Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-02 · Administracinė byla Nr. I-6861-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
I-6861-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00781-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Algimantas Medelis
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6861-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-00781-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. R. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-377(11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio pagrindu neišmokėtą pensijos dalį – 576,85 EUR ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6). Nurodo, kad VRM jai paskyrė 616,09 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatas. Pareiškėja 2014-11-25 kreipėsi į VRM dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, tačiau VRM 2015-01-13 sprendimu Nr. 1D-377(11) pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja teigia, kad tarp jos ir VRM ginčas kilo dėl 2012-01-01–2013-12-31 laikotarpiu taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnį neišmokėtos valstybinės pensijos dalies. Jos nuomone, šiuo teisiniu reguliavimu galimai pažeidžiamos Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatos bei konstitucinis teisinės valstybės principas, o pareiškėja yra diskriminuojama.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 34) su juo nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, preziumuoja, kad ši norma atitiko Konstituciją, todėl VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjos skundas nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai (b. l. 39, 42). Pareiškėja 2015-06-26 teismui pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi dėl staiga pablogėjusios sveikatos į teismo posėdį atvykti negalės (b. l. 61). Teisme 2015-06-29 gautas pareiškėjos atstovo advokato Algimanto Medelio pranešimas, kuriuo informuojama, kad jis negalės dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 62-63). Nei pareiškėja, nei jos atstovas neprašė teismo atidėti teismo posėdį, teismas ex officio aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti teismo posėdį, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant pareiškėjai S. R. ir jos atstovui advokatui Algimantui Medeliui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustatęs teisinis reglamentavimas.

2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.

2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.

Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.

Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reiškia reikalavimą dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindu 2012-2013 m. laikotarpiu neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1994-06-01 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 29). Iš trečiojo suinteresuoto asmens 2015-01-09 pažymos Nr. 11DP(P)-130 (b. l. 33) matyti, kad pareiškėjai 2012-2013 m. laikotarpiu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas 2012-2013 m. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjai paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjos reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) taikymo 2012-2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti VRM 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-377(11).

VRM 2015-01-13 sprendimu Nr. 1D-377(11) (b. l. 31-32) vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti. Teismas konstatuoja, kad šis VRM sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos mažinimas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindu 2012-2013 m. laikotarpiu buvo teisėtas, taigi, analogiška VRM išvada yra pagrįsta ir teisėta. Vadinasi, pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą VRM 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-377(11) nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, savo patirtų išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjos skundas yra atmestas, t. y. teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl pareiškėjos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė