- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- e2YT-12180-1119/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03617-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R., atstovaujamo globėjo R. R., pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė G. R. Po jos mirties nei jis, nei sūnus R. R. į notarą nesikreipė, nes manė, jog butas, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė, nes registruotas jo vardu. Po G. R. mirties jis liko gyventi santuokos metu įgytame bute, (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, vėliau dėl sveikatos būklės šias pareigas perėmė sūnus. Šiaulių apylinkės teismo 2024-04-03 sprendimu pareiškėjas pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, įskaitant turto naudojimą, valdymą ir disponavimą, taip pat paveldėjimo teisinius santykius. Dėl šios priežasties būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė G. R. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. R. ir G. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) G. R. mirė. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad A. R. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro matyti, kad G. R. testamentų sudarymo, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų nėra. Iš pažymos apie gyvenamąją vietą matyti, kad A. R. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimo, prie jo pridėtų mokėjimo kvitų, matyti, kad pareiškėjas iš karto po G. R. mirties mokėjo mokesčius ir tokiu būdu pareiškėjas prižiūrėjo turtą, juo naudojosi.
4. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
5. Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos G. R. mirties atsirado palikimas. Pareiškėjas, mirus jo sutuoktinei G. R., pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiosios asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjos turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi atvirai iki šiol.
6. Tai reiškia, kad pareiškėjas sutuoktinės G. R. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.
7. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
8. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios G. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
9. Iš pateikto teismui prašymo bei pridėtų dokumentų matyti, kad 2024-04-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu A. R. pripažintas neveiksniu, kurio globėju ir turto administratoriumi paskirtas R. R.
10. CK 3.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 str. 2 d.). CK 5.56 straipsnyje nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų globėjai.
11. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o notarui nurodęs, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str.).
12. A. R. yra neveiksnus, jis savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu, R. R. yra neveiksnaus A. R. globėjas ir turto administratorius, todėl išduotinas teismo leidimas priimti neveiksnaus A. R. vardu atsiradusį palikimą (CK 3.244 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), sutuoktinės G. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po sutuoktinės mirties.
Leisti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), neveiksnaus globotinio A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus G. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo per 30 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimo dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.