Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2017-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-178-978/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
1-178-978/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05079-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė
Kaltinamasis
O. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-178-978/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05079-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 1.1.9.9.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „P. A.“ metalo liejimo operatoriumi, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. G. 2017 m. vasario 1 d. apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą artimo giminaičio – dukros G. G. atžvilgiu: tempė galvą suėmęs už plaukų, čiupęs už kairės rankos stipriai tempė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiai G. G. fizinį skausmą.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. vasario 1 d., apie 20 val., į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo girtas. Namuose buvo jo dukros G. ir G. G.. Tik įėjęs pro buto duris, jis pamatė, kad jo jaunesnioji dukra G. verkia. Jis supykęs ėmė reikalauti pasakyti, kas jai yra, dėl ko ji verkia. G. ir G. išsigandusios pasislėpė nuo jo savo kambaryje už lovos. Jis atėjęs į mergaičių kambarį ir toliau šaukė, gal ir išsakė grasinamuosius žodžius, bet jis savo dukroms tikrai nieko blogo nepadarytų, ir joms nelinki nieko blogo. Tuomet priėjęs prie dviaukštės lovos, jis suėmė G. už plaukų ir tempė juos bei suėmęs jai už kairės rankos patempė, tiesiog norėdamas pasikalbėti su ja. Jis mano, kad toks jo elgesys G. sukėlė fizinį skausmą bei labai išgąsdino ne tik G., bet ir G. Jo sutuoktinė konflikto metu buvo darbe. Konfliktas, mano, kilo dėl alkoholio, būdamas blaivus jis taip nesielgia. Jis mano, kad jam taip nutiko dėl to, kad iki 2017 m. vasario 1 d. jis buvo visiškai negėręs, nes priklausomybių ligoninėje prieš du mėnesius jis užsikodavo metams. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, nori G. ir G. atsiprašyti su jomis susitaikyti (b. l. 36-37)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios G. G. apklausų metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 1 d. ji kartu su sese G. G. buvo namuose. Mama nuo 19 val. išėjo į naktinį darbą. Apie 20 val. į namus grįžo neblaivus jų tėvas O. G.. Tėvas ėmė jai priekaištauti, kad ji sėdi prie kompiuterio, ją ir seserį vadino necenzūriniais žodžiais. Ji ir sesuo išsigando, nes tėvas buvo agresyvus. Jos nuėjo į savo kambarį bei užsidarę duris pasislėpė nuo tėvo. Tėvas trankėsi į duris, visaip bandė patekti į kambarį. Jos su sese laikė užrėmę duris, po to jos užlindo už dviaukštės lovos. Tėvas stovėdamas prie lovos mosikavo kumščiais, šaukė, kad užmuš. Ji su sese pradėjo verkti. Tėvas įsiuto dar labiau, tada priėjęs prie lovos, pačiupo ją už plaukų ir ėmė stipriai tempti. Jai skaudėjo. Po to tėvas čiupo jai už kairės rankos ir stipriai patempė. Jai taip pat labai skaudėjo. Tuomet ji ėmė trauktis atgal ir jis ją paleido. Tuomet tėvas „koliodamasis“ išėjo iš kambario. Po kelių minučių tėvas vėl sugrįžo į kambarį ir pasakė, kad, jei jos išeis iš kambario, jas užmuš. Tuo metu, kai tėvas namuose triukšmavo, jos sesei paskambino mama, kuri viską girdėjo, ką darė tėvas. Mama iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, tėvą išsivežė. Tėvas šeimoje smurtauja ne pirmą kartą. Pareiškimą ji rašo pirmą kartą. Civilinio ieškinio nereiškia. Ji supažindinta su baudžiamojo poveikio priemone, t. y. „kuomet smurtautojas įpareigojamas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje, kur būna nukentėjusioji“, todėl ji nori, kad jos tėvui tai būtų taikoma, t. y. tokia poveikio priemonė. Ji, mama ir sesuo nenori, kad tėvas grįžtų į jų namus, nes jos visos tėvo bijo bei pavargo nuo tėvo psichologinio smurto (b. l. 13, 14-15).

2) Liudytojos G. G. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 1 d. ji kartu su sese G. G. buvo namuose. Mama nuo 19 val. išėjo į naktinį darbą. Apie 20 val. į namus grįžo neblaivus jų tėvas O. G.. Jos sesuo G. tuo metu sėdėjo svetainėje prie kompiuterio. Tėvas ėmė priekaištauti dėl kompiuterio, ieškoti priekabių. Tėvas šūkavo, vadino jas necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji su sese nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris, kad tėvas neįeitų. Tėvas trankė duris, šaukė. Po to tėvas įsiveržė į kambarį, o jos tuo metu palindo po dviaukšte lova, kur slėpėsi nuo tėvo. Tėvas pribėgęs prie lovos mosikavo kumščiais, šaukė, kad užmuš, bandė jas pasiekti. Tada tėvas pačiupo Gabrielę už plaukų ir ėmė tempti. Po to čiupo Gabrielei už kairės rankos ir stipriai tempė. Ji išsigando ir ėmė verkti. Vienu momentu jai paskambino mama ir telefonu girdėjo, kas dedasi namuose. Mama iškvietė policiją. Tėvas iš kambario išėjo, bet už kelių minučių sugrįžo ir pasakė, kad, jei jos išeis iš kambario, tėvas jas užmuš. Ji su sese bijojo, todėl buvo savo kambaryje. Po kiek laiko pas juos atvyko policiją ir tėvą išsivežė (b. l. 18).

3) 2017 m. vasario 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2017 m. vasario 1 d. 21.18 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras triukšmauja. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė G. G., kuri paaiškino, kad neblaivus tėvas O. G., atėjęs į kambarį, elgėsi agresyviai ir tempė ją už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Visą minėtą įvykį matė ir paliudyti gali G. G., kuri buvo tame pačiame kambaryje. Mergina, patyrusi smurtą, buvo susijaudinusi, verkė, teigė, kad labai bijo savo tėvo. Smurtas anksčiau buvo naudotas šeimoje, bet policija nekviesta. O. G. paaiškino, kad nieko nedarė. O. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apsk. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas O. G. ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi ramiai (b. l. 10-11).

4) Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2017 m. vasario 1 d. apie 22.11 val. O. G. buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 33).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo O. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 56-58).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo O. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (b. l. 23), baustas administracine tvarka (b. l. 24-26), psichiatrinis gydymas, įskaita – psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose registruotas, bet jam skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 28, 29).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas O. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 1 d. 22.00 val. iki 2017 m. vasario 3 d. 11.30 val. – 2 (dvi) paros, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais, 3 dalimi, 721, 722 straipsniais kartu su bausme O. G. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją G. G., lankytis jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniai teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Įskaityti į bausmę O. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad O. G. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais, 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais kartu su bausme O. G. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, uždrausti bet kokia bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. G., lankytis jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji; 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

O. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

I. O. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė