- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- I-4452-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03567-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 59–61), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 26 828,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad nuo 2011-12-27 iki 2012-12-14 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas nuo 6 m² iki 8 m² ploto, kamerose buvo 2 dviaukštės lovos, vienos lovos plotas 2 m², taip pat kameroje buvo stalas, prie kurio pritvirtintos dvi kėdės, tualetas, kuris užimdavo apie 1,5 m² ploto. Kadangi su pareiškėju buvo laikomi ir kiti asmenys, jam tekdavo nuo 0,1 m² iki 0,5 m² ploto.
Išduodami čiužinys, antklodės ir pagalvė buvo drėgni ir dvokiantys. Dar buvo išduodama viena paklodė, vienas pagalvės užvalkaliukas ir vienas 50*30 rankšluostis, o tuo metu, kai buvo laikomas 8 posto kameroje, paklodė, užvalkaliukas pagalvei ir rankšluostis nebuvo išduodami. Lukiškių TI-K užvalkalų čiužiniams ir antklodėms neišduoda.
Kameroje nebuvo ventiliacijos, dėl to nuolat buvo drėgna, sienos ir lubos buvo pajuodusios ir apaugusios pelėsiais. Natūralus vėdinimas yra neįmanomas, kadangi maždaug metro atstumu nuo lango įrengtos grotos. Šaltuoju metų laiku nėra galimybės langus užsandarinti, dėl to patalpose buvo nepakeliamai šalta.
Tualete nebuvo galima užsidaryti, tualete nebuvo oro šalinimo sistemos, o kameroje neesant ventiliacijos, ore tvyrodavo nemalonus kvapas.
Kamerų langai, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo valomi. Taip pat nebuvo suteikiamas inventorius ar priemonės tam, kad pareiškėjas galėtų pats nusiplauti langus. Dėl nevalytų langų į kameras nepatekdavo natūralus apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas nesiekdavo 100 lx.
Buvo skiriamas nepakankamas laikas naudotis dušu. Visose dušo patalpose buvo tik du purkštuvai, o dušais naudodavosi visi kartu kameroje esantys asmenys, tokiu būdu buvo neužtikrinamas pilnavertis maudymasis. Dušo patalpose nebuvo atskiros patalpos nusirengimui/persirengimui.
Lukiškių TI-K patalynė ir rankšluostis dušo procedūros metu yra surenkamas skalbti, todėl atsakovas šiuo atveju tyčia sudaro nepatogumus atlikti asmens higienos procedūras.
Lukiškių TI-K duodamo maisto nepakakdavo, dėl to jautė nuolatinį alkį. Giminėms ir draugams nebuvo leidžiama parduoti sveiko, skanaus ir kaloringo maisto.
Lukiškių TI-K I korpuso sulaikymo/laikymo kamerose neįrengti pavojaus/iškvietimo mygtukai, o budintį pareigūną prisišaukti yra gana sudėtinga.
Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo šiukšlių, dulkių, akivaizdu, kad jie nebuvo valomi ar karštuoju metų laiku drėkinami. Taip pat vienos valandos pasivaikščiojimo nepakakdavo.
Pareiškėjas gaudavo tik vieną tualetinio popieriaus ruloną per mėnesį, tačiau, jis buvo prastos kokybės ir jo užtekdavo tik 5–7 dienoms.
Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, pareiškėjas patyrė daug nepatogumų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais, prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–19). Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų priimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Lukiškių TI-K kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 38 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. V. L. TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo nuteistieji ir suimtieji.
Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėtina, kad Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus 2013-12-18 nustatyta nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinę vertę sudarė 2 856 kcal.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
1. Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
2. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
3. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. V. 2011-12-27 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m² ir kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2011-12-28 kameroje Nr. 107, kurioje ryte buvo 5, vakare 2 asmenys; 2011-12-29 perkeltas į kamerą Nr. 183, kurios plotas 7,94 m², kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2011-12-30 iki 2012-01-02 kameroje Nr. 183, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-01-03 kameroje Nr. 183, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2012-01-04 kameroje Nr. 183, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-01-05 kameroje Nr. 183, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-01-06 kameroje Nr. 183, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-01-07 iki 2012-01-17 kameroje Nr. 183, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-01-18 kameroje Nr. 183, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-01-19 iki 2012-01-31 kameroje Nr. 183, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2012-02-01 iki 2012-02-02 kameroje Nr. 183, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; nuo 2012-02-03 iki 2012-02-09 kameroje Nr. 183, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2012-02-10 perkeltas į kamerą Nr. 144, kurios plotas 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2012-02-11 iki 2012-02-12 kameroje Nr. 144, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-02-13 kameroje Nr. 144, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2012-02-14 kameroje Nr. 144, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-02-15 iki 2012-02-26 kameroje Nr. 144, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-02-27 kameroje Nr. 144, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-02-28 iki 2012-03-22 kameroje Nr. 144, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-03-23 kameroje Nr. 144, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-03-24 iki 2012-03-28 kameroje Nr. 144, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-03-29 perkeltas į kamerą Nr. 198, kurios plotas 7,94 m², kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2012-03-30 kameroje Nr. 198, kurioje ryte buvo 2, vakare 4 asmenys; nuo 2012-03-31 iki 2012-04-01 kameroje Nr. 198, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-04-02 perkeltas į kamerą Nr. 342, kurios plotas 8,10 m², kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2012-04-03 iki 2012-04-10 kameroje Nr. 342, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-04-11 kameroje Nr. 342, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-04-12 iki 2012-04-23 kameroje Nr. 342, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2012-04-24 iki 2012-04-25 kameroje Nr. 342, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; nuo 2012-04-26 iki 2012-05-16 kameroje Nr. 342, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2012-05-17 kameroje Nr. 342, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; nuo 2012-05-18 iki 2012-05-20 kameroje Nr. 342, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-05-21 kameroje Nr. 342, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-05-22 iki 2012-06-06 kameroje Nr. 342, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-07 perkeltas į kamerą Nr. 278, kurios plotas 7,92 m², kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-08 iki 2012-06-10 kameroje Nr. 278, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-11 kameroje Nr. 278, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; nuo 2012-06-12 iki 2012-06-13 kameroje Nr. 278, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-06-14 kameroje Nr. 278, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-15 iki 2012-06-19 kameroje Nr. 278, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-20 kameroje Nr. 278, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2012-06-21 kameroje Nr. 278, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-22 iki 2012-06-24 kameroje Nr. 278, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-25 kameroje Nr. 278, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2012-06-26 kameroje Nr. 278, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-06-27 kameroje Nr. 278, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-28 iki 2012-07-12 kameroje Nr. 278, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-07-13 perkeltas į kamerą Nr. 227, kurios plotas 6,90 m², kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; nuo 2012-07-14 iki 2012-08-09 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2012-08-10 kameroje Nr. 227, kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; nuo 2012-08-11 iki 2012-08-21 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2012-08-22 kameroje Nr. 227, kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; nuo 2012-08-23 iki 2012-08-26 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; nuo 2012-08-27 iki 2012-08-29 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 1 asmuo; 2012-08-30 kameroje Nr. 227, kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; nuo 2012-08-31 iki 2012-10-10 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; nuo 2012-10-11 iki 2012-10-17 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 1 asmuo; 2012-10-18 kameroje Nr. 227, kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; nuo 2012-10-19 iki 2012-11-13 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2012-11-14 kameroje Nr. 227, kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; nuo 2012-11-15 iki 2012-11-27 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo asmenys; nuo 2012-11-28 iki 2012-11-29 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 1 asmuo; 2012-11-30 kameroje Nr. 227, kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; nuo 2012-12-01 iki 2012-12-13 kameroje Nr. 227, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys.
Taigi pareiškėjas nuo 2011-12-27 iki 2012-12-14 Lukiškių TI-K buvo laikomas 353 dienas.
4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 16,5 dienos. Vadinasi, 336,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
5. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
6. Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.
7. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 336,5 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Kita vertus, teismo nuomone, šioje administracinėje byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad nors pareiškėjas nuo 2011-12-27 iki 2012-12-14 ir buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamai, tačiau į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda ir dvasiniai išgyvenimai nėra tokie dideli.
8. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išduodami čiužinys, antklodės ir pagalvė buvo drėgni ir dvokiantys. Dar buvo išduodama viena paklodė, vienas pagalvės užvalkaliukas ir vienas 50*30 rankšluostis, o tuo metu, kai buvo laikomas 8 posto kameroje, paklodė, užvalkaliukas pagalvei ir rankšluostis nebuvo išduodami. Lukiškių TI-K užvalkalų čiužiniui ir antklodėms neišduoda. Pareiškėjas gaudavo tik vieną tualetinio popieriaus ruloną per mėnesį, tačiau, jis buvo prastos kokybės ir jo užtekdavo tik 5–7 dienoms.
Lukiškių TI-K 2014-08-12 pažymoje Nr. 24-4925 nurodoma, kad suimtajam ar nuteistajam išduotos higienos priemonės ir patalynė atžymima „Armatūrinėje kortelėje asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams“ (b. l. 45). V. L. TI-K direktoriaus 2003-11-25 įsakymu Nr. 1-84 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, aprūpinimo patalyne, drabužiais ir avalyne, tvarkos patvirtinimo“, armatūrinės kortelės po nuteistųjų ir suimtųjų išvykimo saugomos vienus metus. Kadangi 2011 ir 2012 metų armatūrinės kortelės sunaikintos, apie V. V. išduotą patalynę ir asmens higienos priemones informacijos pateikti negali.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą dėl galimai nuo 2011-12-27 iki 2012-12-14 neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų aprūpinant jį higienos priemonėmis ir patalyne, padavė teismui tik 2014-07-22 (b. l. 8), o duomenų paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo teiginius neišliko, teismas šio pareiškėjo argumento nevertins.
9. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo ventiliacijos, dėl to nuolat buvo drėgna, sienos ir lubos buvo pajuodusios ir apaugusios pelėsiais. Natūralus vėdinimas yra neįmanomas, kadangi maždaug metro atstumu nuo lango įrengtos grotos. Šaltuoju metų laiku nėra galimybės langus užsandarinti, dėl to patalpose buvo nepakeliamai šalta. Kamerų langai, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo valomi. Dėl nevalytų langų į kameras nepatekdavo natūralus apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas nesiekdavo 100 lx.
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-07 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-171 matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs operatyviąją kontrolę, kameroje Nr. 227 nustatė, kad kameros lubos ir sienos nudažytos, tačiau nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubos vietomis pajuodę, oro temperatūra kameroje buvo 15,7 C0, o tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Pažymėtina, kad šio patikrinimo atlikimo metu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 144. Atlikęs grįžtamąją Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-171 kontrolę, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-05-25 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-553, be kita ko, nustatė, kad kameroje Nr. 227 pažeidimai pašalinti. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė kad kameroje Nr. 227 oro temperatūra buvo 17,7 C0, kadangi buvo atidarytas langas. Pažymėtina, kad po šio patikrinimo, pareiškėjas į kamerą Nr. 227 buvo perkeltas 2012-07-13, t. y. praėjus neilgam laiko tarpui po patikrinimo. Įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo kitose kamerose byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
10. Pareiškėjo teigimu, tualete nebuvo galima užsidaryti, tualete nebuvo oro šalinimo sistemos, o kameroje neesant ventiliacijos, ore tvyrodavo nemalonus kvapas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ nustatyta, kad tualetas nuo bendros patalpos atskiriamas ne žemesne kaip 1,2 m aukščio pertvara.
Lukiškių TI-K 2014-08-12 pažymoje Nr. 24-4925 „Dėl V. V. skundo“ nurodoma, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas Lukiškių TI-K yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara (b. l. 45). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K po Lietuvos higienos normos HN 46:2010 įsigaliojimo dienos būtų atlikti rekonstrukcijos darbai. Šiuo atveju negalima konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų.
11. Pareiškėjas nurodo, kad buvo skiriamas nepakankamas laikas naudotis dušu. Visose dušo patalpose buvo tik du purkštuvai, o dušais naudodavosi visi kartu kameroje esantys asmenys, tokiu būdu buvo neužtikrinamas pilnavertis maudymasis. Dušo patalpose nebuvo atskiros patalpos nusirengimui/persirengimui.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-03-04 įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto „Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo“ 1 punkte nustatyta, kad šiuo tvarkos aprašu siekiama įgyvendinti suimtųjų ir nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo tvarkos aprašu, be kita ko, yra patvirtintas išvedimo į dušą grafikas (b. l. 41–42). Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-02-27 įsakymo Nr. 1-23 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 4 punkte nustatyta, kad dušu suimtieji, nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 min. Pažymėtina, kad dušuose esančių purkštuvų kiekio Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas dėl nepakankamo laiko naudotis dušu atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nėra duomenų apie dušo patalpose įrengtas atskiras patalpas nusirengimui/persirengimui, taip pat nėra duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K tyčia dušo procedūros metu surenka patalynę ir rankšluosčius skalbti, todėl teismas šių pareiškėjo argumentų nevertins.
12. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K duodamo maisto nepakakdavo, dėl to jautė nuolatinį alkį. Giminėms ir draugams nebuvo leidžiama parduoti sveiko, skanaus ir kaloringo maisto. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.
13. Pareiškėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo nepakakdavo. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K I korpuso sulaikymo/laikymo kamerose neįrengti pavojaus/iškvietimo mygtukai, o budintį pareigūną prisišaukti yra gana sudėtinga, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo šiukšlių, dulkių, jie nebuvo valomi ar karštuoju metų laiku drėkinami, taip pat nebuvo suteikiamas inventorius ar priemonės tam, kad pareiškėjas galėtų pats nusiplauti langus. Atsakovės atstovas nurodo, kad kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo nuteistieji ir suimtieji. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Reikalingas inventorius (šluota, samtis šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Tačiau nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jų teiginius, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisakys.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 700,00 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 700,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.