Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės suinteresuoto asmens Ž. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolininko R. G. turto, esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. G., antstolis D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui R. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine Ž. G. priklauso ½ dalis gaunamo Ž. G. darbo užmokesčio. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-22251-910/2016 dėl 358,77 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ naudai iš R. G.. Pareiškėjas vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstoliui D. Š.. 2016-10-12 pareiškėjas gavo antstolio D. Š. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ Ž. G. gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 teismo įsakymą Nr. eL2-22251-910/2016 dėl 358,77 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. G., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra daromos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio. Skolininkas sudarė santuoką su Ž. G., kuri šiuo metu gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl antstolis 2016-10-12 turto arešto aktu Nr. S16-44675 areštavo Ž. G. priklausantį darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016-10-12 patvarkymu Nr. 0178/16/02928 pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo Ž. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog ji iki Teismui priimant skundžiamą nutartį apie pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pareiškimą teismui nebuvo informuota. Jeigu pareiškėja būtų buvusi informuota, tai dar iki teismui priimant skundžiamą nutartį būtų pateikusi svarbias bylos aplinkybes, kurios sudarytų teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo.Nors pareiškėja Ž. G. ir skolininkas R. G. yra sudarę santuoką, tačiau sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2005 m.; pareiškėja šiuo metu ruošia procesinius dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjos nuomone, kiekvieno sutuoktinio prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai nuo 2005 metų yra kiekvieno asmeninė pareiga ir atsakomybė.Pareiškėjai Ž. G. nėra žinoma, kokių kreditorinių įsipareigojimų nėra įvykdęs jos sutuoktinis, kurių pagrindu, buvo išduotas teismo 2016-05-05 d. teismo įsakymas, tačiau šio(-ių) sandorio(-ių) naudos nebuvo gavusi nei pareiškėja, nei jų sūnus, t. y. civilinių teisių objektas (-ai) nebuvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 667 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas pateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 1, 2 d.). CPK 593 str. buvo numatyta, kad antstolio pareiškimai dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nors CPK normos nenumatė ir šiuo metu nenumato teismo pareigos, gavus pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, apie tai pranešti skolininko sutuoktiniui(-ei), tačiau, šiuo atveju, nesant byloje duomenų, jog antstolis siūlė skolininko sutuoktinei, kaip bendrosios nuosavybės dalyvei, kreiptis dėl turto dalies nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo informuoti skolininko R. G. sutuoktinę Ž. G. apie pradėtą procesą ir gautą išieškotojo pareiškimą dėl turto dalies nustatymo tam, kad ji galėtų pateikti savo atsikirtimus dėl pareikšto reikalavimo. To nepadarius nei vykdymo procese, nei bylą nagrinėja teisme, buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, sprendžiant klausimą turintį tiesioginę įtaiką jos turtinėms teisėmis ir pareigoms (CPK 14, 15 straipsniai). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes visiškai nevertino apeliantės atsikirtimų į pareiškimą; bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tokiu atveju byla būtų nagrinėjama iš esmės iš naujo visais aspektais ir dėl to būtų pažeista apeliantės teisė į apeliaciją (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniais, 337 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.