Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2-2747/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2-2747/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02270-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Arudita“
Kategorijos
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2747/2013 (S)Proceso Nr. 2-55-3-02270-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 127.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ direktoriaus K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arudita“, civilinėje byloje Nr. B2-5765-659/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ direktoriaus K. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arudita“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Arudita“ direktorius K. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Arudita“. Ieškovas nurodė, kad UAB „Arudita“ susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl siekiant su įmonės kreditorių pagalba atkurti įmonės mokumą, inicijuojamas restruktūrizavimo procesas, nes yra sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. UAB „Arudita“ atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Teismui pateikti dokumentai atitinka ĮRĮ 6 straipsnyje numatytus reikalavimus. Restruktūrizavimo procesą inicijuoja dėl turimų laikinų finansinių sunkumų ir esant realiai tikimybei, kad jų turės ateityje, nes šiuo metu negali padengti įsiskolinimų kreditoriams. Sustabdžius AB Ūkio banko veiklą, sutriko įmonės atsiskaitymas su darbuotojais, valstybės institucijomis, tiekėjais ir kitais kreditoriais. Valstybinė mokesčių inspekcija areštavo pinigines lėšas įmonės sąskaitoje, vykdo išieškojimą ne teismo tvarka, todėl įmonė negali tinkamai vykdyti mokėjimų. Įmonės įkeistam nekilnojamajam turtui yra taikyti areštai dėl nuo 2012 m. balandžio 14 d. vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00022-11, bendrovė negali grąžinti paskolos AB Šiaulių bankui, todėl nėra galimybės gauti naujo finansavimo tolesniam projektų vystymui ir plėtojimui.

Pagrindinė bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto įsigijimas, pardavimas, vystymas, nuoma. Esant finansiniams sunkumams, kai bendrovė negali grąžinti skolos AB Šiaulių bankui (kuris perėmė AB Ūkio banko teises ir pareigas), nėra galimybės gauti naujo finansavimo tolesniems projektams įgyvendinti ir plėtoti. Bendrovė paskolą, kurios likutis yra 1 880 000 Lt, bankui buvo įsipareigojusi grąžinti pardavus turtą, kartu būtų galima atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, be to, bendrovė yra turtą pagerinusi. Vien iš kitų veiklos sričių bendrovė neturi galimybės sukaupti pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, ji nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir ją galima išsaugoti, įmonė atitinka visas ĮRĮ nustatytas sąlygas, įmonė niekada nebuvo restruktūrizuojama, 2013-10-08 įvykęs įmonės akcininkų susirinkimas nutarė dėl įmonės restruktūrizavimo bei patvirtino įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, duomenys pateikiami pagal 2013-06-30 sudarytus balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2012-12-31 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Arudita“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas, atsižvelgęs į teises normas, reglamentuojančias įmonių restruktūrizavimo procesą, taip pat į teisminę praktiką, bei įvertinęs duomenis apie atsakovą, nustatė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-08 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-06-23 nutartis, kuria buvo atsisakyta atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, palikta nepakeista. Todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovas praėjus neilgam laiko tarpui vėl pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, teismas vertino įmonės finansinę padėtį, buvusią priimant Vilniaus apygardos teismo 2013-06-26 nutartį ir šiuo aspektu konstatavo, jog atsakovo nurodoma finansinė padėtis iš esmės nėra pakitusi tiek, kad būtų galima padaryti išvadą, jog įmonė turi laikinų sunkumų.

