Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po motinos V. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

2. Nurodo, kad pareiškėjas yra V. V. sūnus. Jo motina 1998 m. rugsėjo 3 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) motinai mirus, pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą palikėjos turtą pradėjo faktiškai valdyti. Nurodo, kad palikėjai priklausančiuose pastatuose gyvena nuo 1993 metų, pastatus prižiūri, juos tvarko, moka komunalinius mokesčius. Mano, kad yra visos sąlygos nustatyti prašomą juridinį faktą, kuris reikalingas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

3. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. M. yra V. V. (buvusi pavardė – M.) ir P. M. sūnus (b. l. 11, 12). (duomenys neskelbtini) V. M. sudarė santuoką su P. V. (b. l. 6); santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) P. V. mirė (Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo duomenys). 1998 m. rugsėjo 3 d. V. V. sudarė testamentą, kuriuo pastatus (namų valdą), esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui V. M. (b. l. 5). V. V. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. 154831). Valstybės įmonės Registrų centre V. V. vardu įregistruotas šis (duomenys neskelbtini) esantis turtas: (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono notarų biuro 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymos duomenimis, po V. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo vedama. Nei suinteresuotas asmuo V. M., nei kiti asmenys mirus V. V. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo, palikėjos palikimas priimtas nebuvo. V. M. po motinos mirties liko gyventi minėtuose pastatuose ir faktiškai valdė visą po jos mirties likusį turtą. Šilalės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnė pažymoje nurodė, kad V. M. nuo 1993 metų gyvena mirusiai V. V. priklausiusiuose pastatuose. Pažymoje nurodyta, kad V. M. ir gyvenamąjį namą, ir kitus pastatus nuolat prižiūri, juos tvarko ir remontuoja, moka komunalinius mokesčius.

5. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

7. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

10. V. M. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo po palikėjos motinos V. V. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. V. M. po motinos mirties faktiškai valdė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, gyvena jame nuo 1993 metų, naudojasi juo kaip savo, rūpinasi turto išlaikymu, priežiūra, moka komunalinius mokesčius. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir seniūnės išduota pažyma, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad V. M., faktiškai pradėdamas valdyti turtą po motinos V. V. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

11. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

12. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtų teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po motinos V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.