Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai) 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 22/09/S-194 (toliau – ir Sprendimas) 4 punktą ir Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo 2.3 punktą dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A 1009 ir Nr. ATP 1009 panaikinimo (toliau – ir Išvada); 2) ištirti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T21/08 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 16 ir 34 punktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisijos 2022 m. vasario 2 d. išvados pagrindu Rūmai priėmė sprendimą pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A 1009 ir Nr. ATP 1009 (toliau – ir Atestatai) galiojimą sustabdyti 6 mėnesiams (t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.). Rūmai apie tai elektroniniu paštu pranešė pareiškėjui 2022 m. vasario 8 d. raštu, kuriame nurodė, kad sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, nes pareiškėjas nepateikė prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą.

2.2. Jis 2022 m. birželio 19 d. elektroniniu ir 2022 m. birželio 20 d. registruota pašto siunta pateikė Rūmams prašymą dėl Atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimo (toliau – ir Prašymas). Prašė įvertinti (užskaityti) kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., kai jis vertėsi atestuoto architekto profesine veikla, ir netaikyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu, kai jis objektyviai negalėjo verstis Atestatuose nurodyta veikla, nes nebuvo Rūmų narys. Rūmai 2022 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad Prašymą gavo ir į jį atsakys per teisės aktuose nurodytus terminus, t. y. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų; jokie Prašymo trūkumai nebuvo nurodyti. Rūmai 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo pareiškėją, kad Prašymas bus nagrinėjamas Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje. Rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku atsiuntė pareiškėjui Rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštą, kuriuo informavo pareiškėją, kad Prašymo nagrinėjimas perkeltas į 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdį. Rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku persiuntė Rūmų pirmininko 2022 m. rugsėjo 12 d. raštą „Dėl Lietuvos architektų rūmų sprendimo“, kuriuo informavo pareiškėją apie Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio išvadą ir jos pagrindu priimtą Rūmų sprendimą panaikinti pareiškėjo Atestatų galiojimą. Rašte nėra informacijos apie Prašymo nagrinėjimą Komisijos posėdyje ir šiuo klausimu priimtą sprendimą. Nors Rūmai nurodė negavę registruotino prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą, tačiau iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad Komisija Prašymą tikrai gavo, tačiau jo nenagrinėjo dėl priežasties, kad jis neregistruotinas Rūmų vidaus dokumentų registre.

2.3. Rūmai ir Komisija pažeidė pareiškėjo teises, kurių realizavimui ir gynimui valstybė nustatė teisinį reguliavimą. Rūmai ir Komisija, nenagrinėdami Prašymo, vilkino (vilkina) pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą ir pažeidė įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3, 4, 8 p.). Pagal Aprašo 8, 34, 36.1.2 punktų reikalavimus pareiškėjo Prašymas, pateiktas 10 darbo dienų iki Komisijos 2022 m. liepos 5 d. posėdžio, turėjo būti nagrinėjamas ir sprendimas priimtas 2022 m. liepos 5 d. Pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo Rūmuose terminą, 2022 m. birželio 20 d. Rūmuose gautas pareiškėjo Prašymas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas 2022 m. liepos 18 d., nes pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą Komisija yra rūmų valdymo organas, o ne kita institucija ar konkrečiam tyrimui sušaukta vienkartinė komisija.

2.4. Rūmai ir Komisija priimdami 2022 m. rugsėjo 7 d. Išvadą panaikinti pareiškėjo Atestatų galiojimą pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ir teisę tobulinti kvalifikaciją teisės aktų nustatytais būdais. Kadangi pareiškėjo Prašymas nebuvo priimtas, todėl Rūmai pažeidė TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir 8 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punkto ir 15 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias atestato galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai Rūmams nepateikiami architekto kvalifikacijos tobulinimą įrodantys dokumentai. Minėtų įstatymų normose nėra apibrėžta, kokie kvalifikacijos tobulinimą įrodantys dokumentai turi būti pateikti Rūmams, t. y. įstatymais nėra nustatyta, kad tokie įrodymai turi būti tik kvalifikacinių kursų išklausymą įrodantys dokumentai. Taip pat įstatymų normose nėra įtvirtinta, kad kvalifikacijos atestatų sustabdymo ir panaikinimo sankcijos taikomos būtent už paskaitų neišklausymą. Sankcijos taikytinos tik už kvalifikacijos tobulinimo įrodymų nepateikimą Rūmams.

2.5. Nustatant Statybos įstatymo 12 straipsnio ir TPĮ 40 straipsnio normas galiojo Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – ir RPKPĮ) bei kitų Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų nuostatos, reguliuojančios tą patį visuomeninį teisinį santykį – architektų kvalifikacijos tobulinimą. Todėl architektų kvalifikacijos tobulinimo įrodymus apibrėžia tą patį dalyką reguliuojančių normų visetas, ne vien TPĮ 40 straipsnio 5 dalis ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis. Pareiškėjas Prašyme pateikė kvalifikacijos tobulinimo įrodymus, grindžiamus RPKPĮ, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – ir Direktyva 2005/36/EB), 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (toliau – ir Direktyva 2013/55/ES), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (toliau – ir Rekomendacija 2006/962/EB), 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2008/C 111/01 dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (toliau – ir Rekomendacija 2008/C 111/01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinto Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo (toliau – ir Kvalifikacijų sandaros aprašas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Tik išnagrinėję pateiktus įrodymus ir juos įvertinę kaip neatitinkančius architektų kvalifikacijos tobulinimą reguliuojančių teisės normų viseto reikalavimų, Komisija ir Rūmai galėjo daryti išvadą, kad pareiškėjas Rūmams kvalifikacijos tobulinimo įrodymų nepateikė.

2.6. Rūmų pirmininkas ir Komisija pareiškėjo teisių pažeidimus pagrindė abejotino teisėtumo teisės aktų nuostatomis. Aprašo 6 punkto nuostata, kad dokumentai priimami ir registruojami tik tuo atveju, jei jie atitinka šiame Apraše ir jo prieduose (formose) nurodytus reikalavimus, prieštarauja VAĮ 11 straipsnio 3 daliai, kur pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai prašymas (skundas) gali būti nenagrinėjamas. To pačio straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad „asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles“, tačiau Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 23 punkte ir kitose nuostatose nenustatytas draudimas pasirašyto rašytinio prašymo neregistruoti įstaigos vidiniame registre ir tuo pagrindu nenagrinėti. Aprašo 34 punkto nuostata: „Komisijų posėdžiai organizuojami per 30 darbo dienų nuo Pretendento prašymo užregistravimo dienos“ prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 4 dalies ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 25 punkto reikalavimams, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

2.7. Aprašo 16 punkto reikalavimai dėl architekto kvalifikacijos tobulinimo(si) įvertinimo, nustatyti Rūmams viršijant TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje suteiktus įgaliojimus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6, 7 punktus ir prieštaraujant RPKPĮ, Direktyvos 2005/36/EB, Direktyvos 2013/55/ES nuostatoms, reguliuojančioms architektų kvalifikacijos tobulinimosi. TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodyti „kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai“ nėra apibrėžti kaip „kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimų kopijos“ ir nėra nustatyta, kad „kursai ir jų metu išklausytų valandų skaičius turi atitikti Architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Rūmų tarybos) reikalavimus“, todėl Aprašo 16.9 punkto nuostatos Rūmų priimtos viršijant įstatymų suteiktus įgaliojimus. Pats architektas turi pasirinkti, kaip tobulintis ir kokius įrodymus Rūmams pateikti (Aprašo 16.5–16.9 p. nuostatos).

2.8. Aprašo 16.9 punkto nuostata: „kursai ir jų metu išklausytų valandų skaičius turi atitikti Architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus“ pažeidžia įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (VAĮ 3 str. 4 ir 8 p.) ir VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Rūmai viršijo įgaliojimus). Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta Rūmų funkcija „organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą“. Ši įstatymo leidėjo nustatyta Rūmų funkcija atskleidžia, kad kvalifikacijos tobulinimas (taip pat ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytu būdu) yra privalomas tik Rūmų nariams, t. y. tik tiems architektams, kurie verčiasi atestuoto architekto veikla (Architektų rūmų įstatymo 4 str. 1 d.). Būtent šios vidinės Rūmų funkcijos vykdymui įstatymų leidėjas nustatė Architektų rūmų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą Rūmų tarybos funkciją „nustato architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką“. Toks įstatyminis įgaliojimas nesuteikia teisės Rūmams nustatyti tvarką, skirtą reguliuoti architektų (ne Rūmų narių) kvalifikacijos tobulinimąsi kitaip, nei pagal TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatas „nustatyti kvalifikacijos tobulinimo įrodymų pateikimo Rūmams tvarką“.

