Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir trečiųjų asmenų E. A. bei N. K. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 pagal ieškovės A. P. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. teisių perėmėjos N. K. ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims O. Č., E. A. ir KAVA dėl pažeistų teisių ir sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 2-3) ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320 bei įpareigoti atsakovę atstatyti pažeistas ieškovės teises ir leisti išpirkti iš valstybės ieškovei kaip bendraturtei tenkančią 196 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo panaikinti Kauno m. savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366, atsisakė 2 p. ir 3.2 p. dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

J. P. K. ieškiniu (I t. b. l. 99-100) prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 (kiek jis liečia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320. Teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio dėl reikalavimo panaikinti Kauno m. savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 2 p. ir 3.2 p. dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Likusioje dalyje prašė reikalavimus patenkinti pilnai.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu (II t. b. l. 162-172) priėmė ieškovės A. P. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. teisių perėmėjos N. K. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 2 p. ir 3.2 p., panaikinimo, ir civilinę bylą Nr. 2-1697-435/2007 šioje dalyje nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį patenkino visiškai. Panaikino 2001 m. spalio 9 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1366 1 p. ir 3.1 p., kuriais patvirtintas detalusis planas dėl 2 000 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, ir siūlyta Kauno apskrities viršininkui spręsti klausimą dėl 196 kv. m. valstybinės žemės pardavimo ir prijungimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Panaikino 2002 m. balandžio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 320. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo Detaliųjų planų taisyklių ir Teritorijų planavimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimų pažeidimus, kurie leido daryti išdavą, kad tiek sprendimų dalys, susijusios su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimu bei 196 kv. m valstybinės žemės prijungimu ir pardavimu, prieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams, tuo pačiu pažeidžia ir ieškovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teises.

Trečiasis asmuo E. A. apeliaciniu skundu (III t. b. l. 4-8) ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (III t. b. l. 11-14) prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius atmesti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 3 d. nutartimi (III t. b. l. 58-68) sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi (III t. b. l. 135-143) Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškovės A. P. ieškinys, o kita ieškinio dalis atmesta, ir visiškai patenkintas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. ieškinys, taip pat sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino. Priėmė naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. ieškinius atmetė. Sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis priimtas ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atsisakymas nuo dalies ieškinių reikalavimų ir civilinė byla dėl jų nutraukta, paliko nepakeistas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje esminiu laikytinas klausimas, ar Kauno miesto savivaldybės valdyba, 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320 patvirtindama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nepažeidė ieškovės (sklypo bendraturtės) teisės nusipirkti prie šio žemės sklypo besiribojančių 100 kv. m ir 96 kv. m valstybinės žemės plotų dalį.

Byloje esančioje 2001 m. kovo 12 d. numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadoje yra nurodytas planavimo tikslas – atidalyti atskirą žemės sklypą ir prijungti nuomojamos žemės dalį prie naujojo žemės sklypo. Išvadoje nurodyta, kad detaliojo plano derinimo tvarka supaprastinta (Teritorijų planavimo 20 str. 1 d.). Ieškovė ir kiti planavimo organizatoriai pasirašė, kad, nesutikus su išvada, per dešimties dienų laikotarpį galima ją apskųsti Teritorijų planavimo priežiūros institucijai. Tačiau nei ieškovė, nei kiti asmenys šios išvados nurodytai institucijai neskundė. Sutikimą, kad 196 kv. m valstybinės žemės, besiribojančios su trečiajam asmeniui E. A. formuojamu nauju žemės sklypu, bus prijungta prie šio sklypo, ieškovė, taip pat valstybinių institucijų atstovai ir kiti asmenys išreiškė pasirašydami detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje. Taigi nurodytais veiksmais ieškovė savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teisę perleido trečiajam asmeniui E. A.. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyti detaliojo planavimo proceso pažeidimai yra formalaus pobūdžio, neturėjo įtakos ieškovės teisei įsigyti dalį valstybinės žemės, nes ieškovė šios teisės atsisakė trečiojo asmens E. A. naudai. Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. P. K. teisių perėmėjos ieškinio nurodė, kad jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad parengtas detalusis planas ir 196 kv. m valstybinės žemės prijungimas prie E. A. sklypo turės neigiamos įtakos jo naudojamam žemės sklypui.

Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 (IV t. b. l. 4-7). Nurodė, kad 2012 m. sausio 12 d. pareiškėjai paaiškėjo naujų aplinkybių, kurių ji negalėjo žinoti prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-424-429/2011 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei A. P.. Ieškovė prašo teismo iš 2 000 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atidalinti žemės sklypus pagal 2002 m. balandžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 320 patvirtintą detalųjį planą ir pateiktus atidalijimo projektus; pripažinti ieškovei E. A. teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre atidalintus 1 253 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 747 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pripažinti teisę ieškovei be atsakovės sutikimo išpirkti 196 kv. m. žemės sklypą, jį prijungti prie ieškovės 1 253 kv. m. ploto žemės sklypo ir 1 449 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti VĮ Registrų centre pagal 2002 m. balandžio 25 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus patvirtintą planą. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme pastebėta, kad neatitinka Žemėtvarkos skyriaus patvirtintuose planuose ir detaliajame plane atvaizduotų tų pačių žemės sklypų ribos, konfigūracija ir plotai, todėl ieškovei buvo pasiūlyta pateikti teismui įrodymus iš ginčo objekto detaliojo plano projektuotojų ir žemės sklypus sudariusių asmenų dėl planų neatitikimo. 2012 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu šie paaiškinimai buvo įteikti pareiškėjos atstovei, todėl ši data laikytina 3 mėnesių termino pradžia. E. A. pateikti planai patvirtina, kad detalusis planas neatitinka Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 320 bei kad neteisingas ir netikslus yra ir pats detaliojo plano brėžinys. Pažymėtina, kad tai yra esminės bylos aplinkybės, nes kasaciniame skunde E. A. nenurodė, jog atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimą pagal detaliojo plano linijas, realiai bus suformuoti sklypai 1 214 kv. m. ir 786 kv. m. ploto, kas neatitinka aukščiau nurodytų Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimų. Pažymėjo, kad pastaba ant detaliojo plano „sklypo ribos ir plotas tikslinami, sudarant sklypo ribų geodezinį planą“ netaikoma detaliojo plano sprendiniams, kurie nesutampa su Valdybos sprendime nurodytais 1 253 ir 747 kv. m. sklypų plotais, nes tai yra privati žemė, išpirkti iš valstybės, ir sklypų plotai yra tikslūs.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi (IV t. b. l. 112-118) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai A. P. skyrė 2 000,00 Lt dydžio baudą. Priteisė iš pareiškėjos 520,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti trečiojo asmens E. A. naudai.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas tik naujai paaiškėjusių (pareiškėjos nuomone) aplinkybių atsiradimu, tačiau nėra nurodyta, kad šių aplinkybių atsiradimas pagrindžia neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėjos nurodyti žemės sklypai civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, nebuvo nei įrodinėjimo dalyku, nei pagrindu. Tikslios žemės sklypų ribos detaliaisiais planais nenustatomos, tokio reikalavimo teisės aktuose nėra. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymais bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, nurodytina, kad detalieji planai yra tik viena iš žemės sklypo kaip nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūros dalių, nes tikslios žemės sklypų ribos nustatomos ne detaliuoju planu, o atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė iš esmės yra susijusi ne su ginčijamu detaliuoju planu, o su šio detaliojo plano pagrindu atliktais kadastriniais matavimais, todėl faktinių aplinkybių dėl žemės sklypų vertinimas negali turėti įtakos detaliojo plano teisėtumui bei išnagrinėtoje byloje priimtam sprendimui. Jei pareiškėja mano, kad atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ir pažeidžia jos teises, ji turi teisę juos ginčyti atskiroje civilinėje byloje.

Be to, žemės sklypų planai jau buvo pateikti išnagrinėtoje byloje kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį, todėl jau nuo tada pareiškėjai buvo žinoma apie nurodytų dokumentų egzistavimą. Nors kitoje byloje pateikti paaiškinimai yra naujai pateiktas įrodymas, kuris dar neegzistavo prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir dokumentų, kurie buvo įvertinti bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad pareiškėja byloje pateiktų įrodymų neanalizavo ir nekėlė klausimų dėl žemės sklypų planuose ir ginčijamame detaliajame plane pažymėtų žemės sklypų konfigūracijos bei ribų, vertintina kaip pačios pareiškėjos netinkamai pasirinktas savo teisių gynimo būdas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo jai kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančią advokatę. Būtent atsižvelgiant į šį faktą ir į tai, kad tai yra ne pirmas nepagrįstas pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jai skirtina bauda valstybės naudai.

