- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-03
- Bylos Nr.
- A20.-148-1255/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00059-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Verkevičienė
- Kategorijos
- 21.15pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VSAT Užsieniečių registracijos centras prašo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį E. M. (toliau – ir Užsienietis) VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2026-05-04, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai.
Teikime ir teismo posėdžio metu teikimą pateikusio VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė nurodė, kad Migracijos departamentas Užsieniečio atžvilgiu 2026-02-06 priėmė sprendimą dėl jo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai, kuris yra įsiteisėjęs. Migracijos departamento darbuotojai kreipėsi į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių dėl Užsieniečio sulaikymo, kadangi jis nebendradarbiauja dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymo. Užsienietis neatsiliepė į VSAT bandymus su juo susisiekti jo nurodytu telefonu ir elektroniniu paštu, todėl 2026-03-27 buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenį tikslu įvykdyti jo perdavimą Vokietijai.
Užsienietis nurodė, kad nesutinka su teikimu. Paaiškino, kad jis neturi tikslo slėptis, kadangi jis anksčiau savanoriškai atvykdavo kviečiamas Migracijos departamento ar teismų, jis nori gyventi Lietuvoje, nes čia yra jo nepilnametė dukra, dėl kurios čia ir atvyko bei siekia čia pasilikti. Nenori, kad jį perduotų Vokietijai, nes nori dėl dukros būti Lietuvoje. Čia su ja bendrauja, ją išlaiko, su jos mama siekia sudaryti santuoką. TeiGė, kad jis nežinojo, jog jo advokatas neapskundė sprendimo dėl perdavimo Vokietijai. Apie šį sprendimą sužinojo tik 2026-04-02 atvykęs į Migracijos departamentą, kur atvyko su savo vaiko mama šeimos susijungimo tikslu, norėdamas paprašyti leidimo gyventi Lietuvoje. Turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, nors oficialiai nedirba, bet turi pajamų, nes kilmės valstybėje nuomoja du butus, be to, turi pistacijų plantaciją.
Šalies argumentai
Užsieniečio atstovė advokatė teismo posėdyje nurodė, kad SU teikimu nesutinka, prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą. Užsieniečio atstovė nurodė, kad Užsienietis iki šiol gyvena adresu, kuris nurodytas anksčiau priimtame Migracijos departamento sprendime, taigi asmuo iki šiol nebuvo išvykęs, tai reiškia – nesislapstė. Jis pats atvyko į Migracijos departamentą, turi mažametį vaiką Lietuvoje, siekia su vaiku kuo daugiau bendrauti, dėl to siekia įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, turi gyvenamąją vietą, gali save išlaikyti, taigi egzistuoja visos sąlygos taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad patikrinus vidaus reikalų informacines sistemas bei Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS, nerasta duomenų apie Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, Lietuvos Respublikoje jis deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus, Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus.
Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie Vokietijoje priimtą sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Vokietijos į kilmės valstybę bei draudimo jam atvykti iki 2026-02-01 ir paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo. Kaip paaiškino pareiškėjo atstovė teismo posėdyje, iš Vokietijos kompetentingų institucijų gauta informacija, kad yra įsiteisėjęs Vokietijoje priimtas sprendimas dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo ir jo išsiuntimo į kilmės valstybę.
Migracijos departamentas Užsieniečio atžvilgiu 2026-02-06 priėmė sprendimą dėl jo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai, kuris yra įsiteisėjęs. Šio sprendimo vykdymas pavestas VSAT. Užsienietis neatsiliepė į VSAT bandymus su juo susisiekti jo nurodytu telefonu ir elektroniniu paštu. Kaip nurodyta byloje esančiame VSAT pareigūnės 2026-03-27 tarnybiniame pranešime, bandant susisiekti su Užsieniečiu jo nurodytu telefono numeriu nustatyta, kad numeris nenaudojamas; taip pat Užsieniečiui elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie suplanuotą jo perdavimą, tačiau asmuo neatsakė ir kitaip į pranešimą nesureagavo.
2026-03-27 buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenį tikslu įvykdyti jo perdavimą Vokietijos Federacinei Respublikai. 2026-04-02 Užsienietis atvyko į Migracijos departamentą, kurio darbuotojai kreipėsi į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių dėl minėto asmens sulaikymo, kadangi jis nebendradarbiauja dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymo. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas 2026-04-02 sprendimu sulaikė minėtą asmenį ne ilgiau kaip 48 val.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
Nagrinėjamu atveju Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Nors jo tapatybė nustatyta ir jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis čia neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, neturi tamprių šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nors Užsienietis teigia, kad nori likti Lietuvoje dėl čia gyvenančio savo nepilnamečio vaiko ir nori susituokti su vaiko mama, teigia, kad ji jau keletą metų negyvena su savo sutuoktiniu, tokius teiginius paneigia byloje esantis Užsieniečio vaiko mamos 2026-02-11 el. laiškas, kuriame ji nurodo, kad Užsienietis siekė, kad ji grįžtų gyventi į Vokietiją, bet ji to nenorėjo ir nenori, nes yra susikūrusi gyvenimą Lietuvoje ir ištekėjusi; tėvas dukros auklėjime nedalyvauja, kažkiek žino apie ją, bet nedaug; tėvo išvykimas visiškai nepaveiktų vaiko, nes jie neturi tokio ryšio, kad ji jo ilgėtųsi, mergaitė net nežino, kas yra jos biologinis tėtis, nuo gimimo vaiką augino jo mama su savo vyru, kurį vaikas laiko savo tėvu. Taigi, teismo vertinimu, minėtos aplinkybes sudaro pagrindą teigti, kad Užsienietis neturi socialinių, ekonominių ar ryšių su Lietuvos Respublika.
Užsienietis Vokietijos Federacinėje Respublikoje pateikęs prieglobsčio prašymą ir gavęs sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės valstybę, neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Jis netinkamai vykdė savo kaip užsieniečio pareigas, t. y. nesilaikė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymų, teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad nenori būti išsiųstas į Vokietiją, visais būdais siekia likti Lietuvoje. Aplinkybė, kad po to, kai Vokietijoje buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, jis jo nevykdė, o pasirinko neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, leidžia teigti, kad jis nelinkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Šengeno erdvės valstybėse galiojančių teisės aktų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas jo sulaikymui.
Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai bei pasislėpti siekdamas išvengti perdavimo. Dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja minėto Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 10, 13, 14 punktuose. Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio perdavimo Vokietijai. Pagrindo taikyti mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nagrinėjamu atveju nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 10, 13, 14 punktais, 116 straipsnio 2, 3 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti.
Sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį E. M. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2026-05-04, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.