Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Swedbank, AB, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam; laikinai apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J., uždraudžiant artintis prie vaikų, jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų, įpareigojant netrukdyti vaikams poilsio ir ramybės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. J. ir A. J. J. gyvenamąją vietą su ieškove J. J..priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo A. J. nepilnamečiams vaikams A. J. ir A. J. J. kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos (2015-09-24) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19126-944/2015 priėmimo, priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. J..iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždraudė atsakovui A. J. matytis su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J..nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Atskirojo skundo argumentai

atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo vaikų, kartu su ieškove jais rūpinosi, rengė, maitino ir kt. Dukra nuo 2015-09-28 iki 2015-10-03 gyveno pas atsakovą, tuo metu atsakovas jai teikė pilną išlaikymą, pirko rūbus ir kitus daiktus. Atsakovas neatsisako išlaikyti vaikų, tačiau baiminamasi, kad laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrus ieškovę, gaunami pinigai nebus panaudoti išimtinai vaikų interesams. Be to, teismo priteista laikino išlaikymo suma per didelė atsakovo gaunamos pajamos sudaro tik 329 Eur per mėnesį, atsakovas moka būsto paskolą, prašo mažinti kiekvienam vaikui išlaikymą iki 60 Eur.teismas, uždrausdamas atsakovui matytis su vaikais, vadovavosi tik ieškovės pateiktais įrodymais. Ieškovė siekia ne užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, bet išspręsti ginčą iš esmės ar palengvinti sau nekliudomai įgyvendinti savo teises proceso metu. Draudimas atsakovui matytis su vaikais yra kraštutinė priemonė. Vaikai prie atsakovo yra prisirišę, nėra pateikta įrodymų apie atsakovo žalingą poveikį vaikams. Tai, kad pradėtas ikiteismini tyrimas, nesudaro pagrindo atsakovą laikyti smurtautoju. Atsakovas yra užregistravęs policijoje pareiškimą dėl ieškovės vaiko nepriežiūros, dėl to pradėtas tyrimas. Teismas privalėjo skubos tvarka pareikalauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonės dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovui. Nesant akivaizdžių įrodomų, kad atsakovas būtų sukėlęs grėsmę vaikų sveikatai, gyvybei ar kitokį žalingą elgesį vaikų atžvilgiu, nereiškia, kad vaikai neturi teisės, o atsakovas teisės ir pareigos bendrauti tarpusavyje. Šalims esant konfliktiniuose santykiuose ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaikų bendravimas su atsakovu gali visiškai nutrūkti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė – priteisti vaikams laikiną išlaikymą po 130 Eur ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J., uždraudžiant artintis prie vaikų, jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų, įpareigojant netrukdyti vaikams poilsio ir ramybės. Teismas nustatė laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną vaikams išlaikymą po 100 Eur/mėn. Taip pat iki teismo sprendimo byloje priėmimo teismas uždraudė atsakovui A. J. matytis su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J..

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo ir draudimo jam matytis su vaikais.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

Laikino vaikams išlaikymo aspektu atsakovas nurodė, kad jis niekada nevengė rūpintis vaikais, laikotarpiu, kai dukra buvo pas jį, jis pilnai ja rūpinosi, o pajamos sudaro tik 329 Eur, sumokėjus vaikams po 100 Eur, jam pragyvenimui liks tik 129 Eur, be to jis vienas moka būsto paskolą. Vaikams išlaikymą sutinka mokėti po 60 Eur.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 100 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų amžių, bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus. Atsakovo argumentai, kad ieškovė, kaip laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, pinigus gali panaudoti ne vaikų interesams, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė. Preliminariai įvertinus 5 ir 14 metų nepilnamečių vaikų poreikius (iš esmės nevertinant vaikų poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo priteista po 100 Eur suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų 5 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) ir 14 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaikų poreikių pagal jų amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 100 Eur yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Dėl draudimo atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais

Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato teismui galimybę uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Ši norma yra taikoma siekiant apginti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus vaiko interesams turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė prašė iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti atsakovui A. J. matytis su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J.. Tokias laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti dėl to, kad iš atsakovo pusės kyla grėsmė ieškovei ir vaikams. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė ne kartą buvo sumušta ir atsakovui dėl to buvo kviesta policija, jai pastoviai grasinama susidorojimu, dėl atsakovo smurtinių veiksmų Kauno apskrities VPK Dainavos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą, todėl iki teismo sprendimo priėmimo atsakovui A. J. uždraudė matytis su nepilnamečiais vaikais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo turinį bei jį pagrindžiančius įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iki teismo sprendimo byloje priėmimo, uždrausdamas atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais, netinkamai vertino ieškovės prašymą bei CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte reglamentuotas draudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, kas reiškia, kad įstatymo nuostatoje numatyta vieno iš sutuoktinių bendravimą su vaikais ribojanti alternatyva tokiu atveju, jei vaiko interesams yra realus ir pagrįstas pavojus. Ieškovė atsakovą kaltina vartotojus prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą vaikų akivaizdoje, grasinimais, dėl smurtinio pobūdžio veiksmų atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl tokių atsakovo agresyvių veiksmų ieškovės atžvilgiu daroma žalinga įtaka jų nepilnamečiams vaikams. Taigi nurodytos ieškovės faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikų teisių ir teisėtų interesų galimas pažeidimas yra įtakotas ieškovės ir atsakovo konfliktiškų santykių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvų tarpusavio nesutarimai iš esmės neturi daryti įtakos kiekvieno iš jų santykiams su vaikais, kai vienoda tėvų teisė ir pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir kt. reglamentuota Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir kt. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose santykių konfliktiškumo aspektas yra įprastas dalykas, todėl vien dėl šalių neigiamų santykių, byloje nesant jokių pagrįstų duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, iš esmės iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti atsakovui matytis su vaikais nebuvo jokio pagrindo. Priešingai, atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2015-09-28 iki 2015-10-03 vyresnioji dukra buvo pas jį, ja jis pilnai rūpinosi, vaikai prie jo prisirišę, o dėl ieškovės veiksmų – dėl mažamečio vaiko A. J. J. nepriežiūros – pradėtas tyrimas.

Apeliacinės instancijos teismui įvertinus CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas (uždrausti matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose) bei atsižvelgiant į atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su vaikais ir vienodai su ieškove rūpintis jų auklėjimu, tinkama jų priežiūra, sprendžia, draudimas atsakovui iš esmės matytis su vaikais yra neprotingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, t. y. kad atsakovo bendravimas su vaikais jiems yra žalingas ar atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu yra netinkamas bei sukeliantis neigiamas pasekmes. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas be pagrindo riboja vieno iš tėvų teisę dalyvauti auklėjant vaikus ar matytis su jais. Pritaikius nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, neišsiaiškinus visų tam reikšmingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, susidarytų situacija, kad vieno iš tėvų teisė matytis, bendrauti su vaikais bus nepagrįstai apribota, dėl ko gali vaikų ryšys su tėvų atitolti ar net visiškai nutrūkti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria uždrausta atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais naikintina – ieškovės prašymas laikinai apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J., uždraudžiant artintis prie vaikų, jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų, įpareigojant netrukdyti vaikams poilsio ir ramybės, netenkintinas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindo, draudžiančio atsakovui A. J. matytis su vaikais, tačiau tarp šalių kilus nesutarimams dėl vaikų matymosi su atsakovu tvarkos bei intensyvumo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos – iki bus išnagrinėti civilinė byla ir priimtas procesinis sprendimas santuokos nutraukimo byloje – atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui A. J. matytis su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J..

Atmesti ieškovės J. J. prašymą laikinai apriboti atsakovo A. J. bendravimą su nepilnamečiais vaikais A. J. ir A. J. J., uždraudžiant jam artintis prie vaikų, jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų, įpareigojant netrukdyti vaikams poilsio ir ramybės.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.