Nurodė, kad iš pareiškėjos priteistina ta dalis trečiojo asmens E. A. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kuri neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino maksimalaus atstovavimo išlaidų dydžio nurodytų sumų, trečiojo asmens naudai.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. A. (IV t. b. l. 127-129) prašo pakeisti nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš pareiškėjos 2 000,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti jos naudai. Nurodo, kad teismo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo ir priteisimo yra nepagrįsti, padaryti netinkamai aiškinant ir taikant Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, CPK 98 straipsnio nuostatas Teismas nurodė, kad priteisia sumą, kuri neviršija rekomendacijose nurodytos sumos, tačiau akivaizdu, kad apeliantės patirtos 2 000,00 Lt išlaidos rekomendacijose nurodytų sumų neviršija, nes apeliantės atstovė parengė išsamų atsiliepimą į prašymą, dalyvavo teismo posėdyje. Rekomendacijų 8.8. punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteistinas užmokestis už prašymą atnaujinti procesą – 3 MMA, t. y. vien už atsiliepimo surašymą turėtų būti priteistina suma iki 2 400,00 Lt. Pagal šias Rekomendacijas už valandą atstovavimo teisme advokatei turi būti mokama 120,00 Lt, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismo posėdis truko apie 2 valandas, taigi tai sudaro 240,00 Lt. Iš viso išlaidos už advokato teisinę pagalbą, neviršijančios nustatytų įkainių, šioje byloje galėjo sudaryti 2 640,00 Lt. Teismas šias išlaidas privalėjo priteisti dar ir dėl to, kad teismas pareiškėjos kreipimąsi dėl proceso atnaujinimo pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir už tai skyrė jai baudą.

Atskiruoju skundu ieškovė A. P. (IV t. b. l. 130135) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, kurioje nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutas yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus ir toks prašymas negalėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais remiantis jos pateiktas prašymas laikytas nesąžiningu. CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija gali būti teismo paskirta tik esant šioje normoje numatytai aplinkybių visumai, procesiniai dokumentai turi būti nepagrįsti ir pareikšti nesąžiningai. Skundžiamoje nutartyje nėra nė vieno argumento dėl ieškovės nesąžiningumo. Ieškovė su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi pirmą kartą, jos interesus atstovavo advokatė, kas tik parodo, kad ieškovė siekė koncentruoto, greito ir teisingo klausimo išnagrinėjimo; nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, nes teisėjas M. Plučas su E. A. atstove advokate S. Žukauskiene buvo kurso draugai. Ieškovė nušalinimo teisėjui nereiškė tikėdamasi objektyvaus bylos išnagrinėjimo, tačiau teisėjo šališkumas aiškiai jaučiamas, nes skundžiamos nutarties motyvai yra nukreipti prieš ieškovės atstovę;dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo teismas galėtų pasisakyti tik atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėdamas iš esmės, todėl teismas pažeidė CPK 370 straipsnį, kuriame numatyta, kokius klausimus išnagrinėja teismas, gavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, t. y. ar prašymas pateiktas nepraleidus senaties termino, ar jis pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Tuo tarpu teismas iškart pasisakė dėl teisių gynimo būdo tinkamumo ir net skyrė ieškovei baudą. Pažymėjo, kad senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovė su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi operatyviai – per 11 dienų nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pats teismas konstatavo, kad kitoje byloje pateikti paaiškinimai yra naujai pateiktas įrodymas, kuris dar neegzistavo civilinės bylos Nr. 1697-435/2007 nagrinėjimo metu; tik 2012-01-12 pateiktuose naujuose planuose palyginimui yra užbrėžta detaliojo plano riba bei apskaičiuoti ir surašyti visi neatitikimai su anksčiau pateiktu sklypo detaliuoju planu ir administraciniais aktais;apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka visus 4 pagrindus, reikalingus proceso atnaujinimui. Aplinkybė, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 ginčijamų administracinių aktų, jau egzistavo priimant sprendimą, priimtą civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti, tačiau ji apeliantei negalėjo būti žinoma to sprendimo priėmimo metu, nes tai paaiškėjo tik išnagrinėjus bylą kasacine tvarka;naujai paaiškėjusios aplinkybės yra susijusios su ieškinio dalyku, nes pagrindžia reikalavimą pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, vadovaujantis kurias patvirtintas detalusis planas. Tai susiję ir su faktiniu ieškinio pagrindu, nes šios aplinkybės yra esminės, konstatuojant, jog administraciniai aktai naikintini;skundžiama nutartis priimta tinkamai nepranešus N. K.. Jai nebuvo įteikti ir į jai suprantamą kalbą išversti procesiniai dokumentai.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo N. K. (V. t. b. l. 14-16) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes jai nebuvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką bei nebuvo įteikti į jai suprantamą kalbą išversti procesiniai dokumentai. Byloje yra duomenys apie jos pilietybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą.

