Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo Vytauto Sketerio apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.

Subendrinus šią bausmę pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2004-12-17 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. M. nuteistas už tai, kad jis 2006 metų rugsėjo mėn. 23 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas su kitu asmeniu, pro neužrakintas duris įsibrovė į V. S. ir D. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir matant D. S. grasindamas V. S. peiliu bei kitam asmeniui nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojant fizinį smurtą ir tuo sukeliant D. S. ir V. S. fizinį skausmą, pagrobė D. S. Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą.

Nuteistojo M. M. gynėjas V. S. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo įvykio aplinkybėms, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, jei išteisinamasis nuosprendis nebūtų priimtas - alternatyviai prašo švelninti bausmę nuteistajam. Nurodo, kad M. M. veikoje nėra nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymių, nes įvykio metu jis D. S. paso nevogė, su V. K. nesitarė jo vogti, ir nematė kaip V. K. pagrobė šį pasą. Taip pat skunde nurodo, kad M. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis suprato, kad įvykio metu elgėsi netinkamai, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl jei skundžiamas nuosprendis liktų galioti, prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir bausmę švelninti.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaltinamojo iškelta versija, kad jis nežinojo kito asmens ketinimų pagrobti pasą ir neprisidėjo prie jo veiksmų, yra paneigta nukentėjusių D. S., V. S. parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

M. M. parodė, jog laikydamas rankoje peilį, neleido nukentėjusiajai V. S. atsistoti nuo sofos, o ką darė V. K., nematė. Tačiau nukentėjusysis D. S. parodė, jog žemesnis su kauke į namus įsibrovęs vaikinas, t.y., M. M., pakišo motinai po kaklu peilį, o tuo pat metu kitas vaikinas reikalavo atiduoti asmens pasą, garsiai grasindamas jog papjaus motiną. Matydamas, kad grasinimas realus, D. S. pasą su kitais dokumentais atidavė aukštesniajam vaikinui. Nukentėjusioji V. S. parodė analogiškai, kaip ir D. S.. Žemesnysis vaikinas, t.y., M. M. pridėjo prie gerklės peilį, kitas liepė sūnui atnešti pasą. M. M. paklausė kito vaikino „ką daryti su sene?“. Pastarasis atsakė “rėžk per gerklę“. Tuomet, išsigandęs grasinimų, D. S. atnešė visus dokumentus. Aukštesnis vaikinas pasiėmė pasą, o kitus dokumentus numetė ant grindų. Šie nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir netikėti jais nėra pagrindo. Iš nukentėjusiųjų D. S. bei V. S. parodymų, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų ( b.l. 16-17, 32-39, 58-63) matyti, jog grasinimai, paso reikalavimas bei užvaldymas, vyko tame pačiame nedideliame kambaryje, jame buvo abu įsibrovę asmenys. Todėl nekyla jokių abejonių, jog M. M. girdėjo kito kartu įsibrovusio asmens reikalavimus, kad D. S. atiduotų savo pasą, o būdamas pakaltinamas, suprato daromos nusikalstamos veikos esmę. Kitam asmeniui reikalaujant paso, M. M. laikė ant sofos V. S. bei grasino jai peiliu. D. S. atidavė aukštesniajam įsibrovusiam vaikinui dokumentus, išsigandęs grasinimų ir bijodamas, jog M. M. gali peiliu sužaloti V. S.. Todėl M. M. bei kitas asmuo dokumentą - D. S. pasą užvaldė bendrais veiksmais ir M. M. veika atitinka BK 302 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę pagrįstai motyvavo, kad M. M. nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą, jis charakterizuojamas neigiamai: girtauja, išgėręs agresyvus, ieško konfliktų (b.l.129), veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. M. M. padarytas nusikaltimas tyčinis, baigtas, didesnio pavojingumo laipsnio – įsibraunant į būstą, grasinant nukentėjusiajai peiliu. Todėl pirmos instancijos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas į skunde nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, atsižvelgė pakankamai, kadangi nustatęs šią vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, M. M. skyrė bausmę artimą sankcijos vidurkiui. Bendrindamas bausmes, teismas M. M. taikė palankesnį - bausmių dalinio sudėjimo būdą, pridėjo mažiau nei pusę neatliktosios bausmės, skirtos ankstesniu nuosprendžiu. Todėl švelninti M. M. skirtą bausmę nėra pagrindo.

Pagrindų skundo ribose keisti nuosprendį ar jį panaikinti nenustatyta, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

NUTAR Ė:

Nuteistojo M. M. gynėjo Vytauto Sketerio apeliacinį skundą atmesti.