- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-752-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04099-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- K. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-187-292/2019 pagal antstolio S. V. surašytą ir teismui perduotą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys K. B. (R.) (išieškotoja), Alytaus miesto savivaldybė (skolininkė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas nurodė, kad jo kontoroje vykdomas Kauno apygardos administracinio teismo 2009-03-30 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-45-353-08, kuriuo Alytaus miesto savivaldybė įpareigota spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą. Antstolis, vykdydamas šį vykdomąjį dokumentą, nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybė neįvykdė teismo sprendimo, todėl 2018-12-11 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-2018-8661 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio nuostatomis, perdavė šį aktą teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019-01-31 nutartimi nutarė neskirti baudos skolininkei Alytaus miesto savivaldybei už Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-08 sprendimo nevykdymą; priteisė iš antstolio S. V. valstybei 10,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, jog antstolis S. V. nuo 2009-04-17 priverstine tvarka vykdo išieškotojos K. B. (R.) pateiktą Kauno apygardos administracinio teismo 2009-03-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-45-353/2008, kuriuo Alytaus miesto savivaldybė per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą.
4. Teismas nustatė, kad dar iki vykdomo rašto išdavimo, Alytaus miesto savivaldybės Taryba 2008-11-27 priėmė sprendimą Nr. T-218 „Dėl pritarimo Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui“, kuriuo nusprendė rengti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą Kauno apygardos teismo sprendime nurodytuose sklypuose iš miško ūkio paskirties žemės į ekosistemų apsaugos miškų sklypų į kitos paskirties žemės, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, o administracijos direktoriui buvo pavesta kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl nurodytų sklypų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų.
5. 2009-04-17 antstoliui priėmus vykdomąjį raštą vykdyti, skolininkė Alytaus miesto savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą, 2009-03-27 taip pat buvo priėmusi sprendimą Nr. T-69 (2009-04-28 Alytaus miesto savivaldybės pranešimas antstoliui į patvarkymą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, kuriame nurodoma, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba dar 2008-11-27 ir 2009-03-27 priėmė sprendimus Nr. T-218 ir Nr. T-69 dėl naujo Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo, kuriuose svarstomas klausimas dėl ginčo sklypų išėmimo iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ir jau pradėtos praengiamojo etapo procedūros).
6. Alytaus miesto savivaldybė taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsisakymo suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo strateginio pasekmių vertinimo ataskaitą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių teismo sprendime nurodytų sklypų, taip, kaip nurodyta Kauno apygardos administracinio teismo sprendime (įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2834-629/2011). Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011-12-22 sprendimui, Alytaus miesto savivaldybės 2016-10-27 sprendimu Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių, patvirtinimo“, patvirtino Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo pakeistus sprendinius pagal Alytaus miesto bendrojo plano pagrindinius brėžinius ir raštus, patvirtindama, jog teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės galima tik vieno vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba ir tik esamos sodybos žemės sklype, o kiti žemės sklypai, tame skaičiuje ir teismo sprendime nurodyti yra neurbanizuojami, nežiūrint į jų nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nes jie yra ekosistemos apsaugos miške.
7. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo skirti baudą už sprendimo nevykdymą, nenustačius fakto, jog skolininkė sprendimo nevykdo. Teismo vertinimu, priešingai, kai priimtas galutinis sprendimas dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris priimtas po įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo, turi būti svarstomas klausimas dėl visiško sprendimo įvykdymo.
8. Teismas nurodė, jog antstolis, surašydamas sprendimo neįvykdymo aktą, nekonkretizuoja, kokio procedūrinio veiksmo, keičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą, neatliko skolininkė Alytaus miesto savivaldybė. Teismo vertinimu, antstolis iš esmės nenustatė sprendimo nevykdymo fakto, tačiau ir nesinaudoja CPK 589 straipsnio suteikta galimybe kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas, pasisakydamas dėl antstolio prašymo nelaikyti jo pareiškėju byloje, nurodė, kad atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 5 dalies normos paskirtį, antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu teismas turėtų konstatuoti, kad sprendimas nevykdomas. Tokiu būdu, antstolis persiųsdamas teismui aktą, konstatuoja aplinkybes, kad sprendimas nevykdomas, todėl jis yra pareiškėjas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde antstolis S. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019-01-31 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamoje nutartyje teismas suklydo, pasisakydamas, kad nėra nustatyto fakto, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo. 2018-12-11 surašytame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte (toliau - aktas) yra nurodyta, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-45-353/08, nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybė iki 2018-12-11 neįvykdė teismo sprendimo, todėl 2018-12-11 buvo surašytas aktas. Akte, aprašant skolininko neveikimo veiksmą, nėra analizuojama, kokius veiksmus skolininkas galėjo ar norėjo atlikti ir pan. Šiuo atveju akte, kaip ir numatyta CPK 771 straipsnyje, yra nurodoma, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu Alytaus miesto savivaldybė taip pat nepateikė jokių duomenų apie sprendimo įvykdymą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra nustatytas sprendimo neįvykdymo faktas.
10.2. Jokiame antstolio įgaliojimus apibrėžiančiame norminiame akte nėra nustatyta antstolio teisė būti išieškotojo atstovu ir išieškotojo vardu reikšti prašymus. Kadangi antstolis neturi įstatyme suteiktų įgaliojimų atstovauti išieškotoją, o LR CPK 771 straipsnyje yra numatytas nebaigtinis sąrašas sprendimo neįvykdymo pasekmių, todėl tik išieškotojas turi teisę apsispręsti dėl CPK 771 straipsnyje numatytų teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo. Prašymą, kuriame būtų nurodoma kokias prašoma taikyti sprendimų neįvykdymo pasekmes, teismui privalėtu pateikti išieškotojas, o jeigu jis to padaryti negali - jo vardu tai gali atlikti atstovai, nurodyti CPK 56 straipsnyje. Šiuo atveju antstolio statusas byloje turėtu būti „trečiasis asmuo“.
10.3. Teismas savo nuožiūra nusprendė byloje spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui, tačiau skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti motyvai, kodėl teismas nusprendė iš CPK 771 straipsnyje numatytų sprendimo nevykdymo alternatyvių pasekmių parinkti būtent šią bylos nagrinėjimo kryptį. Tokio pageidavimo nebuvo išreiškusi nei išieškotoja, nei antstolis. Teismas, savo nuožiūra spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui, nemotyvuotai šį savo sprendimą priskyrė kaip antstolio prašymą, dėl ko antstoliui nepagrįstai atsirado pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė prašo Alytaus apylinkės teismo 2019-01-31 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-08 sprendimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį, Alytaus miesto savivaldybė visais teisiniais būdais iniciavo (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų pakeitimą ir/ar ginčo žemės sklypo išėmimą iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų, tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kategoriškai nepritarė keisti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas. Saugomų teritorijų steigimą ir ribų nustatymą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, inter alia, valstybinius draustinius steigia ir šių saugomų teritorijų tipus keičia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti rezervatų, valstybinių parkų, draustinių įsteigimą arba jų ribų pakeitimą. Akivaizdu, jog kaip ir bet kuriems kitiems atitinkamas teisines pasekmes sukeliantiems administraciniams aktams, priimamiems teritorijų planavimo dokumentams yra keliamas teisėtumo reikalavimas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl akivaizdu, jog savivaldybei patvirtinus (ar nusprendus tvirtinti) tokius Bendrojo plano sprendinius, kokius savo 2008-02-08 sprendimu įpareigojo Kauno apygardos administracinis teismas, būtų akivaizdžiai pažeistas teisėtumo reikalavimas bei prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.
11.2. Iš pateiktų civilinėje byloje faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų matyti, kad nors Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m vasario 8 dienos sprendimas nėra panaikintas, procesas negali būti atnaujintas, nes praleistas ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje nustatytas penkerių metų naikinamasis terminas, tačiau jo įvykdymas dėl išskirtinės teisinės situacijos, objektyviai nėra galimas, nes prieštarauja bendriesiems CPK taikymo principams ir susijusiose Vilniaus apygardos administracinio teismo (administracinė byla Nr. 1-2834-629/2011) bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (administracinė byla Nr. A-525-2051/2012) administracinėse bylose priimtiems bei prejudicinę galią turintiems teismo sprendimams, jog savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.
11.3. Antstolio S. V. pateiktas atskirasis skundas suponuoja tai, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijai būtų taikomos LR CPK 771 straipsnyje numatytos sankcijos, dėl to, kad formaliai nėra užbaigtas Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-08 sprendimo vykdymas. Skolininkės atsakomybė būtų teisėta ir pagrįsta, jeigu teismo sprendimo įvykdymas tiksliai nustatytu laiku priklausytų tik nuo jos valios. Šio ginčo atveju Alytaus miesto savivaldybės atsakomybės ribas sąlygoja ne nuo jos priklausantys veiksniai, t. y. teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai, ribojantys žemės sklypo užstatymą, nes nurodytoje teritorijoje gali būti atkurta tik viena buvusi vienkieminė sodyba, kituose žemės sklypuose užstatymas nenumatytas, taip pat Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nenoras ir ignoravimas keisti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas ir išbraukti šį ginčo sklypą iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio plotų. Savivaldybė neturi teisinio pagrindo „apeiti“ privalomas Bendrojo plano rengimo derinimo institucijas, įskaitant ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, nuo kurios priimto teigiamo sprendimo ir priklausytų galutinis Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymas. Taigi, šiuo atveju nėra Alytaus miesto savivaldybės (skolininkės) tyčinio veikimo ar aplaidaus neveikimo, dėl kurių Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas nėra pilna apimtimi įvykdytas.
11.4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog bylos nagrinėjimo metu skolininkė Alytaus miesto savivaldybė nepateikė jokių duomenų apie sprendimo įvykdymą, dėl ko teismas neturėjo konstatuoti, kad nėra nustatytas sprendimo įvykdymo faktas. Alytaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-08 sprendimo įgyvendinimas gali pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas bei teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, ir į tai, kad esant situacijai kai Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-08 sprendimo, nors ir nepanaikinto, negalima visa apimtimi įvykdyti, pasirinko optimaliausią, neprieštaraujantį teisės aktams sprendimą ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 patvirtino Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistus sprendinius ir ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) nustatė Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų patalpų teritoriją su išdetalizuota vienos sodybos atstatymo vieta pagal (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planą.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Nors antstolis teigia, jog jis nėra pareiškėjas šioje byloje, nes jokie teisės aktai nenumato būti išieškotojo atstovu ir jo vardu teikti prašymus, pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes ir nurodė, jog antstolis surašęs Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą jį kartu su lydraščiu, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, persiuntė teismui. Antstolis, persiųsdamas teismui nurodytą aktą, konstatavo aplinkybes, kad sprendimas nėra vykdomas, todėl pagrįstai pripažino jį pareiškėju, dėl ko jis neturėtų priskirti save išieškotojo atstovu CPK 56 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
3. Daugiau atsiliepimų atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria konstatuota, kad Alytaus miesto savivaldybė ėmėsi visų nuo jos priklausančių teisinių veiksmų, siekiant įgyvendinti 2008 m. vasario 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, todėl spręsta, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo savivaldybei taikyti CPK 771 straipsnyje numatytas sankcijas už sprendimo nevykdymą.
6. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog kad Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimu Alytaus miesto savivaldybė įpareigota per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį iš miškų ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą (vykdomosios bylos l. 4, 5). Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (vykdomosios b. l. 19, 20) išaiškintas Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimas, nurodant, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimu Alytaus miesto savivaldybė įpareigota per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, t.y per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį iš miškų ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas 2008 m. vasario 23 d. įsiteisėjo, Kauno apygardos administracinis teismas išdavė 2009 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-45-353/2008 vykdymui (vykdomosios bylos l. .
7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog antstolis S. V. nuo 2009-04-17 priverstine tvarka vykdo išieškotojos K. B. (R.) pateiktą Kauno apygardos administracinio teismo 2009-03-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-45-353/2008, kuriuo Alytaus miesto savivaldybė per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą (vykdomosios bylos l. 1).
8. Alytaus miesto savivaldybė, vykdydama 2008 m. vasario 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-218, 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-69 „Dėl pritarimo Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui“ nusprendė rengti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą: 1) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą – iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų sklypų į kitos paskirties žemės, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. 2) pavesti administracijos direktoriui kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų. UAB „Urbanistika“ parengė Alytaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių projektus ir pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus pateikė derinti atitinkamoms institucijoms (vykdomosios bylos l. 56).
9. Iš vykdomosios bylos medžiagos (v.b. l. 35-41), teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad, vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-08 sprendimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį, Alytaus miesto savivaldybė įvairiais būdais iniciavo (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų pakeitimą ir/ar ginčo žemės sklypo išėmimą iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų. Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti skirta komisija (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 patvirtinto Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 19-21 p.) 2010 m. birželio 30 d. išnagrinėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos pasiūlymą keisti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas. Komisija nepritarė draustinio ribų pakeitimui, kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalinimas į 10 atskirų sklypų yra neteisėtas – šis sklypas priklauso (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijai. Atsakydama į savivaldybės sprendimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nepritarė keisti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 5 d. raštu Nr. V3-2.8-568 nurodė, kad savivaldybės siūlomi Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimai nėra suderinti su teritorijų Tvarkymo plano sprendiniais. Norint pakeisti Alytaus miesto bendrąjį planą turi būti pakeistas Tvarkymo planas arba ginčo teritorija turi būti išimta iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų, nurodė, kad tokiam veiksmui tarnyba neturi juridinio pagrindo.
10. Alytaus miesto savivaldybė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 5 d. raštą Nr. V3-2.8-568 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“ bei įpareigoti Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą, įpareigoti Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti Aplinkos ministerijai medžiagą (duomenys neskelbtini) sklypus (duomenys neskelbtini) išimti iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Alytaus miesto savivaldybės skundą atmetė, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 1-2834-629/2011, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-525-2051/2012).
11. Žemės sklypai, dėl kurių yra priimtas ir vykdomas Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimas, šiuo metu yra priskirtas (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijos planavimo Alytaus miesto savivaldybė, pagal jai įstatymo nustatytas (suteiktas) kompetencijos ribas, vienašališkų ir galutinių sprendimų priimti negali. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka sprendžiama, jog Alytaus miesto savivaldybė ėmėsi visų nuo jos priklausančių organizacinių ir teisinių veiksmų, kad įgyvendinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą, nes iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog Alytaus miesto savivaldybė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą vykdo, tačiau jo vykdymas yra užsitęsęs dėl objektyvių aplinkybių, kurių pašalinti ir išspręsti Alytaus miesto savivaldybė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šiuo metu negali.
12. Šios nutarties 17, 18, 19 pastraipose nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė įstatymo nustatytos procesinio poveikio priemonės savivaldybei – skirti baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolis, persiųsdamas teismui aktą, konstatuoja aplinkybes, kad sprendimas nevykdomas, todėl jis yra pareiškėjas byloje (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Antstolio prašymo netenkinus, Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo valstybės turėtas išlaidas procesiniams dokumentams įteikti (CPK 92 straipsnis).
14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.