- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- I1-3009-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00384-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) kamerų tipo patalpose Nr. 3, 40, 16, 44, 5, kuriose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerose virš langų buvo dideli plotai pelėsių, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, tualeto patalpoje ant sienų buvo vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, buvo išdaužytų sienų, grindų plytelių. Kamerose langai buvo per maži, dėl to trūko oro. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kamerose Nr. 19, 26 oro judėjimo greičio parametrai, apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo kritinės būklės, ant sienų buvo grybeliai, pelėsiai, grindų danga išdaužyta, kreiva ir duobėta. Be to, Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis. Kalėdamas tokiomis žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis pareiškėjas patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, stresą, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, pablogėjo regėjimas, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.
Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 18–22) nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Dalis kamerų pradėta remontuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai, pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija, apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais, inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 46:2010 reikalavimus.
Teigė, jog Alytaus PN užtikrina, kad gyvenamųjų patalpų temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiktų higienos normų reikalavimus. Alytaus PN esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Reikalavimas, kad kamerų langai būtų 80x80 cm išmatavimo yra taikomas tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, buvo kapitaliai remontuojamas 2010 m., todėl visi uždarosios zonos gyvenamųjų patalpų (kamerų) langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio. Kamerų langai, sienos ir durys tvarkingi, kadangi pareigūnai, atsakingi už kamerų tipo patalpas nuolat prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos yra kuo skubiau remontuojamos. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji įdarbinti tvarkinių pareigose), dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra apsilupę, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėję. Uždarosios zonos pastato, kur įrengtos kamerų tipo patalpos, pagrindinė paskirtis yra specialioji. Uždarosios zonos pastatas priskiriamas negyvenamosios specialiosios paskirties pastatams. Specialiosios paskirties pastatai – skirti specialiesiems tikslams.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kalinimo sąlygomis uždarojoje zonoje, nesikreipė. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).
Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 18–22, 23, 24–25), kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 3, 4, 40 ir 44, kur jam teko nuo 3,62 kv. m iki 4,19 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, atsakovo pateiktų duomenų dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotų bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo pelėsis, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, tualeto patalpoje ant sienų buvo vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, buvo išdaužytų sienų, grindų plytelių, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo kritinės būklės, ant sienų buvo grybeliai, pelėsiai, grindų danga išdaužyta, kreiva ir duobėta, kamerų langai buvo per maži, todėl trūko oro.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos buvo kapitaliai remontuojamos 2010 m., todėl visi uždarosios zonos kamerų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio (b. l. 19). Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545, kuriame užfiksuoti 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo (tikrinimo laikas artimas šioje byloje vertinamajam laikotarpiui) rezultatai, patvirtina, kad kamerų tipo patalpose grindų vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta, kamerose langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Patalpoms, kurias valo patys nuteistieji, skiriamos valymo priemonės. (b. l. 43–45). Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog gyvenamosios patalpos, sanitariniai mazgai ir pasivaikščiojimo kiemeliai yra tvarkingi, ant sienų ir lubų pelėsio nėra, gyvenamosios patalpos gali būti vėdinamos per atveriamus langus, (b. l. 31–41).
Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kamerose Nr. 19, 26 oro judėjimo greičio parametrai, apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas minėtose kamerose vertinamuoju laikotarpiu nebuvo laikomas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl blogos sienų, grindų būklės kamerose, sanitariniuose mazguose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, netinkamos ventiliacijos, oro trūkumo kamerose atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis.
Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 28) patvirtina, kad Alytaus PN pastatas - baudos izoliatorius priskiriamas specialiosios paskirties pastatams. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai (kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, ir kt.) (7.16 p.). Todėl Alytaus PN uždarosios zonos pastatų įregistravimas kaip negyvenamųjų pastatų (specialioji paskirtis) atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.