę žalą civilinio proceso tvarka (1 t., b.l. 172-174).

Civilinio ieškovo VMI atstovas J. A. G. parodė, kad palaiko ieškinį 72 860 Lt sumai dėl UAB „Mantvyrė direktoriaus V. P. mokestiniu laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-12-31 nesumokėto į valstybės biudžetą 72 860 Lt Pridėtinės vertės mokesčio, prašo jį priteisti. Ieškinys pagrįstas specialisto išvada šioje byloje.

L. R. J. parodė, kad buvo UAB „Mantvyrė“ akcininke ir prekybos vadove. Kaltinamasis V. P. – direktorius nuo 2005 m.. Jo funkcijos įmonėje buvo prekyba baldais, produkcijos prižiūrėjimas, prekių vežimas. Finansinius klausimus įmonėje aptarinėdavo visi kartu. Pirmąją buhalterę pakeitė N. S.. Prekes laikėŠilutės pl. sandėlyje Nr. 28. Su nukentėjusiąja V. P. ji pasirašė įsipareigojimą dėl 3000 Lt grąžinimo. Nebuvo grąžintas avansas, nes Lenkijoje buvo bankrutavusi įmonė. Nukentėjusiajai jis nurodydavo tokias neatvežimo priežastis, kokios buvo. Konkrečiai jų neatsimena. Įmonė klientų neapgaudinėjo. Pinigai, gauti avansu, ėjo į apyvartą, todėl įmonė neturėjo galimybės atsiskaityti su užsakovais, bet ketina atsiskaityti. Inventorizaciją įmonės darbuotojai bendru sutarimu inicijavo dėl to, kad baldai buvo supeliję dėl drėgnų sandėlių. Priešgaisrinė nebuvo tinkamai užsukusi čiaupų ir buvo aplieti baldai. Dėl žalos įmonė nesikreipė į priešgaisrinę. Inventorizuojant surašė kiekvieną baldą, yra visi dokumentai. Sumos įvardinti negali. Pažeistus baldus atidavė sukūrenimui nepažįstamiems žmonėms Melnragėje. Per 2-3 metus susikaupė nuvertėję baldai, kuriuos laikė sandėliuose Šilutės pl. Likusius baldus areštavo antstolis. Inventorizacijoje dalyvavo buhalterė N. S., V. P. ir ji (R. J.). Antstolio areštuoti baldai pradžioje buvo saugomi ten pat, po to kitur. Kiti užsakymai neįvykdyti dėl tos pačios priežasties. Avansiniai pinigai buvo panaudoti apyvartoje. Tos priežastys ir įtakojo bankroto kilimą. Apie nukentėjusiosios V. P. baldus jie žinojo, kad Lenkijoje jie yra pagaminti, ji taip ir sakė nukentėjusiajai. Įmonė nebuvome sumokėjusi gamintojams, nes neturėjo dar produkcijos. Įmonė neturėjo galimybių atsiskaityti su kliente, nes tuo metu turėjo kitų skolų, jas pasidengė.

L. N. S. parodė, kad dirbo UAB „Mantvyrė“ buhaltere nuo 2009 sausio iki 2010 lapkričio puse etato. Dirbdavo namuose. UAB „Mantvyrė“ vykdė mažmeninę prekybą baldais. Ji tvarkė buhalterinę apskaitą, teikdavo deklaracijas Sodrai, deklaruodavo elektroniniu būdu. Duomenis apskaitai teikdavo R. J. arba V. P.. Kartą per mėnesį ji atvažiuodavo į įmonę ir pasiimdavo darbą. Už kasos pinigus buvo atsakingas direktorius. Kasos dokumentus tvarkydavo ji (N. S.). Prekių apskaitą vykdydavo pavaduotoja. Ji naudojosi specialia kompiuterine programa, kuri buvo naudojama prekių apskaitai. 2010 m. vyko prekių nukainavimas pagal direktoriaus nurodymą. Inventorizacinius aktus sudarinėjo R. J.. Ji (N. S.) nedalyvavo inventorizacijoje. Nukainuojamų prekių sąrašą nurodė R. J.. Nukainavimo priežastis – baldų nuvertėjimas laikant juos sandėliuose. Inventorizacijos aktas buvo tinkamai surašytas-su parašais. Revizijos akte matėsi visi lenkiški baldų pavadinimai. Taip pat sąskaitose – faktūrose nurodyti lenkiški pavadinimai. Iš įsigijimo dokumentų ji matė, kad prekės lenkiškos. Nukainuojant prekes buhalteriškai sumažėjo skola įmonės akcininkams. PVM ji neskaičiavo, nes prekės buvo importuojamos iš Lenkijos. Perkant prekes iš užsienio šalių, PVM neatskaičiuojamas. Ir UAB „Mantvyrė“ PVM neturėjo grąžinti mokesčių inspekcijai, nors ir buvo priskaičiuota. Už teisinius buhalterijos vedimo pagrindus buvo atsakingas direktorius. UAB „Mantvyrė“ gyvavo iki 2010 rugsėjo mėnesio. Dokumentus ji perdavė R. J.. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto nesustatė. UAB „Mantvyrė“ iš pat pradžių turėjo skolų apie 100 000 Lt. Skola vis didėjo, apyvarta mažėjo. Iš inventorizacijos akto žinojo, kad baldų likutis buvo parduotas. Baldų buvo prisikaupę daug. Jie visi buvo nurašyti. Buvo nukainuota apie 90 procentų baldų. Šia suma ji padengė skolą, nes jai jau atėjus dirbti į UAB „Mantvyrė“ skola buvo didelė. Sodrai ne visada ji mokėjo, nes buvo finansinių sunkumų dėl susidariusių skolų.

L. S. V. parodė, kad nuo 2003 m. dirba UAB „Mantvyrė“ pardavėja. Prekybos bazėje, kurioje įmonė nuomojo patalpas, buvo 1 salė ir 1 papildoma patalpa. Baldai stovėjo ekspozicijų salėje. Įmonė prekiaudavo baldais pagal užsakymus arba parduodavo baldus iš salės. Baldai daugiausia būdavo vežami iš Lenkijos. Nurašyta buvo daugiausiai supakuotų lenkiškų baldų, kurie susikaupė per įmonės veikimo metus. Baldai apgedo po apipylimo. Inventorizuojant visi darbuotojai surašinėjo baldus. Tikrinant inventorizacijos aktus faktiniai kiekiai sutapo su surašytais aktuose. Inventorizacijos akte buvo visi baldai, buvę sandėlyje, surašyti. Visi darbuotojai surašinėjo baldus ir tikrino kiekius, o kas kainas surašė, ji nežino. Baldų kainų ji neprisimena. Nurašytus baldus pardavė už mažas kainas, kai kuriuos, labai sugadintus išvežė sudeginimui. Pardavinėjant nukainuotus baldus, tai įformindavo kasos aparatu ir pinigų priėmimo kvituose. Dokumentai buvo atiduoti buhalterijai. Baldai buvo supakuoti, bet pro pakuotės kampus matėsi, kad jie sugadinti.

L. Z. L. parodė, kad UAB „Klaipėdos žuvėdra“ direktore dirba nuo 2000 metų. 2006 metais tarp UAB „Klaipėdos žuvėdra“ ir UAB „Mantvyrė“ pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių Šilutės pl 23, Klaipėda, nuomos. Šioje sutartyje buvo aptarta, kad jei patalpų būsena tinkama, UAB „Mantvyrė“ pretenzijų neturi, o jei patalpos netinkamos, sutartis nutraukiama. Nuomos sutartis buvo nutraukta 2010-07-01 po kelių mėnesių, kai UAB „Mantvyrė“ nesumokėjo už patalpas. Patalpų plotas buvo apie 800 kv.m., po kažkiek laiko patalpų plotas buvo sumažintas. Nutraukus nuomos sutartį ji pati apžiūrėjo patalpas. Tuo metu patalpose dar buvo likę baldų, kiekio nežino jų, vertė apytikriai galėjo būti apie 400 000 Lt. Po UAB „Mantvyrė“ veiklos sustabdymo, baldai buvo areštuoti ir dar laikomi tame pačiame sandėlyje. Pabendravus su antstoliu buvo išsiaiškinta, kad nuomotojas areštuotų baldų neprivalo laikyti ir savininkai išsivežė baldus. UAB „Mantvyrė“ pretenzijų dėl patalpų jos vadovaujamai bendrovei nepareiškė, patalpa buvo su laukine siena, stogas uždengtas. Patalpose jokio vamzdyno nėra , tualetas sandėlio gale. Užliejimo galimybės dėl santechnikos netvarkingumo negalėjo būti. Sandėlyje yra priešgaisrinė sistema. Priešgaisrinės sistemos čiaupas buvo įrengtas jos pačios (Z. L.), nes senasis neatitiko priešgaisrinės tarnybos reikalavimų. Kur kiekvienoje patalpoje yra čiaupai, ji tiksliai nežino. Ji nebuvo informuota apie įvykį su priešgaisrinės sistemos čiaupo gedimu. Jei būtų pasileidęs vanduo, būtų apliejęs visas patalpas. Jei UAB „Mantvyrė“ patys nešildė patalpų, drėgmė patalpose galėjo laikytis. Baldų būklės ji nematė.

L. V. D. parodė, kad kai davė pirminius parodymus, apie tolimesnius įvykius įmonėje nieko nežinojo, nes toje įmonėje krovėju dirbo nuo 2007-01-16 iki 2008-04-30. Jo funkcijos buvo nuvažiuoti į Lenkiją baldų, pasikrauti ir pagal važtaraščius išvežioti. Į Lenkiją parvežti baldų važiuodavo 3-4 kartus per mėnesį, kai turėdavo užsakymų. Iš ekspozicijos žmonės taip pat pasirinkdavo baldus, jis išvežiodavo pagal užsakymus. Į buhalterinius reikalus jis nesikišdavo. Daug baldų stovėdavo ekspozicinėje salėje. Pasenę baldai būdavo parduodami už gerokai mažesnę kainą. Naujai nupirktus baldus statydavo į ekspozicinę salę. Senų baldų ekspozicijoje nebūdavo. Jie tiesiog neužsilaikydavo, būdavo išperkami. Pasenę baldai reikštų - moraliai atgyvenę, bet buvo ir apgadintų vandens baldų. Tokių didelių kaip 90 procentų baldų nukainavimų jo darbo metu įmonėje nebuvo. Į sandėlį tilpdavo baldų už 40 000 Lt sumą. Prielaidų, kad galima susandėliuoti baldų už 400 000 Lt, yra, nes baldus parveždavo supakuotus, bet realiai tai daryti būtų buvę sunku. Ekspozicinėje salėje būdavo surinkti baldai. Sandėliuojami baldai sandėliuose būdavo dėžėse, sunumeruoti. Sandėliavimui vietos pakako. Jis nedalyvavo ekspozicinių baldų išpardavime. Visą buhalteriją tvarkė R. J.. V. P. atlikdavo ir direktoriaus, ir tiekėjo pareigas. R. J. ir V. P. valdė finansus kartu. Kokia finansinė įmonės „Mantvyrė“ padėtis, jis nežinojo. Atlyginimus mokėdavo laiku. Žinojo, kad už gautus pinigus būdavo perkami nauji baldai.