2.9. Aprašo 16.4 punkto nuostata prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 13 punkto nuostatai, nes Rūmai pagal vykdomas funkcijas disponuoja duomenimis apie galiojančius architektų kvalifikacijos atestatus. Taip pat Aprašo 16.2 punkto nuostata nepagrįsta būtinumu ir prieštarauja privačių asmens duomenų apsaugos principams.

2.10. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatose, taip pat ir Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatoje „architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, privalo kelti architekto kvalifikaciją šiuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis“ neaiškus sąvokos „kvalifikacijos atestatas“ apibrėžimas. Priešingai nei tą patį visuomeninį santykį reguliuojantys Lietuvos ir ES teisės aktai, sąvoka interpretuojama kaip ūkinės veiklos reguliavimo priemonė „licencija“ ir iš to kildinamos ūkinę veiklą kontroliuojančios institucijos teisės „licenciją“ prevenciškai sustabdyti ar panaikinti, kad nebūtų vykdoma neteisėta atestuoto architekto ūkinė veikla. Architekto kvalifikacijos atestatas nėra leidimas vykdyti atestuoto architekto ūkinę veiklą (licencija), todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos prevencinės ūkinės veiklos reguliavimo priemonės. Neaišku, kurį visuomeninį teisinį santykį sukuria „atestato įgijimas – turėjimas“, ir pažeidžiami Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinti tikslingumo ir aiškumo principai. Architekto kvalifikacijos atestatas apibrėžiamas kaip Europos kvalifikacijų sandara (toliau – ir EKS) ir Lietuvos kvalifikacijos sandaros (toliau – ir LTKS) VII–VIII kvalifikacinius lygius ir juos atitinkančių minimalių žinių, įgūdžių, kompetencijų ir profesinės patirties turėjimą patvirtinantis dokumentas.

2.11. Sisteminė norminių nuostatų analizė: Architektūros įstatymo 9 straipsnio 3, 7–9 ir 11 dalių, Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6, 10–13 dalių, 4 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų ir 4 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 4 punktų, Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo 2.1–2.4, 4, 5 ir 7 punktų, suponuoja išvadas, kad: a) kvalifikacijos atestatas yra atestuoto architekto profesine patirtimi ir mokymusi visą gyvenimą pasiektą, valstybiniu egzaminu patikrintus ir valstybės pripažintus profesinės kvalifikacijos lygius EKS (LTKS) VII ar EKS (LTKS) VIII įrodantis dokumentas – liudijimas, galiojantis neterminuotai; b) leidimas verstis atestuoto architekto profesine veikla (leidimas teikti šioje srityje paslaugas, licencija) Lietuvoje yra kvalifikacijos atestatą turinčio architekto įstojimas į Rūmų narius ir jo pranešimas Rūmams apie ketinimą po 10 dienų pradėti jo kvalifikacijos atestate nurodytą atestuoto architekto profesinę veiklą, t. y. konkretaus atestuoto architekto įrašymas į Rūmų narių (besiverčiančių atestuoto architekto profesine veikla) sąrašą; c) leidimas verstis atestuoto architekto profesine veikla (leidimas teikti šioje srityje paslaugas, licencija) kitoje ES valstybėje narėje yra Lietuvoje kvalifikacijos atestatą įgijusio architekto teisės pripažinimo dokumento išdavimas. Neteisėtą atestuoto architekto veiklą Rūmai gali nutraukti tiek panaikindami atestuoto architekto įrašymą į besiverčiančių Rūmų narių sąrašą, tiek panaikindami jo narystę Rūmuose. Todėl TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatose „architekto kvalifikacijos atestato turėtojas“ naudojamos sąvokos „architekto kvalifikacijos atestatas“ statuso prilyginimas „leidimui verstis atestuoto architekto profesine veikla – licencijai ir/ar leidimui teikti šioje srityje paslaugas“ numatant jo panaikinimo sankcijas už neteisėtus atestato turėtojo veiksmus, nesusijusius su ūkinės veiklos vykdymu, yra neteisėtas.

2.12. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies, 14 dalies 2 punkto ir 15 dalies 4 punkto nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą „įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, prieštarauja RPKPĮ 1 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principui (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.). Iš Statybos įstatymo 12 straipsnio ir Architektūros įstatymo 7 straipsnio nuostatų matyti, kad Lietuvos ir užsienio architektų teisės nėra lygios: a) užsienio architektams leidimą teikti paslaugas ir teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą suteikia teisės pripažinimo dokumentas, kuris gali būti išduodamas automatiškai, o Lietuvos architektas, įgijęs kvalifikacijos atestatą, leidimą teikti paslaugas ir vykdyti atestuoto architekto verslą gauna tik tuo atveju, jeigu įstoja į Rūmus ir jiems praneša apie ketinimą po 10 dienos pradėti atestuoto architekto veiklą; b) užsienio architektai (teisės pripažinimo dokumento turėtojai) neprivalo tobulinti kvalifikacijos TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, ir jiems netaikoma sankcija už kvalifikacijos netobulinimą – teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas ir (ar) panaikinimas.

2.13. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatos, kartu su Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostata „architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, privalo kelti architekto kvalifikaciją šiuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis“ ir 4 dalies nuostata „architekto kvalifikacijos atestatą privaloma įgyti iki atestuoto architekto veiklos vykdymo pradžios“, jeigu interpretuojamos ta prasme, kad nustato pareigą tobulinti kvalifikaciją valstybės parinkto turinio ir neatlygintinai apmokamų 20 valandų paskaitų išklausymo būdu nesiverčiantiems profesine architekto veikla asmenims, prieštarauja: a) Konstitucijos 42 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams; b) Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 straipsnio 1 dalies, Architektūros įstatymo 9 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms, kad kvalifikacijos tobulinimo tvarka (teisės, pareigos ir procedūros) nustatoma tik Rūmų nariams, paskelbusiems apie vertimosi atestuoto architekto veikla pradžią, c) RPKPĮ 3 straipsnio 11 dalies, 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, Direktyvos 2005/36/EB aiškinamojo memorandumo 39 paragrafo, 3 straipsnio 1 dalies „l“ punkto, 22 straipsnio „b“ punkto, Direktyvos 2013/55/ES aiškinamojo memorandumo 13 ir 15 paragrafų nuostatoms, kad valstybės uždavinys architektų kvalifikacijos tobulinimesi yra šių specialistų asmeninio intereso užsitikrinti savo praktikos saugumą, efektyvumą ir neatsilikti nuo profesijos raidos mokymosi visą gyvenimą būdu rėmimas – skatinimas, d) Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies, 49 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms, kad kvalifikacijos tobulinimas yra dirbančių specialistų teisė, o jų kvalifikacijos tobulinimą apmoka darbdavys ir (ar) valstybė iš biudžeto. Sisteminė teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad nustatymas įstatyminės pareigos nesiverčiantiems atestuoto architekto veikla architektams privalomai išklausyti paskaitas, kurių turinys jiems žinomas dėl profesinės veiklos ar savišvietos, ir apmokėti jas savo lėšomis, gautomis iš nearchitektūrinės darbinės veiklos ar socialinės paramos, nedera su kitomis specialistų kvalifikacijos tobulinimąsi reguliuojančiomis teisės normomis ir neproporcingas, t. y. pažeidžia proporcingumo ir sistemiškumo principus (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 1 d. 2 ir 7 p.).

2.14. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatos, kartu su Architektūros įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punkto ir 15 dalies 4 punkto nuostatomis, TPĮ 40 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatomis, tiek, kiek jose architekto kvalifikacijos atestatas prilyginamas licencijai ir architektui nustatyta sankcija už 20 valandų paskaitų neišklausymą – panaikinimas galiojimo kvalifikacijos atestato, suteikiančio galimybę užsiimti architekto kvalifikaciją atitinkančia profesine veikla, nepaisant, kad architektas nesivertė / nesiverčia profesine veikla, ir nepaisant, kad versdamasis profesine veikla architektas kvalifikaciją tobulino RPKPĮ, Direktyvoje 2005/36/EB, Direktyvoje 2013/55/ES, Rekomendacijoje 2006/962/EB ir Rekomendacijoje 2008/C 111/01 nurodytais mokymosi viso gyvenimo būdais, prieštarauja: a) Konstitucijos 42 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams; b) Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), TPĮ 40 straipsnio 4 dalies, Architektūros įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2017 m. birželio 8 d. redakcija), Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad kvalifikacijos atestatas kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems architektams išduodamas neterminuotam laikui; c) Architektūros įstatymo 9 straipsnio (2021 m. birželio 30 d. redakcija) 3, 7–9 ir 11 dalių, Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6, 10–13 dalių, 4 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų ir 4 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 4 punktų, Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo (redakcija nuo 2016 m. liepos 23 d.) 2.1–2.4, 4, 5 ir 7 punktų nuostatoms, kad leidimu verstis architekto profesine veikla (licencija, leidimu teikti paslaugas) yra laikomas architekto įrašymas į Rūmų narių – besiverčiančių valstybės reguliuojama ūkine veikla ūkio subjektų (architektų) sąrašą, o bet koks pripažintą kvalifikaciją turinčių architektų laisvę teikti paslaugas ir ūkinę veiklą ribojantis reikalavimas turi atitikti ES teisės aktų nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) apibrėžtus būtinumo ir proporcingumo principus; d) RPKPĮ 3 straipsnio 11, 14 ir 22 dalių, 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies, 4 priedo 4 punkto 15 eilutės, Direktyvos 2005/36/EB aiškinamojo memorandumo 27 ir 39 paragrafų, 3 straipsnio 1 dalies „a“, „b“ ir „l“ punktų, 11 straipsnio „a“ punkto „i“ papunkčio, 15 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio „b“ punkto, 48 straipsnio 1 ir 2 dalių, 49a straipsnio 2 dalies „d“ punkto, VI priedo, Direktyvos 2013/55/ES aiškinamojo memorandumo 11, 13 ir 15 paragrafų, Rekomendacijos 2008/C 111/01 aiškinamojo memorandumo 11 ir 12 paragrafų, I priedo „a“ punkto, II priedo 6 eilutės, Kvalifikacijų sandaros aprašo 2.6, 10, 13, 14, 16.4 ir 16.8 punktų, Rekomendacijos 2006/962/EB aiškinamojo memorandumo 15 paragrafo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 patvirtintos Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos (toliau – ir Strategija) 7, 8.9 ir 15.7 punktų, priedo 3 eilutės nuostatoms, kad architekto kvalifikacijos tobulinimas(is) yra architekto teisė.

2.15. Pareiškėjo Prašyme savišvietos būdu įgyti kvalifikacijos tobulinimosi įrodymai buvo pateikti, tačiau Rūmai, vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis, jo neregistravo ir nenagrinėjo. Todėl yra pagrindas ištirti Aprašo nuostatų atitiktį Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto, TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies, RPKPĮ 3 straipsnio 11 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 23 ir 25 punktų, VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 3 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms ta prasme, kad Vidaus aprašo kvalifikacijos tobulinimosi įrodymų pateikimo tvarkoje nenumatytas visų teisės aktuose numatytų kvalifikacijos tobulinimosi mokymosi visą gyvenimą būdų pateikimas ir nenumatytas tokius įrodymus pateikusio asmens prašymo registravimas bei nagrinėjimas. Taip pat ir tai, ar Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto, TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatos suteikia Rūmams įgaliojimus nustatyti architektų, kurie nėra Rūmų nariai, kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką, jos pagrindu reikalauti iš tokių architektų pateikti Rūmams kvalifikacijos kursų išklausymo pažymėjimų kopijas, o jų nepateikus – neregistruoti tokių architektų prašymų ir jų nenagrinėti VAĮ nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl to, jog pareiškėjas klaidiną teismą, yra nepagrįsti. Rūmai ir Komisija 2022 m. rugsėjo 7 d. neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo, kai pareiškėjo Prašyme ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinimuose pateikti įrodymai leidžia spręsti apie pareiškėjo kvalifikacijos tinkamumą verstis profesine veikla. Pareiškėjo manymu, jo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai buvo pašalinti iš Komisijos darbotvarkės, t. y. nebuvo įvertinti, todėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdyje priimtas sprendimas neabejotinai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas pažymėjo, kad skunde keliamas reikalavimas panaikinti Rūmų ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. priimtus aktus dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų panaikinimo apima tiek sprendimo pagal pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymą nepriėmimą, tiek sprendimą (išvadą) panaikinti pareiškėjo atestatų galiojimą. Rūmai nepaaiškino aplinkybių dėl pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymo neišsprendimo, nepateikė pareiškėjui jokios informacijos apie prašymo nagrinėjimą ir šiuo klausimu priimtą sprendimą.

4. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 30 d. paaiškinimuose išreiškė prašymą skirti Rūmams baudą už nevykdymą teismo reikalavimų pateikti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimų 14 punkto 2 ir 4 papunkčiuose nurodytą medžiagą.