Atsiliepimu į ieškovės A. P. atskirąjį skundą (V t. b. l. 2-10) trečiasis asmuo E. A. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, tenkinti jos atskirąjį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bauda ieškovei skirta pagrįstai, nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Ieškovė teisėjo M. Plučo šališkumo klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, nepateikė įrodymų, todėl jis negali būti reiškiamas apeliacinėje instancijoje. Ieškovės nurodyta aplinkybė neįrodo teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovės argumentai dėl senaties termino proceso atnaujinimui yra nereikšmingi, nes skundžiamoje nutartyje teismas dėl to nepasisakė. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl proceso atnaujinimo buvo žinomos dar teismo sprendimo priėmimo metu, todėl nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Ieškovės nurodomi jos neva pastebėti su detaliuoju planu neatitinkantys Žemėtvarkos skyriuje patvirtinti planai buvo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad tik po detaliojo plano yra daromi žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių metu galutinai tikslinami žemės sklypų plotai, todėl jokių prieštaravimų, neaiškumų ar neatitikimų nėra ir negali būti. Žemės sklypų planai parengti vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-04-09 sprendimu Nr. 320 patvirtintu detaliuoju planu. Kadangi detalusis planas 2001 m. buvo braižytas ne kompiuteriu, galėjo būti netikslumų, be to brėžinyje buvo pastaba, kad sklypo ribos ir plotas tikslinami sudarant sklypo ribų geodezinį planą. Taigi žemės sklypų ribų patikslinimas rengiant geodezinius sklypų ribų planus nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė (V t. b. l. 22-24) prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, dėl trečiojo asmens E. A. atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų nurodė, kad žemės sklypų planai nebuvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje, nes joje buvo ginčijamas žemės sklypo plano teisėtumas. Ieškovės neva naujai paaiškėjusios aplinkybės susijusios su žemės sklypų planais, kurie buvo parengti vėliau po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo, todėl jų „paaiškėjimas“ nekeistų sprendimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu teisėjui nušalinimo nebuvo pareiškusi, o vien nepalankaus teismo procesinio dokumento priėmimas nėra įrodymas, pagrindžiantis teismo šališkumą. Be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių teisėjo šališkumą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovei pagrįstai skirta bauda, nes ji neteismine tvarka sklypo atidalijimo klausimo spręsti nebandė. Dėl trečiojo asmens E. A. atskirojo skundo nurodė, kad jis nėra susijęs su Kauno miesto savivaldybės teisėmis ir pareigomis, todėl palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimu į trečiojo asmens N. K. atskirąjį skundą ieškovė (V t. b. l. 25-26) prašė jį patenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo motyvais dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Atsiliepimu į trečiojo asmens N. K. atskirąjį skundą Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyris (V t. b. l. 28-29) nurodė, kad apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą 2001 metais skelbimus buvo informuoti visi gretimų, besiribojančių su projektuojamu sklypu savininkai. Pasiūlymų, pageidavimų ar skundų dėl to nebuvo gauta nei iš N. K., nei iš gretimų sklypų savininkų, todėl nesuprantama, kokių pretenzijų ji gali turėti dabar, kai jos sklypas net nesiriboja su ta sklypo dalimi, kurioje prijungiama valstybinė žemė ir jos kaip trečiojo asmens interesai nėra pažeidžiami.

Atsiliepimu į trečiojo asmens N. K. atskirąjį skundą trečiasis asmuo E. A. (V t. b. l. 30-32) prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad trečiąjį asmenį byloje atstovavo atstovė advokatė Vida Kisielienė, kuriai apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai bei įteiktos procesinių dokumentų kopijos. Byloje trečiojo asmens prašymo procesinius dokumentus įteikti asmeniški jai, nebuvo. Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo, kurį rengė tos pačios advokatų kontoros advokatė S. Šalūgaitė, N. K. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu jos nepavykus rasti, teismas pagrįstai skelbė viešo paskelbimo būdu. Byloje duomenų, kad apeliantės ir jos advokatės atstovavimo santykiai būtų pasibaigę, nėra. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nei J. P. K., nei N. K. niekuomet netvirtino, kad nesupranta lietuvių kalbos.

Atsiliepimu į trečiojo asmens N. K. atskirąjį skundą atsakovė (V. t. b. l. 33-34) prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Iš esmės pakartojo trečiojo asmens E. A. atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad kaip nurodė pati apeliantė N. K., apie skundžiamą nutartį sužinojo iš ieškovės, todėl darytina išvada, kad būtent ieškovė, prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodydama tikslaus N. K. adreso, nors tokį žinojo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tikslaus apeliantės adreso nenurodė ir ją apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose atstovavusi advokatė E. S. Šalūgaitė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučiais nutarties negaliojimo pagrindais laikomi esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriuos nustačius, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Kadangi šio padarinio apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, nustačius bent vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ar 3 dalyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, civilinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti absoliutūs nutarties negaliojimai pagrindai skiriasi nuo šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nes jais padaromi proceso teisės normų pažeidimai įtakoja visų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises, kai tuo tarpu CPK 329 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų atveju padaromi proceso teisės normų pažeidimai įtakoja tik konkrečių byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Būtent todėl apeliacine tvarka tikrinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą teismas privalo ex officio patikrinti CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų egzistavimą, o CPK 329 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų egzistavimą teismas privalo patikrinti tik tuo atveju, kai jais kaip savo procesinių teisių pažeidimu remiasi pats apeliantas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė A. P. nurodo į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, įtakojantį visų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises, kuomet byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo kaip vieno civilinio proceso principų procesinė reikšmė yra ta, kad jei asmens bylą išnagrinėtų ne nepriklausomas ir nešališkas teismas, tai reikštų viso teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 21 str., 329 str. 2 d. 1 p. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65 straipsnio 1 dalyje, 66 straipsnyje (CPK 68 str. 1 d.). Teisėjas nuo bylos nagrinėjimo privalo nusišalinti ir tuo atveju, jeigu yra CPK 71 straipsnio 1-3 dalyse nurodytos aplinkybės. Tais pačiais pagrindais nušalinimą teisėjui gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 68str. 1d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjų nešališkumu dėl jų ankstesnių profesinių, finansinių ir kt. ryšių su bylos šalimis, nėra nustatytų vienodų kriterijų, kurie taikytini kiekvienu atveju, konkreti situacija vertinama, atsižvelgiant į reikšmingas jos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja teisėjui CPK nustatyta tvarka nušalinimų nereiškė, nors aplinkybę jog teisėjas ir trečiojo asmens E. A. advokatė buvo kurso draugai, jeigu tai būtų pagrįsta, žinojo, o atskirojo skundo argumento dėl teisėjo šališkumo nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais, todėl pareiškėjos argumentas dėl neteisėtos sudėties teismo laikytinas nepagrįstu.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. K. skundžiamą nutartį prašo panaikinti tuo pagrindu, jog ji nebuvo informuota apie prasidėjusį procesą, jai nebuvo tinkamai įteikti į jos suprantamą kalbą išversti procesiniai dokumentai, ji taip pat nebuvo informuota apie teismo posėdžio, kurio metu buvo išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, vietą ir laiką.

Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir CPK 338 straipsniu, absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą. „Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, priėmus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, jis buvo išnagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo apeliantės N. K. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (IV t. b. l. 4). Pasirengimo nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo metu trečiajam asmeniui šiuo adresu siųstų procesinių dokumentų įteikti nepavyko 2 kartus, pašto siuntos grįžo su žyma „netikslus adresas“ (IV t. b. l. 89, 93). Taigi šiam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai liko byloje. Civilinė bylos Nr. 2-1697-435/2007, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, duomenimis N. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), ir tiek nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje bei kasacinėje instancijose buvo atstovaujama advokačių (II t. b. l. 127, III t. b. l. 39, 131). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad N. K. būtų pratęsusi atstovavimo sutartis su šiomis advokatėmis ar sudariusi naują – nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų bandęs trečiajam asmeniui adresuotus procesinius dokumentus įteikti jį anksčiau atstovavusioms advokatėms, ar civilinėje byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti, nurodytu adresu. Esant šioms aplinkybėms teismas privalėjo būti aktyvus ir įpareigoti pareiškėją patikslinti trečiojo asmens adresą (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 115 str. 2 d., 117 str. 2 d.), ar atsižvelgti į civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 procesiniuose dokumentuose nurodytą trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą. Iš teismui pateikto atskirojo skundo matyti, kad apeliantė N. K. nėra pakeitusi išnagrinėtoje civilinėje byloje nurodytos gyvenamosios vietos adreso, todėl procesinių dokumentų įteikimas bei pranešimas apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu yra nepagrįstas ir laikytina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kai toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Nustačius absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, neturi reikšmės faktas, ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo. Todėl nustačius absoliutų negaliojimo pagrindą, visais atvejais byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliantų atskirųjų skundų argumentų, susijusių su neteisingu byloje kilusio klausimo išsprendimu, kaip neįtakojančių apeliacinės instancijos teismo nutartimi jau prieitų išvadų dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.