Specialistė FNTT atstovė J. A. parodė, kad ištyrus jai pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti UAB „Mantvyrė“ veiklos rezultatų dėl buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimų ir 12 str. 1 d. pažeidimo, kurioje nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Bendrovė 2009 m. nepagrindė apskaitos dokumentais pirkėjos B. S. įmokų už baldus 1600 Lt ir neįtraukė jų į apskaitą, 2010 m. rugpjūčio mėnesį nepagrindė 13 544 Lt 82 cnt kasos pajamų, 2010 m. spalio mėn. apskaitos dokumentais nepagrindė 8 093 Lt kasos įplaukų ir jų neužregistravo apskaitos registre „kasa“. UAB „Mantvyrė“ direktorius pagrindė 454 515 Lt vertės nekokybiškų baldų nukainavimą nukainavimo ir perdavimo aktu, kuriame nėra privalomų rekvizitų ir negalima nustatyti, kokios tai buvo konkrečiai prekės, kas yra reikalaujama pagal inventorizacijos taisykles. Šie inventorizacijos pažeidimai atskirai, jei nebūtų kitų pažeidimų, sukeltų teisinių pasekmių. Šiame dokumente yra užpajamuojami tik baldai ir sąskaitos, negalima atsekti prekės pagal tas sąskaitas. Identifikuoti baldų negalima, nes šitame dokumente yra išvardintos tik sumos ir nėra įvardinti baldai. Neteisingas akto turinys. Sulyginus sąskaitas nebuvo galima identifikuoti prekių. Inventorizacija atlikta neteisingai, nes inventorizacijos akte įrašyta sąskaita, o turi būti baldai, t.y. turinys. Buvo bandyta turinį sutikrinti sąskaitom, tačiau atsekti turinio nebuvo galimybės.

Dėl baldų nurašymo pažeidimas toks, kad išvadose nebuvo išvardintų prekių. Liepos 1 d. buvo nutraukta nuomos sutartis. Apklausus liudytoją Z. L., buvo padaryta išvada, kad patalpos buvo realiai priduotos, kai buvo nutraukta sutartis. Patalpose liko tik antstolio aprašyti areštuoti baldai. Pagal antstolį prekių buvo už 24 005 Lt. Pagal antstolio raštą galima teigti, kad 2010 m. balandžio 21 d. buvo prekių už 24 000 Lt, kitų baldų nebuvo. Žinant, kad sandėlys yra 250 kvadratinių metrų pločio, o prekių nurodyta už 350 000 Lt, darytina išvada, kad į tokio dydžio patalpas negali sutilpti baldų už 350 000 Lt. Gaunasi 3,5 karto didesnė kaina – tai 3,5 karto daugiau vienetų, kurie netilptų į tuos sandėlių plotus, jei įskaičiuoti ir supakuotas prekes. Teikdama išvadas, jis turėjo inventorizacijos dokumentą su prekėmis ir žinojo sandėlio plotą. Jos nuomone, 250 kv. m. pločio patalpose negalėjo sutilpti apie 900 prekių bet aplinkybė, kad patalpos buvo palaisvintos ir kad gegužės mėnesį buvo prekių už 24 000 Lt, nustatyta dokumentais - kasoj buvo neapskaitytų pinigų. Darbuotojo V. D., dirbusio toje įmonėje, paaiškinimais, prekės buvo užsakinėjamos, reiškia parduodamos, nebuvo sandėliuose. PVM apskaičiuotas nuo nurašytų prekių sumos. Už tai turėjo būti sumokėtas V. J. prekių nebuvo, reiškia jos buvo parduotos. Bet tų pinigų nebuvo. Prekės buvo parduotos, o ne nurašytos. Prekės turi būti nurašytos pagal protingumo kriterijus. Ar PVM turėjo būti skaičiuojamas ir mokamas už prekes, parvežtas iš Lenkijos į Lietuvą, ji negali atsakyti. Kad prekės buvo parduotos, o ne nurašytos, galima pagrįsti antstolio S. pristatytais aprašais, kur minimos prekės už 24 000 Lt ir liudytojo V. D. parodymais, kad baldai nebuvo sandėliuojami, taip pat liudytojos Z. L. parodymais. Jos subjektyvia nuomone baldų už 32 000 Lt parduoti per 5 min., už 12 000 Lt per 2 min. nelabai įmanoma.

