- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- T-146-876/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir Institucija) viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sumažinta vieneriais metais.
Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio l dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrintos apėmimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausme (sumažinta Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi) ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu su R. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi sumažinta bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir subendrintą bausmę sumažinus 1/5, jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ turto konfiskavimu ir 1 250 litų bauda.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, R. S. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu ir 1 250 litų bauda.
Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi R. S., nuteisto Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir R. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartis pakeista: R. S. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, ši bausmė ir bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalį ir Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 178 straipsnio 1 ir 2 dalį, apėmimo būdu subendrintos ir R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Paskirtos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2022 m. kovo 9 d., 2023 m. birželio 8 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkinti Institucijos teikimai dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
Bausmę atlieka nuo 1999 m. balandžio 15 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Teikime nurodoma, kad nuteistasis R. S. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2009 m. birželio 3 d. iš tuomečio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iki bausmės atlikimo nuteistasis nesusidūrė su sunkumais dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Gautas nuteistojo žmonos sutikimas, patvirtinantis R. S. galimybę apsigyventi bei deklaruoti savo gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo tuo pačiu adresu, kur nuteistasis gyveno iki įkalinimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Taip pat gauta pažyma iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos, kurioje pažymima, kad nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2072 m. sausio 1 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Asmuo, kaip dar vieną alternatyvą apsigyventi terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atveju ir ją atlikus, nurodo mamai priklausančio būsto adresą: (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gyvenamoji vieta nėra susijusi su jo nusikalstama veika. Nuteistasis kaltę dėl vykdytų nusikaltimų pripažįsta pilnai, teigia, kad gailisi Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius. Pirmas susidūrimas su policija įvyko nuteistajam būnant dvidešimties metų amžiaus (buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo). Vėliau buvo stebima nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencija. Šiuo metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje vengia destruktyvių grupių, socialinius veiksnius atpažįsta, vengia situacijų, kurios gali skatinti nusikalstamą elgesį. Nuteistasis vidurinį išsilavinimą įgijęs laisvėje. R. S. nurodo, kad yra dirbęs statybų sektoriuje, taip pat pagal individualią veiklą, teigia, kad iki bausmės atlikimo apie du mėnesius dirbo pardavėjo-konsultanto pareigose. Atlikdamas bausmę studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Švietimo akademijoje socialinę pedagogiką (nuteistasis studijų neužbaigė, kadangi įkalinimo įstaigoje nėra galimybės atlikti praktiką ir apsiginti diplominio darbo). Atvykęs į įstaigą, nuteistasis sutiko vykdyti darbinę veiklą. Nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo įdarbintas tuometinėje VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į darbą išvedamas nebuvo. Nuteistajam nuo 2018 m. gruodžio 31 d. buvo leista užsiimti individualia kūrybine veikla (nėrimu vąšeliu). Įkalinimo įstaigoje nuo 2019 m. lapkričio mėn. pradėjo darbinę veiklą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ceche darbininko pareigose ir į darbą yra išvedamas. 2020/2021 m. įgijo dailidės specialybę, 2024 m. - mūrininko specialybę. Bylos medžiagos duomenimis nuteistasis pristatė 2020 m. rugsėjo 8 d. Menininkų asociacijos „(duomenys neskelbtini)" pažymą, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atveju ir ją atlikus bus priimtas į projektų parodų vadybininko pareigas. R. S. nusikalstamos veikos, įskaitant BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktuose, buvo vykdytos tiesiogiai siekiant finansinės naudos. Teismo nuosprendžio duomenimis nuteistasis turi solidariai priteistų ieškinių, civilinės žalos atlyginimui. Įkalinimo įstaiga nuteistojo vardu gavusi septynis vykdomuosius patvarkymus pagal kuriuos atskaičiuojama iš nuteistojo gaunamo atlyginimo, taip pat pagal galimybes pats dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis šeimą sukūrė bausmės atlikimo metu, šiuo metu su žmona išsiskyrę, turi mažametę dukrą. Nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su mama, buvusia žmona, dukra, bei broliu, vertina savo artimųjų palaikymą. Nurodo, kad su šeima ryšys yra teigiamas, palaikantis, juos apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, nekritikuojančius. Nuteistasis reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais ir kalba apie juos su meile. Artimieji lanko jį priklausančių pasimatymų metu. Į resocializacijos priemones nuteistasis R. S. reaguoja palankiai, yra motyvuotas vykdyti individualaus resocializacijos plano priemones, bendradarbiauja su Resocializacijos skyriaus darbuotojais, psichologais. Pokalbio metu nuteistasis išreiškia norą išeiti į laisvę ir tiki, jog gebėtų palaikyti pozityvų bei socialiai priimtiną gyvenimo būdą, bei savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Įstaigoje nėra duomenų apie narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo faktą. Nuteistasis teigia, jog emocinių ir fizinių impulsų kontrolė šiai dienai stabili, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, bei priežiūrą vykdančiais pareigūnais, tačiau byloje yra duomenų (Lukiškių kalėjime), kad anksčiau nuteistasis yra panaudojęs smurtinį elgesį prieš kitą nuteistąjį. Remiantis Resocializacijos skyriaus psichologo 2024 m. birželio 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. geba analizuoti situacijas bei savo kriminalinį elgesį, suvokia savo nusikaltimo mąstą ir padarytą žalą, teigia, kad nusikalstamumui didžiausią poveikį darė vertybių trūkumas, būdamas jauno amžiaus negalėjo kritiškai mąstyti. Remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, pažymėtina, jog žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas sąmoningai, šaltakraujiškai ir suplanuotas. Nuteistasis per visą bausmės laikotarpį 16 kartų svarstytas drausmės komisijoje dėl padarytų pažeidimų, 12 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą 2010 m. liepos 13 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, skirta – baudos izoliatorius 15 parų). Skatintas viso 30 kartų, paskutinį kartą 2024 m. liepos 10 d. už gerą elgesį. Nuteistasis šiai dienai turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, pagal kuriuos turi išmokėti 18 984 Eur. Kas mėnesį išskaičiuojama iš nuteistojo asmeninės sąskaitos, taip pat pagal galimybes pats dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. dalyvavo šešiasdešimt penkiose pozityvaus užimtumo veiklose, įskaitant seminarus, paskaitas bei sporto turnyrus. Taip pat aktyviai dalyvauja psichologų konsultacijose: dalyvavo individualiose konsultacijos, kuriose analizavo savo kriminalinį elgesį. Lankė individualias nusikalstamo elgesio korekcines konsultacijas ((duomenys neskelbtini)), savanoriškai lankėsi individualiose konsultacijose ir baigė šešių individualių užsiėmimų „(duomenys neskelbtini)“ kursą, kuris yra paremtas kognityvinės terapijos principais, dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir sėkmingai jas išklausė. Remiantis 2024 m. birželio 21 d. Resocializacijos skyriaus psichologo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „<...> Nuteistasis 2024 metų I ir II ketv. laikotarpiu prisidėjo prie paskaitų medžiagos rengimo ir diskusijų vedimo apie vaikų elgesio formavimosi ypatumus, fizinių bausmių įtaką vaikų elgesiui ir pozityviosios tėvystės principus. Nuteistasis yra motyvuotas save realizuoti ir prisidėti prie kitų asmenų edukacijos“. 2016 m. sausio 5 d. atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta - vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. spalio 26 d., 2023 m. sausio 17 d., 2024 m. kovo 27 d. atliekant pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką metu, nustatyta vidutinė rizika. 2024 m. liepos 11 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką metu, nustatyta - vidutinė rizika. Po atlikto vertinimo, nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; ankstesni smurtiniai veiksmai; pirmas smurto atvejis jauname amžiuje; problemos vaikystėje; ankstesni režimo pažeidimai, bei dinaminiai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; pasižymėjo impulsyviu, agresyviu / kontroliuojančiu elgesiu, savitvardos problemomis; negebėjo atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; buvo būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, kriminalinių nuostatų palaikymas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja bei pataisos įstaigos atstovė teikimą prašė tenkinti. Prokuroras prašė teikimą atmesti.
Institucijos viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Pažymėtina, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. balandžio 15 d. Tačiau teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad vien baudžiamajame įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų galima teigti, jog egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog vien faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos darytina išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę teisiškai reikšmingos aplinkybės yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos įvertinimas. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Iš Kauno apygardos teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvadoje (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad 2016 m. sausio 5 d. (praėjus beveik septyniolikai metų nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę) atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu R. S. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. spalio 26 d., 2023 m. sausio 17 d., 2024 m. kovo 27 d. bei 2024 m. liepos 11 d. atliekant pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus, taikant OASys metodiką, nuteistajam R. S. išliko vidutinė rizika. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad stebimos nuoseklios nuteistojo pastangos valdant kriminogeninius veiksnius „lėšų ir pajamų tvarkymo“, „gyvenimo stiliaus ir draugų“, „mąstymo ir elgesio“, „nuostatų“ srityse, kadangi nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. 2024 m. birželio 12 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. S. laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. dalyvavo šešiasdešimt penkiuose pozityvaus užimtumo veiklų. Iš 2024 m. vasario 15 d. gautos resocializacijos psichologės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis dalyvavo individualiose konsultacijose, kuriose analizavo savo kriminalinį elgesį. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. S. tęsia darbinę veiklą, o būtent – dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat nuteistasis vykdo individualią veiklą, direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. buvo leista užsiimti individualia kūrybine veikla. Nuteistasis iš įkalinimo įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio bei savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, šiuo metu R. S. elgesys disciplinuotas, jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2010 m. liepos 13 d. nuteistasis nėra pažeidęs pataisos įstaigos tvarkos, paskutinįjį kartą skatintas 2024 m. liepos 11 d. R. S. taip pat dalyvauja elgesio keitimo korekcinėse programose bei individualiose konsultacijose pas resocializacijos skyriaus psichologus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aukščiau išvardintos aplinkybės neabejotinai parodo teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį, tačiau pažymėtina, jog kaip minėta anksčiau, R. S. vis tik iki šiol nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam R. S. nustatyti net aštuoni statiniai, negalintys kisti, kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, ankstesni vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai. Taip pat išskiriami net septyni dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiėmė veikla, skatinančia jo nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, pasižymėjo impulsyviu/agresyviu/kontroliuojančiu elgesiu, savitvardos problemomis, negebėjo atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, buvo būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kaip šioje nutartyje įvardinta anksčiau, minėtas aplinkybes vertinant su nuteistajam R. S. nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, darytina išvada, jog nuteistasis vis dar turi būti taisomas struktūrizuotoje aplinkoje.
Svarbu pažymėti ir tai, jog sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, svarbu įvertinti ir nuteistojo elgesį, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistojo R. S. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis bausmės atlikimo vietoje nesugebėjo laikytis jam nustatytų taisyklių ir net šešiolika kartų jas pažeidė. Iš 2024 m. birželio 26 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog jis taip pat net trisdešimt kartų skatintas. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad geras bei pavyzdingas nuteistojo elgesys išryškėjo jam artėjant prie dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o iš tokių aplinkybių darytina išvada, kad R. S. laisvės atėmimo vietoje elgėsi pavyzdingai, kai atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismo vertinimu, vis dėlto vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo elgesio korekciją viso bausmės atlikimo metu nuo 1999 m. balandžio 15 d sistemiškai su įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, net ir įvertinusi nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, vis tik sprendžia, kad nuteistojo korekcija vis dar nėra pakankamai stabili ir besitęsianti ilgą laiką, kad paskirta bausmė jam būtų švelninama. Nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka pagal tris subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius, anksčiau teistas. R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ir už labai sunkų iš anksto suplanuotą, veikiant kartu su bendrininkais, nusikaltimą – itin žiaurų dviejų žmonių nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (išsitraukęs ginklą – pistoletą kulkosvaidį „(duomenys neskelbtini) iššovė nenustatytą kiekį kulkų į A.M., tuo padarydamas jam šautinę krūtinės ląstos žaizdą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešinės pusės XI krūtinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. Po to, R. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, iššovė vieną kartą S. B. į pilvo sritį ir ją sužeidė. Gavęs telefonu bendrininko nurodymą ją „pribaigti“ paėmęs peilį, perpjovė S. B. gerklę, po ko paėmęs ginklo „(duomenys neskelbtini)“ diržą ją pasmaugė. Įvykdęs nusikaltimus nuteistasis su bendrininku, panaikino nužudymo vietoje nusikaltimo pėdsakus, išvalė kraują, suvyniojo kūnus į politileninius maišus ir sudėjo lavonus į namo viduje, garaže buvusį automobilį ir šiuo automobiliu išvežė į mišką, kuriame kūnus užkasė. R. S. iš anksto susitaręs su kitais asmenimis ir bendrai veikdami grupėje, nuteistajam nužudžius A. M. ir S. B. užvaldė jų auksinius papuošalus ir automobilį, t.y. įvykdė svetimo turto vagystę stambiu mastu). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Institucijos teikimas netenkinamas. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis nuteistojo R. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.