Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini) pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčios galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-06-05, apie 15.25 val. D. J. dukra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Rimi“, esančiame Prancūzų g. 81, Kaune, paėmė dvi figūrėles „Mano mažasis ponis“, kurių bendra vertė 6,98 Eur, ir praėjo pro kasas už jas nesusimokėjusi. Kadangi mažametė K. J. nėra tokio amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė, todėl už dukters veiksmus atsako jos motina D. J.. Tokiais veiksmais D. J. nepanaudojo teisėtos motinos valdžios auklėdama savo mažametę dukrą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir D. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3), D. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimo prisipažįsta ir gailisi (b. l. 2), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas, iš sulaikyto asmens paimtų daiktų grąžinimo aktas, apsaugos darbuotojo pranešimas, iš kurių matyti, kad K. J. pavogė dvi figūrėles „Mano mažasis ponis“, prekės grąžintos į prekybą (b. l. 5-7), vaiko perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 8), asmens duomenys (b. l. 9), gyventojo išrašas apie D. J. (b. l. 10), pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, kad D. J. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 11-12), asmens dokumento kopija (b. l. 13), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. J. netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigos auklėti savo mažametę dukrą K. J., tai yra neužtikrino vaiko humaniško auklėjimo būti doram, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, ko pasėkoje ji iš prekybos centro pavogė prekių, tai yra D. J. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad, be kita ko, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Vaikas yra visuomenės narys, todėl tėvų pareiga yra vaiką auklėti taip, kad socialinėje aplinkoje jis ne vien naudotųsi savo teisėmis, bet ir laikytųsi priimtų elgesio normų, gerbtų kitų žmonių teises. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta vaiko pareiga gerbti ir tausoti privačią nuosavybę. Atsižvelgiant į vaiko socialinę brandą, ne kiekvienas vaikas sugeba savarankiškai be tėvų pagalbos ir priežiūros suvokti ir vykdyti savo pareigas, adaptuotis socialinėje aplinkoje, tinkamai reaguoti į aplinkos iššūkius, todėl tėvai turi vaikui visokeriopai padėti, o tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis įtvirtinta ir VTAPĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Taigi tėvai turi būti vaikui teigiamu pavyzdžiu ir užtikrinti tokias jo gyvenimo sąlygas, įskaitant auklėjimą, taip paveikti vaiką, kad jis atliktų pareigas ir būtų atsakingas už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe ir kitoje socialinėje aplinkoje. Atitinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas ar įtakos vaikui nedarymas, jo neauklėjimas yra priešingas ne vien visuomenės, bet ir paties vaiko interesams, pažeidžia jo teisę į dorovinį vystymąsi, o tėvų neveikimas arba nepakankamas veikimas auklėjant vaiką vertintini kaip tėvų valdžios nepanaudojimas vaiko interesais.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tėvams arba juos atstojantiems asmenims už piktybinį nevykdymą pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus arba nepilnamečių teisės pažeidimų padarymą, vadinasi tėvai ir juos atstojantys asmenys administracinėn atsakomybėn trauktini, kai jie piktybiškai nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. J. neturi nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad dėl pažeidimo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 straipsniu, 30 straipsniu, 31 straipsniu, 181 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.