- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2YT-7628-840/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00171-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., valstybės įmonei Turto bankui
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
- R. K. (pareiškėjos L. K. tėvas, miręs (duomenys neskelbtini)) po motinos J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą;
- pareiškėja L. K. po tėvo R. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjos L. K. reikalavimai grindžiami argumentais, išdėstytais patikslintame pareiškime. Pareiškėjos senelė J. T. turėjo du vaikus: R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (susilaukusį dviejų vaikų: pareiškėjos L. K. ir suinteresuoto asmens D. K., gim. (duomenys neskelbtini)), ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (vaikų neturėjo). J. T. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., į kurį nuosavybės teisės nepabaigtos registruoti. J. T. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. J. T. palikimą priėmė sūnus R. K. pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. R. K. aktyviais veiksmais rūpinosi motinos turtu, sutvarkė likusius motinos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus, pasiėmė senus motinos dokumentus, nuotraukas. Prižiūrėjo motinos kapus. R. K. gyveno tik per kelis namus nuo savo motinos namų, todėl mirus motinai rūpinosi likusiu jos turtu, saugojo jį, prižiūrėjo, tvarkė aplinką prie namų, šienavo. Pareiškėjos tėvas R. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ir dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė į notarą paveldėjimo byla nebuvo užvesta. R. K. priklausė gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šių namų registracijos dokumentai nesutvarkyti. Pareiškėja aktyviais veiksmais rūpinosi tėvo turtu, sutvarkė likusius tėvo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, pasiėmė senus tėvo dokumentus, nuotraukas, organizavo mirusiojo laidotuves, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri tėvo kapus, nuolatos atvažiuoja į tėvo namus, juos prižiūri, tvarko aplinką, t. y. priėmė tėvo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodytus faktus reikalinga nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į pareiškėjos L. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos L. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjos reikalavimų patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus: sūnų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir kartu su sutuoktiniu A. T. (mirusiu (duomenys neskelbtini)) – sūnų G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) R. K. turėjo du vaikus: pareiškėją L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotą asmenį D. K., gim. (duomenys neskelbtini) Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2021 m. gruodžio 16 d. liudijimų matyti, kad mirus J. T. ir R. K. į notarą dėl jų palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos ir paveldėjimo teisės liudijimai nėra neišduoti.
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad J. T. vardu registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas pagal Apskrities viršininko 2005 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 02-04-4698 ir sprendimą Nr. 9-18540. Iš Kauno tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro namų valdo techninės apskaitos bylos matyti, kad J. T. vardu yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Taip pat nustatyta, kad R. K. 1989 m. birželio 12 d. sprendimu buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statyboms (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad buvo parengtas planas namo statybai, o R. K. įsipareigojo nedaryti pakeitimų projekte ir nenukrypti nuo patvirtinto projekto.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėja L. K. nurodo, kad jos tėvas R. K. priėmė jo motinos J. T. palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, t. y. rūpinosi motinos turtu, sutvarkė likusius motinos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, pasiėmė senus motinos dokumentus, nuotraukas, prižiūrėjo ir tvarkė aplinką prie namų, šienavo. Po R. K. mirties faktiškai jo turtą pradėjo valdyti pareiškėja L. K., atlikdama tokius pačius veiksmus, kaip ir jos tėvas. Byloje nėra duomenų paneigiančių ar leidžiančių abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis.
Pareiškėjos tėvas R. K. iš karto po motinos J. T. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi, tvarkė ir jį prižiūrėjo, taip pat ir pareiškėja L. K. iš karto po tėvo R. K. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi, tvarkė ir jį prižiūrėjo ir prižiūri iki šiol, t. y. palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo R. K. į mirusios motinos, o L. K. į mirusio tėvo R. K. turtą negavo. J. T. ir R. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad R. K. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. T. turtą, o L. K. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo R. K. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatyti tokie juridinę reikšmę turintys faktai, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. K. priėmė mirusios motinos J. T. palikimą, o pareiškėja L. K. priėmė mirusio tėvo R. K. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos/ jo turtą valdyti, nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė motinos J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimams gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.