Kad UAB „Mantvyrė nepagrindė 13 000 Lt įplaukų (5, 12 lapas) ji sprendžia iš dokumentų, kuriuose 2010 rugpjūčio mėn. kasos knygoje užregistruotas likutis 105 Lt 18 cnt, pinigų gavimo čekiais - buvo įnešta į kasą, o nustatyta, kad rugpjūčio mėn. 3 910 Lt įnešta į kasą. Rugpjūčio 6 d. kasoje pinigų likutis 4 015 Lt. 18 cnt. Rugpjūčio mėn. 6 d. išlaidų orderiu Nr. 17 buvo pagrįsta R. J. 17 560 Lt pinigų suma valiutos pirkimui. Kasoje buvo 4 000 Lt užregistruota, bet kasos išlaidų orderyje buvo 17 560 Lt, kas reiškia, jog tos sumos nebuvo išmokėję. Taip susidarė skirtumas 13 554 Lt, nes pagal dokumentus jų nebuvo, o realiai jie buvo. Analogiškai 2010 m. rugpjūčio 21 d. kasos išlaidų orderiu pagrįsta 10 000 Lt V. P. avansinės statistikos apmokėjimui. Spalio 21 d. kasoje likutis buvo tik 1 906 Lt. Buvo nustatytas trūkumas iš 10 000 Lt atėmus 1 844 Lt. L. I. aktą ir kasos aparatu užregistruotas įplaukas, spalio mėnesį įplaukų (44 priedas) kasos aparatu užregistruoti keli pardavimai, einantys vienas po kito. Spalio 20 d. - 3 prekių pardavimas, 21 d. – 2 prekių pardavimas, 22 d. – 2 prekių pardavimas. Tarpas tarp pardavimų 10-12 min., 1 586 Lt - 10 val. 08 min., kitas čekis - po kelių minučių, 26 d. – 7 pardavimai už 28 540 Lt - čekio mušimai per kelias minutes 2-3 kartus. Tai kvitų spausdinimas, ne pardavimas, nes reikėjo „išsilyginti“. Liudytoja V. P. teigė, kad baldų negavusi. Buhalterė užregistravo pardavimo pajamas, užregistravo ir pardavimo V. B. nebuvo parduoti ir pirkėjui V. K., nors neužregistruotas įsiskolinimas. Buhalterija nelabai sutapo su realybe. Kad V. P. užvaldė svetimą turtą, įrodo buhalteriniai dokumentai. Pagal dokumentaciją V. P. atiduoti gautus pinigus visiems iš keturių nukentėjusiųjų buvo galimybė. Pirkėjams V. P., V. K., L. T. turėjo galimybę grąžinti pinigus – ta galimybė grąžinti pinigus pirkėjams nustatyta pagal kasos įplaukas. B. S. taip pat galėjo grąžinti pinigus. Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimu 1999-06-03 Nr. 719, nebuvo laikytasi. Nebuvo laikomasi 33, 37 punktų atliekant inventorizaciją. Susidariusi PVM suma susidarė būtent dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo. UAB „Mantvyrės“ mokesčių inspekcijos duomenimis, FNT tarnybai buvo pateikti duomenys apie pirktų ir parduotų baldų apskaitą. Tie duomenys atitiko. Pagal tuos duomenis PVM deklaracijoje buvo deklaruotas pirkimas iš ES šalių. Buvo pirkimo dokumentai ir jie atitiko realybę, buvo paminėta, kad vežama iš ES šalių. Prekių įsigijimo sąskaitos FNT tarnybai pateiktuose dokumentuose buvo. Sąskaitos buvo įvardintos inventorizacijos akte skaičiais, be datų, todėl neaišku, kuriuose metuose reikia sąskaitos ieškoti. Be to gali ir sąskaitų numeriai sutapti, bet sumos būti skirtingos. Buvo bandyta turinį sutikrinti sąskaitom., tačiau atsekti nebuvo galimybės.