Teismas nustatė, kad pagal įmonės 2013-06-30 balanso bei kitus duomenis, atsakovo įsiskolinimai kreditoriams siekia 3 899 885,59 Lt, tačiau pradelstų įsiskolinimų yra tik 174 222,40 Lt sumai, kai tuo metu įmonė turi 5 824 231 Lt (patikslinus – 6 138 324 Lt) vertės turto, iš jo – 5 302 093 Lt ilgalaikis. Taip pat teismas nurodė, kad net įvertinus tai, jog ikiteisminio tyrimo metu dalis įmonės turto yra areštuota ir apribotas disponavimas minėtu turtu, bei 2 000 000 Lt sumą galimam žalos atlyginimui, įmonė galėtų vykdyti kitas iš pagrindinių veiklų – konsultacinę verslo veiklą, disponuoti kitu ilgalaikiu finansiniu turtu – turimais kitų juridinių asmenų vertybiniais popieriais – akcijomis, todėl atsižvelgus į įmonės turtinę padėtį, konstatavo, jog nėra realios grėsmės įmonės nemokumui kilti dėl galimų laikinų finansinių sunkumų. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad įmonė neturi finansinių sunkumų ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl netikslinga kelti restruktūrizavimo bylą.

Teismas taip pats padarė išvadą, kad įmonės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra akivaizdžiai nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti, net ir darant prielaidą, kad įmonė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Įmonės nurodytos verslo plane priemones, t. y. kad įmonė tęs ūkinę veiklą, užsiims nekilnojamojo turto nuoma, konsultacijomis verslo klausimais, sudarys naujas sutartis, parduos nereikalingą veiklai turtą, įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais, nes atsakovas vykdytų iš esmės tą pačią veiklą, kaip iki šiol, nenurodant, kuo pasireikštų veiklos paįvairinimas, paminėtas kaip priemonė, leidžianti atkurti įmonės nemokumą. Teismo nuomone, įmonės parengti restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Arudita“ direktorius K. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su teismo įvertinimu dėl atsakovo finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė atsakovo finansinę padėtį, nes kilus abejonėms dėl realios įmonės finansinės padėties, turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumos, teismui yra pareiga veikti aktyviai ir imtis priemonių patvirtinti ar pašalinti šias abejones, tačiau teismas nesikreipė dėl papildomų įrodymų ar paaiškinimų pateikimo. Pareiškime ir teismui papildomai pateiktuose dokumentuose bei paaiškinimuose ieškovas nurodė, jog šiuo metu stringa atsiskaitymas su kreditoriais ir dėl esamų apribojimų bendrovė negalės parduoti įkeisto turto ir taip atsiskaityti su įkaito turėtoju. Restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodyti terminai, per kuriuos bendrovė privalo atsiskaityti su kreditoriais. Pagal 2011-08-27 kredito sutartį Nr. KR04-315/11 bendrovė yra įsipareigojusi iki 2014-01-05 grąžinti 500 000 Lt. Šią dieną bendrovė neturi galimybių padengti tokį įsiskolinimą. Tai įvertinus ir buvo kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kartu tai įrodo, kad įmonė ne tik šiuo metu turi finansinių sunkumų, bet jų turės per artimiausius du mėnesius (ieškinio pateikimo metu buvo trys mėnesiai). Sunkiai suprantama, kad sąskaitų ir turto areštai (kai pagrindinė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu) nėra požymis, jog bendrovė turi finansinių sunkumų. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Esminis vaidmuo sprendžiant klausimą, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, o šiuo atveju kreditoriai iš esmės pritaria restruktūrizavimo procesui, teisme nėra gauta kreditorių prieštaravimų. Todėl nesuprantamas ir ekonominiu požiūriu nepateisinamas teismo siekis nekelti restruktūrizavimo bylos. Teismo teiginys, kad įmonei netrukdoma užsiimti ir kita veikla ir gauti pajamų, nepagrįstas, nes bendrovė vien iš konsultavimo veiklos negalės užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse prognozuojama, jog pirmaisiais restruktūrizavimo metais bendrovė turės iš veiklos 250 000. Lt pajamų, antraisiais-ketvirtaisiais – po 300 000. Lt. Atskaičius veiklos išlaidas, akivaizdu, kad tik turto pardavimas leis padengti visų kreditorių reikalavimus. Iš konsultavimo gaunamos pajamos yra nepastovios, o turto aptarnavimo ir kitos sąnaudos yra pastovios, todėl tikslinga nekilnojamąjį turtą parduoti.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuomone dėl pateikto įmonės restruktūrizavimo plano metmenų atitikties ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje keliamiems reikalavimams. Ieškovas metmenyse nurodė, kad bendrovė planuoja toliau vykdyti savo veiklą: parduoti dalį turto, dalį turto toliau nuomoti, pateikiama pinigų srautų lentelė, iš jos matosi, kada ir kiek bendrovė planuoja gauti pajamų, patirs išlaidų, skirs atsiskaityti su kreditoriais. Iš šių restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintų atsakovo mokumui atkurti priemonių turinio darytina išvada, kad nurodytos ekonominės priemonės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Arudita“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį nurodydamas, kad teismas tinkamai neįvertino bylos medžiagos, o esant nepakankamai duomenų, nepareikalavo papildomų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad įmonė neturi finansinių sunkumų ir nėra grėsmės, kad jų turės ateityje, taip pat, kad gali vykdyti kitą veiklą apart pagrindinės ir gauti pajamų, bei kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra akivaizdžiai nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti net ir darant prielaidą, kad įmonė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytos informacijos apie įmonės finansinius sunkumus. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai vertino įmonės finansinės padėties duomenis, galimybę vykdyti veiklą ir gauti pajamas. Pagal pateiktus įmonės turto balansų už atitinkamus laikotarpius duomenis matyti, kad įmonė turi turto žymiai daugiau negu pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, net įvertinant apelianto nurodomą mokėtiną 500 000 Lt paskolos dalį bankui. Tačiau sutiktina su apelianto nuomone, kad įmonės veikla faktiškai yra apsunkinta dėl įmonės pagrindinei veiklai reikalingo naudoti turto arešto, ribojant disponavimą juo. Kaip ir nurodo apeliantas, ieškovas restruktūrizavimo procesu siekia pasinaudoti įstatymo numatyta procedūra, kad išsaugotų ir plėtotų įmonės veiklą, sumokėtų skolas ir išvengtų bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.), tačiau kaip ir buvo minėta, įmonės veiklą sunkina faktiškai ne įsiskolinimų kreditoriams tenkinimo dydis ir terminai, o būtent atsakovo visam turtui 2012-04-14 taikytas areštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00022-114. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pats surinko byloje oficialius duomenis apie atsakovo turtą iš viešųjų registrų, t. y. iš Turto areštų bei Nekilnojamojo turto registrų (b. l. 105–135). Iš jų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-04-11 nutarimu yra areštuotas iš esmės visas atsakovo nekilnojamasis turtas, nenurodant turto arešto masto, tačiau taikant ribojimą disponuoti turtu. Iš nurodyto turto arešto pagrindo (BK 72 str.), galima daryti prielaidą, kad areštas taikytas galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas restruktūrizavimo plano metmenyse nurodydamas esamą įmonės situaciją bei viso bendrovės turto areštą kaip vieną iš priežasčių, sukėlusių įmonės finansinius sunkumus ar galinčius sukelti ateityje, bei verslo plane nurodydamas galimybę parduoti įsigytą nekilnojamąjį turtą kaip pagrindinę priemonę mokumui atkurti, nenurodė jokių argumentų, kad tokia priemonė yra reali, esant visapusiškam draudimui turtą parduoti. Be to, teismo nurodyti argumentai, kad numatomo parduoti turto ir planuojamų gauti pajamų (metmenų 6 lentelė, b. l. 78) duomenys nėra pagrįsti jokiais įrodymais, nepaneigti, nes prie metmenų nėra iš tikrųjų pridėta jokių įrodymų, kad metmenų tvirtinimo dieną planuojamo parduoti turto kaina yra reali. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminariame įmonės verslo plane nurodytų priemonių įvertinimo, kad net ir esant prielaidai, jog įmonė turi ar turės ateityje finansinių sunkumų, tačiau ieškovo pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys bei preliminarus verslo planas yra pagrįsti vien atsakovo lūkesčiais ir spėjimais, bet ne realiai įgyvendinamomis priemonėmis.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Arudita“ atsisakyta iškelti pagrįstai, atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė