Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. Ž. skundą dėl I. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. Ž. skundą I. K. atžvilgiu, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad 2015-04-11 ir 2015-06-11 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jau nebepriklausė L. Ž. ir jis pats šiomis patalpomis naudojosi neteisėtai, todėl jis nėra nukentėjusysis ir I. K. jo atžvilgiu nėra padariusi jokios nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. Ž. skundas atmetamas.

Įvertinęs skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus.

Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo L. Ž. kaltina I. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 str. 1 d. dėl to, kad ji 2015-04-11 ir 2015-06-11 lankėsi gyvenamosiose patalpose, esančiose Vilniaus g. 45A, Molėtuose, be jo (L. Ž.) leidimo.

Pagal BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai, slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Taigi siekiant pripažinti, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 165 str. 1 d., būtina nustatyti šiuos du požymius.

Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendime, kuris įsiteisėjo 2015-12-03, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11-964/2015, iškeltoje pagal ieškovų M. B. ir D. B. ieškinį atsakovams L. Ž., D. Ž., G. Ž. dėl žalos atlyginimo, konstatuota, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi bankrutavusi L. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o ieškovai M. B. ir D. B. nusipirko 0,0208 ha žemės sklypą ir 245,92 kv. m. administracinį komercinį pastatą, bendras plotas 245,92 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bankrutavusios L. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-11 pranešimo, už aukščiau nurodytą turtą M. B. ir D. B. su pardavėju pilnai atsiskaitė, sumokėjo 170 000 Lt, L. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų M. B. ir D. B. neturi. Išrašai iš Gyventojų registro tarnybos rodo, kad atsakovai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ginčo patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2013-09-19 siuntė atsakovams raginimą išsikraustyti iš parduotų patalpų, tačiau, kaip matyti iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo, atsakovai mano, kad turi teisę gyventi ginčo patalpose iki įsiteisės sprendimas dėl jų iškeldinimo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-14 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-6-732/2015 dėl L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. iškeldinimo, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas L. Ž., jau yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2015-12-02). Šiame sprendime nustatyta, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovus su pastato savininkais M. B. ir D. B. sieja kokie nors sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turi teisę būti ginčo pastate. Tarp ieškovų D. B., M. B. ir atsakovų L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. nuomos sutartis nesudaryta ir neįregistruota (CK 6.579 str. 1 ir 4 d.), faktiniai nuomos santykiai taip pat nesusiklostė - nuomos mokestis nemokamas, teisėti ginčo patalpų savininkai D. B. ir M. B. nesutinka, kad atsakovai toliau gyventų pastate, juo naudotųsi, būtų jame ir jį niokotų. Savo elgesio teisėtumą valdyti pastatą turi įrodyti atsakovai, tačiau teismui atsakovai L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie ieškovų pastate gyvena ir juo naudojasi teisėtai. Be to, ieškovai neturi pareigos aprūpinti atsakovus gyvenamuoju būstu, todėl, atsižvelgiant į visa tai, padaryta išvada, jog atsakovai pažeidžia ieškovų D. B. ir M. B., kaip ginčo pastato savininkų, teisę naudotis bei valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį pastatą. Be to, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-14 ir 2015-08-10 sprendimuose pažymėta ir tai, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimas, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą, kuriuo atmestas ieškovo informacijos centro „VIP“ ieškinys atsakovams AB „Bankroto lyderiai“, D. B. ir D. B. pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 11 d. UAB „Bankroto lyderiai“ bankroto administratoriaus M. P. ir M. B. bei D. B. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti šias patalpas L. Ž. bei įpareigoti L. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių UAB „Bankroto lyderiai“ parduoti jam ginčo patalpas pagal pateiktą komercinį pasiūlymą.

Taigi iš aptartų teismo sprendimų turinio bei byloje esančių kitų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad L. Ž. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir nepilnamete dukra jau nuo 2013-09-18, kai šių patalpų nuosavybės teisė perėjo D. B. ir M. B., gyveno ne kaip patalpų savininkas, o neturėdamas tam teisinio pagrindo, pats pažeisdamas šių patalpų savininkų teises. Tuo tarpu I. K. 2015-04-11 ir 2015-06-11 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), lankėsi kartu su teisėtu šių patalpų savininku D. B. ir jo sutikimu. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. Ž. nei 2015-04-11, nei 2015-06-11, nebuvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jo, kaip savininko, teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi pagrįstai buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, todėl skundžiamą nutartį naikinti ir priimti priešingą sprendimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti L. Ž. skundą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.