Iš 2012-03-09 specialisto išvados Nr. 5-3/28 dėl UAB „Mantvyrė“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad specialistas pateikė išvadą, jog:

- ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 06-1-02032-11 bei apskaitos dokumentus, dėl UAB „Mantvyrė“ (direktorius V. P.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „Mantvyrė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b.l. 110);

- pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui pateiktus UAB „Mantvyrė“ apskaitos dokumentus UAB „Mantvyrė“ kasoje 2010-10-26 grynųjų pinigų likutis buvo 8093,21 Lt, todėl UAB „Mantvyrė“ (direktorius V. P.) turėjo galimybę 2010-10-26 grąžinti pilietei V. P. 3500 Lt įmoką. UAB „Mantvyrė“ kasoje dokumentinį grynųjų pinigų likutį 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje užregistravo 5302,93 ir užsienio valiuta 126,14, todėl bendrov ėbalandžio 30 d, turėjo pakankamai piniginių lėšų V. K. 700 Lt įmokų grąžinimui. UAB„Mantvyrė“ kasoje dokumentinis grynųjų pinigų likutis 2010-07-20 buvo 11935,20, todėl UAB „Mantvyrė“ (direktorius V. P.) turėjo galimybę grąžinti 2500 įmoką pilietei L. T. (4 t., b.l. 111112);

- UAB „Mantvyrė“ (direktorius V. P.) tiriamuoju laikotarpiu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis UAB „Mantvyrė“ 2009 m. spalio mėnesio ir 2010 metų vasario, lapkričio ir gruodžio mėnesių PVM deklaracijose bei 2009 metų pelno mokesčio deklaracijoje apie pajamas, pelną ir turtą. UAB „Mantvyrė“ (direktorius V. P.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Klaipėdos apskrities VMI apteiktose (elektroniniu būdu) 2009 spalio mėnesio, 2010 metų vasario mėnesio PVM deklaracijose nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 868 Lt mokėtino į valstybės biudžetą ( 391+1080+241+156) Pridėtinės vertės mokesčio, 2010 liepos mėnesio PVM deklaracijoje nepatikslino PVM atskaitos 70 992 Lt ir tuo Valstybės biudžetui padarė 72 860 Lt (1 868+70 992 ) Lt nuostolį. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-01-31 Mantvyrė“ (direktorius V. P.) nesumokėjo 72 860 Lt PVM mokesčių į valstybės biudžetą.

Iš CDB duomenų apie UAB „Mantvyrė“ darbuotojus nustatyta, kad nuo 2010-11-13 UAB „Mantvyrė“ dirbo tik vienas darbuotojas V. P. (2 t., b.l. 6).

Iš Klaipėdos AVMI raštu Nr. (18.17) D2-10352 pateiktų dokumentų matosi, kad UAB „Mantvyrė“ PVM deklaracijoje deklaravo: už 2009 m. spalio mėn. PVM apmokestinamųjų tiekimų 16071 Lt ir mokėtino į biudžetą PVM 2339 Lt; už 2010 m. vasario mėn. PVM apmokestinamųjų tiekimų 3257 Lt ir mokėtino į biudžetą (duomenys neskelbtini) Lt; už 2010 m. liepos mėn. atskaitomo PVM 3894 Lt; už 2010 m. lapkričio mėn. PVM apmokestinamųjų tiekimų 0 Lt ir mokėtino į biudžetą PVM 0 Lt; už 2010 m. gruodžio mėn. PVM apmokestinamųjų tiekimų 0 Lt ir mokėtino į biudžetą PVM 0 Lt, kurias atitinkamai 2009-11-25, 2010-03-25, 2010-08-25, 2011-02-19, 2011-02-19 dienomis pateikė Klaipėdos AVMI (5 t., b.l. 71, 72, 73, 74, 75, 80).

Vertinant išdėstytų įrodymų visetą, konstatuotina, jog kaltinamojo V. P. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamojo V. P. kaltė įrodyta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. P., būdamas UAB „Mantvyrė“ direktorius, suėjus nukentėjusiųjų užsakymų įvykdymo terminui, turėjo realią galimybę grąžinti nukentėjusiesiems įmokas, nes įmonės kasoje būdavo grynųjų pinigų likučių ir įmonė turėjo pakankamai piniginių lėšų V. K., V. P., L. T. bei B. S. (FNTT specialistės parodymais) įmokų grąžinimui, tačiau to nepadarė net dalinai, kas rodo, jog jis turėjo išankstinę tyčią negrąžinti avansu gautų įmokų. Tuo pasireiškė ir kaltinamojo apgaulė, kad jis, kaip UAB „Mantvyrė“ direktorius, nors nukentėjusiųjų užsakymų įvykdymo terminui suėjus įmonėje buvo grynųjų pinigų, sumokėtų avansų negrąžino net dalimis, teisinosi, jog yra sunkumų su baldų gamintojais, darbų krūviu, L. T. atveju atvežė ne pagal užsakymą baldus ir juos paliko nukentėjusiosios namuose, tik vėliau, paraginus Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, užsakymo neatitinkančius baldus atsiėmė.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstama veika padarytos žalos padarymo nukentėjusiesiems, dirbdamas užsienyje ketina atlyginti žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nėra teistas, išlaiko mažametį vaiką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės minimumui.

Šioje byloje nukentėjusioji B. S. pripažinta civiline ieškove, todėl jos ieškinys 1200 Lt sumoje tenkintinas.

Nukentėjusiesieji V. P., V. K., L. T. pripažinti byloje nukentėjusiais, tačiau nepripažinti civiliniais ieškovais, nepateikė byloje civilinių ieškinių. Vienok, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad jiems padaryta žala įrodyta byloje esančiais dokumentais – 2010-08-13 pinigų priėmimo kvitu Nr. 0660383, 2010-04-30 pinigų priėmimo kvitu Nr. 9725948, 2010-04-29 pinigų priėmimo kvitu Nr. 9725945, 2010-02-22 pinigų priėmimo kvitu Nr. 9725909 (1 t., b.l. 148, 171, 178), kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu prašė priteisti jiems nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, teismas jų turtinius interesus gina neatsižvelgiant į formalaus civilinio ieškinio nepateikimą. Taipogi pažymėtina, kad priteisti turtinę žalą šioje byloje nesukliudo aplinkybė, jog L. T. bei V. K. ieškiniai atsakovui UAB „Mantvyrė“ jau yra priteisti civilinio proceso tvarka, kadangi pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai: šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgą Nr. 29). Be to kaltinamasis nukentėjusiesiems padarytą žalą visiškai pripažįsta, nors teigia, kad dalį žalos V. P. atlygino, tačiau tai patvirtinančio dokumento nepateikė.

Ištyrus duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo V. P. kaltė padarius jam inkriminuojas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kadangi konstatuota, jog V. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “Mantvyrė” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra, konstatuota, kad V. P. laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-12-31 būdamas UAB „Mantvyrė“ įmonės kodas 141920220, įregistruotos 2000-05-02 adresu Vėtros g. 4-3, Klaipėda, direktoriumi ir vykdęs ūkio subjekto vadovo funkcijas organizuojant bendrovės ūkinę komercinę veiklą (pagal 2002-04-22 Darbo sutartį Nr. 6 nuo 2004-01-02 V. P. paskirtas UAB „Mantvyrė“ direktoriumi), laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-12-31 įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų bei laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-11-12 veikdamas per UAB „Mantvyrė” vyr. buhalterę N. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, dėl ko vyr. buhalterė N. S. jų neįtraukė į UAB „Mantvyrė” buhalterinę apskaitą bei pateikė jai duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, dėl ko vyr. buhalterė N. S. jas įregistravo UAB „Mantvyrė” buhalterinės apskaitos registruose, o būtent:

V. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, kadangi konstatuota, jog siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai, tai yra konstatuota, jog V. P., veikdamas per buhalterę N. S., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „Mantvyrė“ naudai siekdamas išvengti 72 860 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpio nuo 2009-10-01 iki 2010-01-31 mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Mantvyrė“ pajamas ir jas elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti pažeisti vieną esminių valstybės funkcionavimą užtikrinančių pagrindų – finansų sistemą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, viena veikų priskirtina apysunkių, kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai tęsėsi neilgą laiko tarpą – nuo 2009-09-01 iki 2010-12-31.

Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamas veikas finansų sistemai, prisipažino iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba užsienyje, išlaiko mažametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. P. paskyrus švelniausią sankcijose už padarytas veikas numatytą bausmę – baudą, kurios dydžiai taipogi nustatytini mažesni nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – 10 000 litų užstatas (6 t., b.l. 158-159), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog ideali sutaptis yra ir tuo atveju, kai padarytos kelios veikos, kurios padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą, kuomet atskirus asmens nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies baudžiamojo kodekso straipsnius (kasacinė nutartis 2K-P-78/2012). Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog šiuo atveju pagrindinis nusikalstamas tikslas yra siekis išvengti mokesčių į valstybės biudžetą. Ir šis nusikalstamas tikslas logiškai lemia nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą motyvus, be kurių nebūtų pasiektas pagrindinis nusikalstamas sumanymas – į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių išvengimas, pateikiant neteisingus duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog V. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį ir todėl bendrinant už atskiras veikas paskirtas bausmes, taikytinas Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių apėmimo būdas.

Baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 72 860 Lt turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei. Civilinis ieškinys pagrįstas specialisto išvada (4 t., b.l. 87-113), antstolio A. S. pateikta medžiaga (3 t., b.l. 131-151), todėl tenkintinas visiškai, nes kaltinamojo bei liudytojų R. J. ir S. V. parodymai dėl 400 000 Lt vertės baldų sugadinimo vertintini kritiškai, kadangi nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis dėl kilusio baldų užliejimo sugedus priešgaisrinei sistemai, sudrėkimo, nenurodyti asmenys, kuriems baldai atiduoti kūrenimui, Inventorizacijos aktas surašytas pažeidžiant Inventorizacijos taisykles, patvirtintas 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo V. P..

Daiktai, turintys reikšmę bylai nagrinėti - UAB „Mantvyrė“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12a, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus , perduotini UAB „Mantvyrė“ bankroto administratorei UAB Verslo administravimo kompanija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį - 10 MGL, tai yra 1300 Lt bauda;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL, tai yra 5200 Lt bauda;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 20 MGL, tai yra 2600 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas, sudarančias idealiąją sutaptį, veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti - 40 MGL, tai yra 5200 Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 58 MGL tai yra 7540 Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą terminą nuo 2012 m. gruodžio 31 d.. iki 2013 m. sausio 28 d., 29 suėmimo dienas prilyginant 58 MGL dydžio baudai. Laikyti, kad V. P. yra bausmę atlikęs.

Kardomąją priemonę, paskirtą V. P. – dešimties tūkstančių litų piniginį užstatą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 72 860 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti 72 860 Lt Lt turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. P..

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiosios B. S. naudai 1200 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiosios L. T. naudai 2500 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiojo V. K. naudai 700 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiosios V. P. naudai 3000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „Mantvyrė“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12a, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti UAB „Mantvyrė“ bankroto administratorei UAB Verslo administravimo kompanija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė