- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- AN2-297-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02382-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1000 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. N. K. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d., leido D. P. dirbti įmonės naudai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė su minėta darbuotoja rašytinės darbo sutarties bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, ir taip minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimo sudėties. Nurodo, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normas. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
3. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
4. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paslaugų teikimo (pavedimo) sutartis, kuri buvo pateikta teismui, tačiau nebuvo išnagrinėta. Atlikti pavedimai pagal pateiktas sąskaitas - faktūras buvo apmokėti per banką. Ši aplinkybė taip pat nebuvo ištirta nutarime, nors šioje byloje ji yra esminė aplinkybė, nuo kurios priklauso tinkamas susiklosčiusių faktinių santykių teisinis vertinimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – VDI) prašo atmesti N. K. skundą ir palikti galioti 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą. Nurodo, kad byloje esanti medžiaga leido teismui konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), pažeidimą padariusį asmenį bei būtinuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad D. P. nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) naudai atliko darbo funkcijas, t. y. realiai dirbo bendrovės naudai. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad D. P. dirbo paklusdama bendrovės nustatytai tvarkai, atliko administravimo funkcijas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbo sutartis su D. P. nebuvo sudaryta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos darbo pradžią nebuvo pranešta. Vadovaujantis teismų praktika, civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Teismų praktika Nr. 17, p. 231-235; 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2003). Pagal aptartus nelegalaus darbo požymius tarp N. K. ir D. P. buvo sukurti darbo teisiniai santykiai, o ne civiliniai santykiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-602-164-12 konstatavo, jog darbo sutarties dalykas - rūšiniais požymiais apibrėžti darbai arba paslaugos, t. y. susitarimas dėl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai šaliai vadovaujant, nustatant darbų atlikimo tvarką, darbo sąlygas. Sudarant darbo sutartį susitariama dėl darbo funkcijos, t. y. įsipareigojama dirbti tam tikros rūšies darbą. Esant darbo santykiams svarbus yra tęstinis darbo pobūdis. Be to, sudaręs darbo sutartį darbuotojas neveikia savo rizika, bet priešingai - darbus vykdo darbdavio, su kuriuo yra susietas pavaldumo ryšiais, rizika, paklūsta jo organizacinei struktūrai, darbus atlieka nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, yra darbdavio kontroliuojamas. Tuo tarpu paslaugų sutarties dalykas yra tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų teikimas. Sudaręs ją, darbuotojas yra savarankiškas, t. y. jis pats turi teisę pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, veikia savo nuožiūra, o su paslaugos gavėju jis nėra susietas subordinacijos ar priklausomumo ryšiais. Praktikoje neretas atvejis, kai siekiant nuslėpti darbo santykius, yra pasirašomos tikrovės neatitinkančios civilinės teisinės sutartys, tačiau tai niekaip nepaneigia darbo santykiams būdingų bruožų. Nustatant nelegalaus darbo požymius yra vertinamas ne tik pasirašytos sutarties turinys, bet vertinamos visos faktinės aplinkybės, kurios sąlygojo santykius tarp šalių (pavaldumas, savarankiškumas, paklusimas nustatytai tvarkai, atlygintinumas ir panašiai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartyje Nr. 2AT-25-942/2018, kurioje savanorių darbą pripažįstant nelegaliu darbu, prioritetas buvo teikiamas visų aplinkybių visumos vertinimui, bet ne pasirašytos sutarties turiniui. VDI įsitikinimu, asmuo būdamas bendrovės direktoriumi turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti ar tinkamai norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku pateikti pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575- 704/2012). Veika, t. y. nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisnių santykių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas N. K. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
8. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.
9. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių - rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Teismų praktika Nr. 17, p. 231-235; 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2003).
10. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o jos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių. Kaip jau buvo minėta, darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.
11. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. P. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. atliko darbo funkcijas, t.y. – pildė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentaciją, bendravo dėl sutarčių sudarymo bendrovės vardu, atliko bendrovės administravimo funkcijas, t.y. realiai dirbo UAB (duomenys neskebtini). D. P. dirbo paklusdama UAB (duomenys neskelbtini) nustatytai darbo tvarkai, buvo pavaldi darbdaviui, jo nurodymu atlikdavo užduotis. Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus Ą. Č. paaiškinimo matyti, kad pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 11 d. paslaugos nebuvo teikiamos, nes UAB (duomenys neskelbtini) užsiima didmenine prekyba ir logistika, su UAB (duomenys neskelbtini) nieko bendro neturi ir jiems paslaugų neteikė, įplaukų iš UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo, 2018 m. gegužės 14 d. įteiktas prašymas dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo (b.l. 14). Byloje nėra duomenų, kad pagal apelianto minimą sudarytą paslaugų sutartį buvo išrašomos sąskaitos-faktūros ir pagal jas atliekami mokėjimai. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto, įmonė buvo suteikusi įgaliojimus D. P. (b.l. 18). Iš D. P. paaiškinimo (b.l. 13) bei parodymų teismo posėdžio metu seka, kad įgaliojimai veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu jai buvo išduoti kaip fiziniam asmeniui, pagal įgaliojimą ji pasirašinėjo sutartis, pasitikdavo asmenis Vilniuje (b.l. 65-68).
12. Iš aplinkybių visumos matyti, kad tarp N. K. ir D. P. susitarimas dėl darbo pobūdžio nebuvo apibrėžtas konkrečiu rezultatu ir kad po šio rezultato atlikimo santykiai tarp jų nutrūks. Priešingai, iš liudytojos D. P. parodymų matyti, kad buvo susitarta dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, kuris nėra apibrėžtas nei laiku, nei rezultatu, buvo susitarta dėl jos einamų pareigų ir funkcijų. Taigi, darytina išvada, kad buvo susitarta, jog D. P. atliks tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesietiną tik su konkrečiais asmenimis, kas iš esmės patvirtina ne civilinių, o būtent darbo santykių egzistavimą.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. K. apeliacinio skundo netenkinti.