Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja R. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, kuriuo paliktas nenagrinėtas 2017 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui pateiktas prašymas dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl termino atnaujinimo ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka.

Teismas vadovavosi ABTĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 1 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėja inicijuoja ginčą dėl termino atnaujinimo ikiteisminio tyrimo byloje ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pabrėžė, kad inicijuojamas ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 102 ir 168 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjos skundą atsakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

II.

Pareiškėja R. M. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, išspręsti skundo teismingumo klausimą ir išnagrinėti skundą.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 66 punktu. Pareiškėjos teigimu, tarp jos ir atsakovo atsiradę santykiai buvo susiję su viešojo administravimo vykdymu, t. y. skundo nagrinėjimu, todėl ginčas kilo viešojo administravimo srityje ir turėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad siekė nuginčyti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimą, kuris buvo priimtas remiantis administracinių bylų teiseną reglamentuojančiomis procesinėmis normomis. Pareiškėja nurodo, kad patyrė žalą dėl policijos pareigūnų netinkamai vykdomų policijai kaip viešojo administravimo subjektui teisės aktais pavestų vykdyti funkcijų. Pareiškėjos manymu, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. rugsėjo 28 d. gautas pareiškėjos R. M. prašymas jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties palikti nenagrinėtą. Prašymas pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pareiškėjos atstovo advokato Lino Žalnieriūno.

Pareiškėjos atstovo įgaliojimus patvirtina byloje esanti 2017 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, byloje pateikus apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, todėl jai yra žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės, atsisakymas nuo atskirojo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti, o apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje nutraukti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos R. M. atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.