Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas jo skundas dėl 2019 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo Nr. 66-ANR_N-2031-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. U. 2019 m. gegužės 8 d. Institucijos nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis 2019 m. kovo 18 d., 14.55 val., (duomenys neskelbtini), kojomis spardydamas E. K. priklausančią tvorą, ją sugadino, padarydamas 85 Eur žalą.

4. Atsiliepimo į P. U. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. P. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliantas skunde nurodo, kad 2019 m. gegužės 8 d. Institucijos nutarimas turi būti panaikintas, nes jį priėmė šališka Institucija. Jo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas nesiekė byloje nustatyti objektyvią tiesą ir rinko tik jo kaltę pagrindžiančius duomenis, kas taip pat verčia abejoti ir apylinkės teismo nešališkumu. Skunde taip pat pasisakoma dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, todėl skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

7. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas P. U. yra nubaustas dėl kaimynui E. K. priklausančios tvoros sugadinimo. Nukentėjusysis E. K. yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnas, tuo tarpu įvykio aplinkybes tyrė bei aiškinosi to paties komisariato pareigūnai. Liudytojai I. S. ir A. V., kurie vyko į įvykio vietą tikslinti aplinkybes, dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje, o liudytoja K. K., kaip ir E. K., dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje. Taigi, jie visi yra kolegos, nes dirba toje pačioje darbovietėje, o tyrimą atlikusi pareigūnė K. K. netgi dirba tame pačiame skyriuje, kaip ir nukentėjusysis. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo turėti realų pagrindą abejoti tyrimą atlikusios Institucijos nešališkumu.

8. Pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to pagal analogiją taikytinos ir nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Vadovaujantis BPK 58 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas (ar kitas BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas proceso dalyvis) negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. Esant šiems nušalinimo pagrindams, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje 1-3 punktuose nurodytų pagrindų nenustatyta, todėl galėtų būti vertinamas tik 4 punkto pagrindas. Pažymėtina, jog P. U. nušalinimo tyrėjai K. K. nepateikė, taip pat nesikreipė į Institucijos vadovą dėl viso (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nušalinimo nuo jo galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimo ir procesinio sprendimo priėmimo.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos šališkumo klausimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iškėlus tik pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, teismas ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių tam, kad būtų atliktas kuo išsamesnis įvykio aplinkybių tyrimas, t. y. buvo iškviesti ir apklausti visi reikalingi objektyviam bylos išnagrinėjimui liudytojai, taip pat nukentėjusysis bei skundą padavęs asmuo. Pažymėtina, jog P. U. interesus teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas D. S., kuris teikė teismui įvairius prašymus, dokumentus ir kt. medžiagą, dėl kurios kiekvieną kartą teismas motyvuotai pasisakydavo, t. y. nurodydavo, kodėl vienus prašymus tenkina, o kitus atmeta, kodėl vienus dokumentus prideda prie bylos medžiagos, o kitus – grąžina pareiškėjui. Vien aplinkybė, jog galutinis pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas netenkina P. U., nelemia teismo šališkumo.

10. Apeliantas, kritikuodamas Institucijos pareigūnų atliktą tyrimą, atkreipia dėmesį, jog pareigūnai neatliko įvykio vietos ir daiktų, šiuo atveju tvoros, apžiūros, taip pat nenustatė, kokiu būdu tvora galėjo būti nulenkta, ar ant tvoros yra likę kokių nors pėdsakų ir pan. Šiuo aspektu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tvoros apgadinimai yra užfiksuoti tik iš nukentėjusiojo sklypo pusės, kadangi pats skundo autorius P. U. atvykusių policijos pareigūnų į savo sklypą neįsileido ir tvoros apžiūrėti neleido. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme paliudijo pareigūnė K. K., kuri nurodė, jog su P. U. kalbėjosi per tvorą ir šis sakė, jog kaltės nepripažįsta, į namus neįsileis. Taigi, būtent dėl apelianto atsisakymo bendradarbiauti su policijos pareigūnais, o ne pastarųjų tyčinio neveiklumo ar aplaidumo, apgadinta tvora nebuvo apžiūrėta iš visų pusių. Vis dėlto, byloje esančiose nuotraukose aiškiai užfiksuota, jog tvora yra nulenkta į nukentėjusiojo sklypo pusę (ROIK. Nr. 19098967771, b. l. 8), be to, tvoros lakštų apgadinimas yra tiesiai prieš P. U. verandos langą, kas patvirtina nukentėjusiojo E. K. parodymus, jog tvora buvo spardoma atsidarius verandos langą. Nors tiek nukentėjusysis, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški (būtent dėl to E. K. aukštino tvoros pusę nuo P. U. sklypo pusės), tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatavimui, jog nukentėjusysis sąmoningai apkalba kaimyną, siekdamas jam pakenkti.

11. Šioje nutartyje jau minėta, kad E. K. yra policijos tyrėjas, taigi, jam pačiam tenka aiškintis panašaus pobūdžio incidentus, jis puikiai supranta įrodymų bei jų pakankamumo svarbą, todėl būtų nelogiška teigti, kad nukentėjusysis pats sugadino savo tvorą ir apkaltino dėl to kaimyną, kurio tuo metu net nebuvo namuose, priešingai, tikint P. U. versija apie tyčinius nukentėjusiojo veiksmus, šis būtų skambinęs policijai ir pranešęs apie padarytą nusižengimą tik įsitikinęs, jog asmuo, kurį norima apkaltinti, yra namuose. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad incidento metu, nuo 14 iki 15 val., kartu su žmona buvo pas stomatologus, o po to vyko pas šeimos draugę R. L.. Į namus grįžo tik apie 15.30 val., taigi negalėjo sugadinti kaimyno tvoros, nes E. K. neva spardymo garsus išgirdo apie 14.55 val. Šiuos P. U. teiginius patvirtino jo sutuoktinė I. U., kuri teigė apgadintą kaimyno tvorą pamačiusi tik vakare. Vis dėlto, aptartus parodymus paneigia R. L. parodymai, kuri pripažino, jog I. U. ir P. U. 2019 m. kovo 18 d. buvo atvažiavę pas ją į namus. Tuo metu buvo pietų metas, apie 13.30 val. – 14 val. Laiką gerai prisimena, nes prižiūri močiutę, kurią maitina apie 13 val. P. U. į namus užėjęs nebuvo, ji išėjo su atvykusiais pažįstamais trumpai pasikalbėti, pokalbis truko apie 15-20 min., po to jie išvažiavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad P. U. turėjo pakankamai laiko sugrįžti į namus ir apie 14.55 val. apgadinti kaimyno tvorą.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „T.“ direktorės rašte (b. l. 35) nurodyta informacija, jog 2019 m. kovo 18 d., nuo 14 val. iki 15 val., P. U. pagal išankstinį registravimą lydėjo pacientę – žmoną I. U., nelaikytina patikima. Visų pirma, ši informacija yra pateikta pagal P. U. prašymą, be to, ji gauta tik 2019 m. gegužės 29 d., t. y. jau po Institucijos nutarimo priėmimo. Kada tiksliai P. U. su žmona lankėsi odontologijos centre, nėra galimybės nustatyti, nes išankstinės registracijos laikas gali skirtis nuo faktinio atvykimo laiko, be to, neaišku, kiek laiko truko I. U. apžiūra. Taigi, pateiktoji informacija nepaneigia fakto, jog P. U. galėjo suspėti ir palydėti žmoną į gydymo įstaigą, ir nuvežti ją pas draugę (arba atvirkščiai), ir sugrįžęs į namus bei pamatęs statomą kaimyno tvorą, ją apgadinti. Šią išvadą patvirtina ir byloje esantys UAB „B.“ raštai (b. l. 56, 74) apie abonentų celių veikimo zonas. Nors apeliantas teigia, kad byloje yra dvi UAB „B.“ pažymos, kuriose užfiksuota skirtinga informacija ir esantys prieštaravimai nepašalinti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, jokių neatitikimų šiose pažymose nėra, tiesiog antroji pažyma yra šiek tiek detalesnė, išsamesnė, joje celių veikimo zonos nurodytos pagal kompiuterinį modelį. UAB „B.“ specialistas, išanalizavęs I. U. telefono numerio išklotinės duomenis, nurodė, jog galima teigti, kad šis numeris laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. 14 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 15.30 val. galėjo būti adresu (duomenys neskelbtini), t. y. abonentui būnant minėtu adresu, yra galimybė telekomunikacinių įvykių metu jungtis prie išklotinėje nurodytų celių. Aukštesnysis teismas sutinka, kad minėta informacija yra tik tikėtino pobūdžio, vis dėlto, įvertinus ją kartu su kitais bylos duomenimis, susidaro nuosekli įrodymų grandinė.

13. Skundo autorius atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos V. R. parodymais, nes pastarieji nėra informatyvūs, be to, jie tik patvirtina, jog nukentėjusysis meluoja, nes apgadintą tvorą liudytoja teigė mačiusi apie 12-13 val., o ne 14.55 val., kada E. K. neva matė jį spardant tvorą. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su minėtos liudytojos parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, bei paaiškinimu, duotu tyrimą atlikusiai pareigūnei, sprendžia, kad nesivadovauti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo. Duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, pateiktoje medžiagoje nėra. V. R., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nekonfliktuoja nei su E. K., nei su P. U., jie abu yra jos kaimynai. Įvykio dieną, eidama pas kaimynę, ji pamatė naują E. K. tvorą. Tą pačią dieną ji matė ir sveiką, ir sulankstytą tvorą, tačiau, kada konkrečiai ji grįžo iš kaimynės, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė, tik spėjo, jog tai galėjo būti apie pietus, po 12 val. Tyrimo metu V. R. buvo nurodžiusi tas pačias aplinkybes apie matytą sveiką ir sulankstytą kaimyno tvorą, tačiau laiko, kada ėjo pro nukentėjusiojo namą, nebuvo įvardijusi. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme jau pensinio amžiaus sulaukusi liudytoja parodymus davė praėjus daugiau nei pusmečiui nuo įvykio, todėl normalu, kad galėjo neprisiminti konkretaus laiko. Nepaisant to, ji aiškiai matė, kad tvora buvo apgadinta būtent 2019 m. kovo 18 d., apie pietus, kas iš esmės atitinka P. U. inkriminuoto nusižengimo padarymo laiką.

14. Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojos I. S. parodymai yra melagingi, nes jis niekada nebuvo prisipažinęs, jog įlenkė nukentėjusiojo tvorą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ir be šios liudytojos parodymų byloje esantys duomenys yra pakankami, jog leistų daryti išvadą apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltumą. Šioje nutartyje jau minėta, kad I. S. yra nukentėjusiojo kolegė, apie tai, kad atvykus į įvykio vietą P. U. jai prisipažino nulenkęs tvorą, pareigūnė neužfiksavo jokiame dokumente, t. y. nesurašė tarnybinio pranešimo (teigė, jog kai įteikiamas šaukimas, tarnybinio pranešimo rašyti nebūtina), taip pat tyrimo metu nedavė paaiškinimų, todėl jos parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nesivadovaujama. Vis dėlto, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo E. K. parodymai, liudytojų R. L., V. R. parodymai, taip pat UAB „B.“ pateikta informacija, kiti rašytiniai bylos duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų grandinę, kurios P. U. savo apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, todėl Institucijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo naikinimui nėra pagrindo.

15. P. U. skunde pažymi, jog nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiajam padarytos žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nesant duomenų apie turto atkūrimo kaštus, nėra galimybės tiksliai nustatyti padarytos žalos dydį, todėl klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kadangi apeliacinės instancijos teismas su minėtu sprendimu sutinka, todėl plačiau šiuo apsektu nepasisakoma. Vertinti, jog nenustačius konkretaus žalos dydžio nebelieka būtino nusižengimo objektyviosios pusės požymio, nėra pagrįsta, nes ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą, kurio vertė siekia iki 3 BBND, t. y. iki 150 Eur. Vadinasi, net ir padarius mažareikšmę žalą, bus inkriminuojamas minėtas straipsnis. P. U. sulankstė ne mažiau kaip du tvoros skardos lakštus, todėl vertinti, kad turtinė žala iš viso neegzistuoja, nėra objektyvu.

16. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pilna apimtimi, įvertina ir paskirtos nuobaudos individualizavimą, kuris nevisiškai atitinka teismų praktikos nuostatas. ANK 115 straipsnis pažeidėjui numato baudą nuo 50 iki 750 Eur. P. U. yra paskirta 400 Eur bauda, t. y. sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, nustačius, kad nėra jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Vis dėlto, ANK 34 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad P. U. yra gimęs (duomenys neskelbtini), vadinasi, jis yra senatvės pensijos gavėjas, todėl minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam nepripažinta nepagrįstai. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metų laikotarpį, nustatyta, kad P. U. yra baustas vos kelis kartus, t. y. jis nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, jo padaryti nusižengimai nėra itin pavojingi bei šiurkštūs, todėl paskirtoji 400 Eur bauda yra neproporcingai didelė padaryto nusižengimo pobūdžiui bei sunkumui.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda negali būti tik simbolinė, tačiau ji negali būti ir neadekvati susidariusiai situacijai, priešingu atveju, paskirtoji nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų, neskatintų pažeidėją pasitaisyti, o tik keltų jo pasipiktinimą teisėsaugos institucijų darbu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju sumažinus P. U. paskirtą baudą per pusę, bus pasiekti siekiami tikslai, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebus pernelyg stipriai finansiškai įpareigotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

P. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti.

P. U. už ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą skirtą baudą sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

Kitą 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.