Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-385-660/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-385-660/2014Nutarimas · 2014-03-31Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-8860-660/2014Nutartis · 2014-10-30Kauno apylinkės teismas
  3. A2.13.-10559-660/2014Nutartis · 2014-12-23Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
A2.6.-385-660/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00099-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
M. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-385-660/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00099-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, (duomenys neskelbtini) studentės, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčios administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2013-11-22, 14 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, jo nesuvaldė, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens apie įvykį nepranešė policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Apgadinti abu automobiliai. Tokias veiksmais ji pažeidė KET 9, 133, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. kaltės nepripažino. Parodė, kad ji nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Tik nuvykusi į policiją ir pamačiusi nuotraukas suprato, kad įvyko eismo įvykis. 2013-11-22 vairavo automobilį Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau, kad kliudė kitą automobilį nepastebėjo. Aikštelėje stovintis vyras jai kažką rodė, ji išlipo iš automobilio. Vyras pasakė, kad gal ji kliudė kitą automobilį. Ji apžiūrėjo savo automobilį, apgadinimų nepastebėjo, todėl pagalvojo, kad to negali būti ir nuvažiavo. Vėliau buvo nustatyta, kad važiuojant atbuline eiga, jos automobilio galinis buferis kliudė kito automobilio keleivio dureles.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, dienos neprisimena, ryte pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), apie 17 val. grįžusi pamatė už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, kad A. B. matė kaip buvo apgadintas jos automobilis, nurodytas automobilio valstybinis numeris. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad apgadinti dešinės pusės priekinis sparnas (nubrozdintas ir įlenktas) ir durelės (nubrozdintos), tuomet iškvietė policiją. Prie jos priėjo raštelį parašiusi A. B., kuri pasakė, kad kitas automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos automobilį. Draudimo įmonė paskaičiavo, kad yra padaryta 700-800 Lt žala.

Liudytoja A. B. parodė, kad ji būdama automobilių aikštelėje pamatė, kad greitai važiuojantis atbuline eiga šviesiai sidabrinės spalvos automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, girdėjo stiprų atsitrenkimo garsą. Vairuotoja išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius. Prie jos priėjo vyras, kuris taip pat apžiūrėjo automobilius, pasakė, kad nieko baisaus neatsitiko. Vairuotoja sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ji nuėjo prie kliudyto automobilio ir pamatė, kad ant jo yra nemenki apgadinimai – nubrozdinimai ant dešinės pusės priekinio sparno ir durelių, buferis pasislinko iš vietos. Ji užrašė nuvažiavusio iš eismo įvykio vietos automobilio valstybinį numerį ir raštelį paliko už automobilio valytuvo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir M. G. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas automobilio VW Polo buvimo vieta ir padaryti apgadinimai (b. l. 3), fotonuotraukos, kuriose matyti automobilio apgadinimai (b. l. 4), E. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ji paliko automobilį prie (duomenys neskelbtini) pastato, o grįžusi jį rado apgadintą. Ant automobilio buvo paliktas raštelis, kuriame liudytoja nurodė, kad jį apgadino automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), raštelis, kuriame nurodyta, kad automobilio keleivio dureles apgadino automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio vietoje buvusi automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja parodė, kad grįžusi rado apgadintą automobilį ir raštelį, kuriame nurodytas automobilio, apgadinusio jos automobilį, valstybiniai numeriai (b. l. 7), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. G. (b. l. 8), M. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad išvažinėdama iš aukštelės kliudė kitą automobilį, tačiau to nepajuto, tik iš vyriškio gestų suprato, kad kažkas atsitiko. Išlipusi automobilį apžiūrėjo, vyriškis pasakė, kad viskas gerai ir ji išvažiavo. Vėliau matė apgadinimus, tačiau neberado automobilio, kurį ji buvo apgadinusi. Atsiprašo, tikisi viską išspręsti taikiai (b. l. 10), fotonuotrauka, kurioje matyti automobilio apgadinimai (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobiliui Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant galinio bamperio kairio kampo, ant galinio kairio kampo (b. l. 12), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad M. G. neturi nuobaudų (b. l. 13), kita bylos medžiaga.

M. G. kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad ji nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

M. G. kaltę dėl aptariamų pažeidimų patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet tiesiogiai įvykį mačiusios liudytoja teismo posėdyje apklaustos A. B. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys šios liudytojos eismo įvykio vietoje paliktam rašteliui (b. l. 6), nei kitiems byloje esantiems duomenims, kuriuose ji pakankamai detaliai aprašė M. G. padaryto pažeidimo eigą. Iš liudytojos A. B. parodymų matyti, kad automobilių susidūrimo garsas buvo stiprus. Be to, apie tai, kad M. G. kliudė kitą automobilį, jai pasakė ir šalia eismo įvykio buvęs vyriškis.

Kaip matyti iš liudytojos A. B. ir pačios M. G. parodymų, tai, kad pastaroji pastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, rodė ir jos elgesys po eismo įvykio – ji išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo automobilius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G. argumentai, kad ji nesuprato sukėlusi eismo įvykio, nes ant jos automobilio nebuvo apgadinimų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant jos vairuojamo automobilio rasti defektai - braukimo žymė galinio bamperio kairio kampo, ant galinio kairio kampo (b. l. 12).

Nors M. G. teigia, kad ji nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, automobilių apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad įvykusio kontakto nejausti ji negalėjo (automobilio automobiliui Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: braukimo žymė ant galinio bamperio kairio kampo, ant galinio kairio kampo; VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durelės (b. l. 5, 12). Automobilio Seat Altea apgadinimų pobūdis atitinka automobilio VW POLO apgadinimų pobūdį. Automobiliams padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl M. G. kaltės. M. G. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

M. G., būdama vairuotoja, šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo žinoti ir, vadovaudamasi jais, po to, kai vairuodama automobilį atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, ji, būdama apdairi ir rūpestinga vairuotoja, privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį, ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui - pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apgadinto turto savininkui ar jo įgaliotam atstovui apie šį įvykį, jam nesant įvykio vietoje, iškviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau ji iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Taigi, aptartais įrodymais nustatyta, kad M. G. suprato, kad eismo įvykis buvo, kad ji dėl jo yra kalta, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų - pranešti apie eismo įvykį policijai, pasielgė nerūpestingai, ir kaip minėta, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės rodo, kad M. G. suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos pažeidė Kelių eismo taisykles ir neteisėtai iš jos pasišalino, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (nutartis Nr. N-444-2387/2010).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. G. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Dėl nuobaudų skyrimo.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).

Skiriant M. G. nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų sunkumą, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, taip pat į įvykio pasekmes, į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. M. G. neturi administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. G. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius – pažeidėjos neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad ji studijuoja, konstatuotina, jog šioje byloje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – būtų per griežta ir neproporcinga jos padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir M. G. paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. trumpesnį nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skiriant kitą nuobaudą - piniginę baudą, teismas nemato sąlygų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, ir mano, kad sankcijoje numatyta bauda pagal dydį artima minimumui tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutaria:

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4B, Kaunas).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, LR ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė