Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI2-464-279/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-24
Bylos Nr.: eI2-464-279/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00396-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB "Distileris"
Atsakovas: Anykščių rajono savivaldybės administracija

Administracinė byla Nr. eI2-464-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00396-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir UAB (duomenys neskelbtini) ir Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kavarsko seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimą) ir įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 17 d. prašymą išduoti leidimą naudoti Kavarsko miesto herbą. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad patenkinus skundą, iš atsakovės jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2020 m. birželio 17 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Seniūniją su prašymu išduoti leidimą naudoti Kavarsko herbą ant vandens, išgaunamo iš Šv. Jono šaltinio (toliau – ir Šaltinis, ir Kavarsko šaltinis), butelio kontretiketės, o ši 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad leidimas nėra suteikiamas. Atsisakymą išduoti leidimą motyvavo tuo, kad Bendrovė Kavarsko miestą reprezentuoti žada išgaudama ir realizuodama Šaltinio vandenį, bet neturi Savivaldybės administracijos pritarimo naudotis Šaltinio infrastruktūra paviršinio vandens gavybai, todėl negali paimti pagrindinio produkto, kuris yra vietovės reprezentacijos pagrindas; pažymėjo, kad kitų vietovių vanduo negali būti ženklinamas Kavarsko miesto herbu. Pareiškėja nurodė, kad šis administracinis aktas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji turėjo Anykščių regioninio parko direkcijos 2020 m. balandžio 24 d. pritarimą Šaltinio vandens paėmimui. Todėl Seniūnijos 2020 m. liepos 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriui (toliau – ir Komisija), kuris 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) jį panaikino. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. Dar neįsiteisėjus Komisijos Sprendimui, seniūnė 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (išnagrinėjusi tą patį Bendrovės 2020 m. birželio 17 d. prašymą) nurodė, kad leidimas naudoti Kavarsko herbą negali būti išduodamas, kadangi šiuo Bendrovės produktu Kavarsko miestas nėra reprezentuojamas. Pareiškėja teigė, kad Seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Visų pirma, seniūnė priėmė analogišką sprendimą net neįsiteisėjus Komisijos Sprendimui. Iš esmės jokios aplinkybės nepasikeitė, tačiau Seniūnija toliau atsisako išduoti sutikimą, ir atsisako tai daryti naujais motyvais, nors įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad sutikimas neišduotas nepagrįstai. Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad produkto etiketės ir kontretiketės projekte yra reprezentuojamos dvi Anykščių rajono vietovės. Etiketėje vaizduojamas Raguvėlės dvaras ir dvarininko M. K. inicialai, kontretiketėje – Kavarsko herbas ir Šaltinio fragmentas bei Šaltinio legendos vertimas; kadangi produkto pagrindinėje etiketėje yra reprezentuojama Raguvėlė, o ne Kavarskas ir Šaltinio vanduo, todėl kuriamas įspūdis, kad reprezentuojama vietovė yra ne Kavarskas, o būtent Raguvėlė. Seniūnė, remdamasi tuo, konstatavo, kad toks etiketės ir kontretiketės naudojimas, siekiant reprezentuoti Kavarską bei Šaltinio vandenį, negali būti laikomas tinkamu Anykščių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-157 patvirtinto Anykščių rajono savivaldybės herbo, herbinių vėliavų, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir herbinių vėliavų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25.9 papunkčio prasme. Antra, atsakovė neteisingai interpretuoja etiketės eskizą, teigdama, kad vaizduojamas Raguvėlės dvaras. Pareiškėja pažymėjo, kad etiketėje nėra minimas ir/ar nurodomas Raguvėlės dvaras, kuris realybėje atrodo visai kitaip. Etiketėje yra paprasčiausiai stilizuotas dvaras, inicialai bei nurodytas anykštėnas M. K., valdęs Raguvėlės, Poliancų, Drutoviškių, Bartkūniškių, Latviškio ir Benediktavos bei kitus dvarus, taigi, joje nėra jokios geografinės nuorodos, nėra naudojamas nė vienos savivaldybės gyvenamosios vietovės herbas, todėl ir joks sutikimas nereikalingas. Kavarsko miesto herbas atvaizduotas tik kontretiketėje. Produkto ryšys su geografine vietove grindžiamas su Anykščių rajono Kavarsko Šv. Jono šaltinio vandens geru vardu, kurį lemia produkto materialinė vertė (fizinės, cheminės savybės), įgyta dėl geografinės vietos. Pagal Aprašo 26 punktą, asmenys, norėdami naudoti gyvenamosios vietovės herbą, pateikia seniūnui prašymą, o šis 25.7–25.9 papunkčiuose numatytais atvejais išduoda raštišką sutikimą. Pareiškėja teigė, jog nepagrįstas skundžiamo rašto teiginys (kad toks etiketės ir kontretiketės naudojimas, siekiant reprezentuoti Kavarską bei Šaltinio vandenį, negali būti laikomas tinkamu pagal Aprašo 25.9 papunktį), nes Kavarsko miesto herbas naudojamas kontretiketėje ant vandens buteliuko, kuris bus išgaunamas iš šiame mieste Šventosios slėnyje trykštančio šaltinio, nuo seno vadinamu Šventojo Jono Krikštytojo šaltiniu, taigi, reprezentuoja tą gyvenamąją vietovę. Seniūnė iš esmės kvestionuoja produkto etiketę, nors, kaip minėta, etiketėje Kavarsko miesto herbas nėra nurodomas, o sutikimas reikalingas siekiant teisėtai naudoti Kavarsko miesto herbą bei nurodyti vandens kilmę ir pateikiant legendos aprašymą produkto kontretiketėje. Pareiškėja teigė, kad sutikimas neišduotas nepagrįstai, nes Kavarsko miesto herbo naudojimas ant produkto kontretiketės tik didintų miesto žinomumą. Ji nepažeidžia Savivaldybės tarybos nustatytos herbo naudojimo tvarkos. Herbo naudojimas nepažeidžia herbo naudojimo principų, kitų asmenų teisių ir laisvių, reprezentuoja Kavarsko miestą ir jame esantį Šv. Jono Krikštytojo šaltinį, todėl nėra pagrindų ir sąlygų, dėl ko sutikimas negalėtų būti išduodamas. Todėl raštas naikintinas ir atsakovė įpareigotina išduoti sutikimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Savivaldybės administracija 2020 m. spalio 30 d. atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Aprašo 25.9 papunktį, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės herbas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai reprezentuojama gyvenamoji vietovė ar seniūnija. Atsakovė teigė, kad ji laikosi pozicijos, jog produkto etiketės ir kontretiketės projekte yra reprezentuojamos dvi Anykščių rajono vietovės. Etiketėje vaizduojamas Raguvėlės dvaras ir dvarininko M. K. inicialai, kontretiketėje – Kavarsko herbas ir Šaltinio fragmentas bei Šaltinio legendos vertimas. Kadangi pagrindinėje etiketėje reprezentuojama Raguvėlė, o ne Kavarskas ir Šaltinio vanduo, kuriamas įspūdis, kad reprezentuojama vietovė yra ne Kavarskas, bet būtent Raguvėlė. Remiantis tuo, toks etiketės ir kontretiketės naudojimas, siekiant reprezentuoti Kavarską bei Šaltinio vandenį, negali būti laikomas tinkamu Aprašo 25.9 prasme, dėl to ir leidimas negali būti išduodamas, nes Bendrovės produktu Kavarsko miestas nėra reprezentuojamas. Net ir pritarus pareiškėjos skunde nurodytiems motyvams, kad etiketės eskize nėra minimas Raguvėlės dvaras, kad tai tik stilizuotas dvaras, kuris neteikia jokios geografinės nuorodos, nėra paneigiamas faktas, jog Kavarsko herbas vaizduojamas ir jį ketinama naudoti tik produkto kontretiketėje, o ne pagrindinėje etiketėje. Šią aplinkybę (jog Kavarsko herbas naudojamas tik kontretiketėje) skunde pabrėžė ir pati pareiškėja. Taigi, kadangi pagrindinėje etiketėje neketinama vaizduoti Kavarsko herbo ir dėl to skunde pasisako ir pati pareiškėja, yra patvirtinama aplinkybė, jog tokiu produktu pagrindinė reprezentuojama vietovė bus ne Kavarskas. Atsakovė pažymėjo, kad nepaisant Komisijos Sprendime nurodytų motyvų, ji laiko pagrįstais ir visus savo atsiliepime į skundą administracinio ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus motyvus. Ir minėtame atsiliepime, ir Seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), ir dabar teikiamame atsiliepime pateikiamos aplinkybės, nesutikimo išduoti leidimą naudoti herbą motyvai yra susiję ir vienas kitą papildantys, kartu tik sustiprinantys, kodėl leidimas negali būti išduodamas. Sprendimas neišduoti leidimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti naikinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš administracinės bylos (skundo 1 priedas; atsiliepimo 2 priedo priedas) ir Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos byla) (Komisijos bylos b. l. 13, 49) duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 17 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Seniūnijos seniūną, prašydama išduoti leidimą naudoti Kavarsko herbą ant vandens, išgaunamo iš Šaltinio, butelio kontretiketės pagal pateiktą etiketės dizaino pavyzdį. Prašyme paaiškino, kad ji gavo Anykščių regioninio parko direkcijos 2020 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) – sąlygas naudoti Kavarsko miesto vandenį (pridedamas). Bendrovė ant vandens butelio kontretiketės pagal pateiktą etiketės dizaino pavyzdį naudos Kavarsko miesto herbą ir viešai prieinamą Šaltinio legendos aprašymą; vanduo bus tiekiamas aukštos klasės restoranams Lietuvoje bei eksportuojamas kitoms viešojo maitinimo įstaigoms Europos Sąjungoje bei trečiose šalyse pagal tiekimo sutartis; šių įstaigų lankytojai sužinos ne tik apie Šaltinį, bet ir apie Kavarsko miestą, taip bus sukuriamas Kavarsko miesto, kaip turistinio traukos objekto, žinomumas. Paaiškino, kad taip pat ši etiketė su Kavarsko miesto herbu bus naudojama lauko reklamoje.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139 patvirtinto Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo, prekinio pateikimo ir geografinių nuorodų apsaugos techninio reglamento 90 punkte nurodyta, kad ant kiekvieno gėrimo butelio užklijuojama ar kitu būdu pritvirtinama etiketė (priekinė etiketė); papildomai gali būti užklijuojama ar kitu būdu pritvirtinama kontretiketė (užpakalinė etiketė) ir koloretė (kaklelio etiketė). Nors šis teisės aktas taikomas spiritiniams gėrimams (reglamento 1 punktas), o ne šaltinio vandeniui, teismo vertinimu, jame pavartotais „etiketės“ ir „kontretiketės“ terminų paaiškinimais gali būti remiamasi ir šioje byloje. Be to, ir iš pareiškėjos paaiškinimų skunde, pareiškėjos pateikto Šaltinio vandens butelio etiketės ir kontretiketės etiketės dizaino pavyzdžio (skundo 7 priedas; atsiliepimo 2 priedo priedas; Komisijos bylos b. l. 15, 51), atsakovės atsiliepimo, Seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (skundo 4 priedas) matyti, kad pareiškėja, atsakovė taip pat etikete vadina butelio priekinę etiketę, o kontretikete – butelio užpakalinę etiketę. Taigi, etiketė – tai priekinė etiketė (pritvirtinama ant butelio), o kontretiketė – tai užpakalinė etiketė (pritvirtinama ant butelio).

Anykščių regioninio parko direkcijos 2020 m. balandžio 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (skundo 6 priedas; atsiliepimo 2 priedo priedas; Komisijos bylos b. l. 14, 50) (pridėtame prie pareiškėjos 2020 m. birželio 17 d. prašymo Nr. 6) yra nurodyta, kad Anykščių regioninio parko direkcija valstybės saugomo gamtos paveldo objekto Kavarsko tufų šaltinio vandens naudojimui UAB (duomenys neskelbtini) pritaria tokiomis sąlygomis: paimti 7,9 kubinius metrus vandens per parą, autocisterna su žarna, turinčia vožtuvą ir 1 x 1,5 mm tinkleliu, kad nebūtų pakenkta žuvims baseine.

Pareiškėja prie savo 2020 m. birželio 17 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) Seniūnijai taip pat pridėjo Šaltinio vandens butelio etiketės ir kontretiketės etiketės dizaino pavyzdį (skundo 7 priedas; atsiliepimo 2 priedo priedas; Komisijos bylos b. l. 15, 51).

Seniūnija 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo naudoti Kavarsko miesto herbą“ (skundo 3 priedas; atsiliepimo 2 priedo priedas; Komisijos bylos b. l. 4–5, 52–53) atsakė pareiškėjai į jos 2020 m. birželio 17 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad leidimas naudoti Kavarsko miesto herbą ant Bendrovės produkcijos nėra suteikiamas. Tai motyvavo tuo, kad Bendrovė Kavarsko miestą reprezentuoti žada išgaudama ir realizuodama būtent Šv. Jono šaltinio vandenį, bet neturi Savivaldybės administracijos pritarimo naudotis šio šaltinio infrastruktūra paviršinio vandens gavybai, todėl negali paimti pagrindinio produkto, kuris yra vietovės reprezentacijos pagrindas. Taip pat pažymėjo, kad kitų vietovių vanduo negali būti ženklinamas Kavarsko miesto herbu. Rašte teigė, kad atsižvelgia ir Savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame buvo nurodyta, jog vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1-TS-322 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, sprendiniais Kavarsko šaltinio teritorijoje gavybos ar gamybos veiklos nėra numatytos; todėl Savivaldybės administracija neturi galimybės suteikti leidimo naudoti viešosios poilsio zonos ar jai priskirtos infrastruktūros vandens gavybai (atsiliepimo 2 priedo priedas; Komisijos bylos b. l. 45)).

Pareiškėja, nesutikdama su Seniūnijos 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė 2020 m. liepos 10 d. skundą Komisijai (atsiliepimo 1 priedas; Komisijos bylos b. l. 2–3), prašydama šį raštą panaikinti ir leisti pareiškėjai naudoti Kavarsko miesto herbą.

Komisija priėmė 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (skundo 5 priedas; Komisijos bylos b. l. 61–67, 71–77), kuriuo pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Seniūnijos 2020 m. liepos 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (atmetė kaip nepagrįstą toje dalyje, kurioje pareiškėja prašė leisti jai naudoti Kavarsko miesto herbą, nurodžiusi, kad sprendimo dėl sutikimo naudoti Kavarsko herbą priėmimas yra viešojo administravimo institucijos kompetencija). Komisija Sprendime nurodė, be kita ko, kad skundžiamo rašto motyvavimas 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo pagrindu padarytos išvados, jog pareiškėja neturi Savivaldybės administracijos pritarimo naudotis Šaltinio infrastruktūra paviršinio vandens gavybai, nėra laikytinos teisėtomis bei pagrįstomis. Aprašo nuostatos nesuteikia teisės seniūnijos seniūnui spręsti dėl kitų aplinkybių, kurios nėra konkrečiai reglamentuotos Apraše (t. y. ar objektyviai bus įmanoma išgauti Šaltinio paviršinį vandenį, ar bus naudojamas tik Šaltinio, o ne kito šaltinio, vanduo), o skundžiamo rašto motyvavimas duomenimis, kurie nėra susieti su konkrečiomis teisės normomis, sudaro pagrindą skundžiamą aktą pripažinti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei jį panaikinti.

Komisijos Sprendimas nebuvo apskųstas administraciniam teismui ir įsiteisėjo (Komisijos bylos b. l. 71, 78). Jis įsiteisėjo pasibaigus apskundimo terminui – 2020 m. rugsėjo 7 d. (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1–2 dalys).

Seniūnija 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kavarsko miesto herbo naudojimo“ (skundo 4 priedas) atsakė pareiškėjai į jos 2020 m. birželio 17 d. prašymą (t. y. į tą patį prašymą dėl leidimo naudoti Kavarsko herbą, į kurį buvo atsakyta 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintu Komisijos Sprendimu), kad leidimas naudoti Kavarsko herbą negali būti išduodamas, kadangi šiuo Bendrovės produktu Kavarsko miestas nėra reprezentuojamas. Tai motyvavo tuo, kad etiketėje vaizduojamas Raguvėlės dvaras ir dvarininko M. K. inicialai, kontretiketėje – Kavarsko herbas ir Šaltinio fragmentas bei Šaltinio legendos vertimas; kadangi produkto pagrindinėje etiketėje yra reprezentuojama Raguvėlė, o ne Kavarskas ir Šaltinio vanduo, todėl kuriamas įspūdis, kad reprezentuojama vietovė yra ne Kavarskas, o būtent Raguvėlė; remiantis tuo, toks etiketės ir kontretiketės naudojimas, siekiant reprezentuoti Kavarską bei Šaltinio vandenį, negali būti laikomas tinkamu Aprašo 25.9 papunkčio prasme.

Pareiškėja, nesutikdama su Kavarsko seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė skundą teismui.

Iš aptartų Seniūnijos 2020 m. liepos 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad atsisakymas išduoti leidimą pareiškėjai naudoti Kavarsko herbą minėtuose raštuose buvo motyvuotas skirtingais motyvais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija ir prašo panaikinti būtent Seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimą), o ne Seniūnijos 2020 m. liepos 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarąjį 2020 m. liepos 8 d. raštą Komisija panaikino administracinio ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta administracinio ginčo byla jau išnagrinėta, joje priimtas Komisijos Sprendimas, kuris įsiteisėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje administracinėje byloje nepasisako dėl Seniūnijos 2020 m. liepos 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų motyvų ir jų nenagrinėja, taip pat nepasisako dėl atsakovės 2020 m. liepos 16 d. atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo 2 priedas; Komisijos bylos b. l. 18–22) nurodytų motyvų (nors atsakovė atsiliepime į skundą šioje administracinėje byloje ir nurodė, kad ji laiko pagrįstais visus savo 2020 m. liepos 16 d. atsiliepime administracinio ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus motyvus).

Byloje pareiškėja ginčija Kavarsko seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimą), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą naudoti Kavarsko herbą ant vandens, išgaunamo iš Šaltinio, butelio kontretiketės.

Kavarsko miestas yra Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 373 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“ 3.2 papunktis). Anykščių rajono savivaldybėje yra Kavarsko seniūnija – Anykščių rajono savivaldybės gyvenamoji vietovė (to paties Vyriausybės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 373 2.4 papunktis) ir biudžetinė įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga. Šiuo atveju, ginčijamą 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimą) priėmusi Seniūnija yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo (toliau – Herbų įstatymas) 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad miesto, miestelio ir kaimo herbo naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Anykščių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Herbų įstatymo 8 straipsniu, 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-157 yra patvirtinusi Anykščių rajono savivaldybės herbo, herbinių vėliavų, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir herbinių vėliavų naudojimo tvarkos aprašą. Aprašo 26 punktas nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, norėdami naudoti gyvenamosios vietovės herbą, pateikia gyvenamosios vietovės seniūnijos seniūnui prašymą, kuriame nurodo herbo naudojimo vaizdinį projektą ir tikslą; seniūnas šio Aprašo 25.7–25.9 punktuose numatytais atvejais išduoda pareiškėjui raštišką sutikimą naudoti Savivaldybės gyvenamosios vietovės herbą.

Pareiškėja skunde teigė, kad Šv. Jono šaltinis (dar vadinamas Šv. Jono Krikštytojo šaltiniu) trykšta iš Kavarsko mieste esančio Šventosios slėnio šlaito. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės.

Bylos medžiagoje yra Šaltinio vandens butelio etiketės ir kontretiketės pavyzdys (skundo 7 priedas; atsiliepimo 2 priedo priedas; Komisijos bylos b. l. 15, 51), kurį pareiškėja buvo pateikusi Seniūnijai, prašydama leidimo naudoti herbą. Iš šios butelio etiketės ir kontretiketės matyti, kad: etiketėje, be kita ko, yra užrašyta – M. K., jo inicialai MK, pavaizduotas dvaras (prie kurio nėra jokio užrašo, koks tai dvaras); kontretiketėje, be kita ko, yra Kavarsko herbas, pavaizduotas pilamas Šaltinio vanduo (atsakovės paaiškinimu atsiliepime – Šaltinio fragmentas), legenda anglų kalba (atsakovės paaiškinimu atsiliepime – Šaltinio legendos vertimas). Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. sausio 6 d. dekretu Nr. 188 yra patvirtintas Kavarsko herbas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad šiame pareiškėjos pateiktame etiketės ir kontretiketės pavyzdyje yra pavaizduotas būtent Kavarsko herbas, ir kad šis herbas yra būtent ant kontretiketės, t. y. ant užpakalinės etiketės. Pareiškėja skunde patvirtino, kad Kavarsko herbas yra ant kontretiketės.

Pagal Herbų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas subjektui, kuriam jis sukurtas, simbolizuoti ir išskirti. Aprašo 3 punktas pateikia iš esmės tokią pat herbo sąvoką: herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas.

Aprašo 25 punkte nurodyta, kad savivaldybės gyvenamosios vietovės herbas naudojamas: 25.1. seniūnijos vėliavoje; 25.2. seniūnijos herbiniame antspaude; 25.3. seniūnijos seniūno ženkle; 25.4. seniūnijos dokumentų blankuose; 25.5. seniūnijos iškaboje; 25.6. seniūno išduodamose padėkose; 25.7. ant suvenyrų, meno kūrinių ir kitų gaminių, reprezentuojančių tą gyvenamąją vietovę ar seniūniją; 25.8. kaip renginio atributika organizuojant gyvenamosios vietovės renginius; 25.9. kitais atvejais, kai reprezentuojama gyvenamoji vietovė ar seniūnija. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėja siekia naudoti Kavarsko herbą ant butelio, šiuo atveju gali būti taikomas arba Aprašo 25.9 papunktis (juo rėmėsi Seniūnija 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) arba Aprašo 25.7 papunktis. Abiejuose minėtuose papunkčiuose nurodyta būtina sąlyga: gyvenamosios vietovės herbas naudojamas tuo atveju, kai gaminys ar kt. reprezentuoja tą gyvenamąją vietovę ar seniūniją. Tarptautinių žodžių žodyne (žr. https://tzz.lt/r/reprezentuoti/) ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (žr. <http://lkiis.lki.lt/dabartinis>) žodžio „reprezentuoti“ reikšmė yra „atstovauti“. Pareiškėja prašė leidimo naudoti Kavarsko herbą ant Šaltinio butelio. Tad atsižvelgiant į Herbų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, Aprašo 3 punkto, 25.9 papunkčio nuostatas ir į žodžio „reprezentuoti“ reikšmę, darytina išvada, kad savivaldybės gyvenamosios vietovės (šiuo atveju – Kavarsko miesto) herbas gali būti naudojamas tokiu atveju, kai gaminys (šiuo atveju – Šaltinio vandens butelis) reprezentuoja, kitaip tariant – simbolizuoja, išskiria gyvenamąją vietovę ar seniūniją (šiuo atveju – Kavarską).

Pareiškėja prašymu prašė išduoti jai leidimą naudoti Kavarsko herbą ant butelio kontretiketės, o ne ant etiketės. Teismas pabrėžia, kad kontretiketė ant butelio naudojama ne viena, o kartu su etikete; be to, etiketė yra priekinė, o kontretiketė – užpakalinė. Priekinė etiketė labiau krenta į akis. Todėl iš esmės joje atvaizduotas vaizdas lemia, ką gaminys reprezentuoja.

Pareiškėja skunde teigė, kad etiketėje nėra minimas ir/ar nurodomas Raguvėlės dvaras, kuris realybėje atrodo visai kitaip, kad etiketėje yra paprasčiausiai stilizuotas dvaras, inicialai bei nurodytas anykštėnas M. K., valdęs Raguvėlės, Poliancų, Drutoviškių, Bartkūniškių, Latviškio ir Benediktavos bei kitus dvarus, taigi, etiketėje nėra jokios geografinės nuorodos. Tuo tarpu skundžiamame Seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės atsiliepime yra teigiama, kad etiketėje vaizduojamas Raguvėlės dvaras. Teismo vertinimu, etiketėje pavaizduotas dvaras yra panašus į Raguvėlės dvarą (kuris yra pareiškėjos pateiktoje Raguvėlės dvaro fotografijoje (skundo 8 priedas) ir interneto tinklalapyje, kurio nuorodą skunde pateikė pareiškėja (<https://architekturalietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raguveles-dvaras/>). Raguvėlės dvaras yra Raguvėlės kaime. Raguvėlės kaimas priklauso Troškūnų seniūnijai, kuri yra Anykščių rajono savivaldybėje (minėto Vyriausybės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 373 2 punktas, 2.9 papunktis). Kavarsko herbas yra tik ant kontretiketės, t. y. ant užpakalinės etiketės. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, jeigu etiketėje, t. y. priekinėje etiketėje, atvaizduotas Raguvėlės dvaras, yra sudaromas įspūdis, kad pareiškėjos produktu reprezentuojama Raguvėlė, o ne Kavarskas. Todėl, teismo vertinimu, toks etiketės ir kontretiketės naudojimas, siekiant reprezentuoti Kavarską bei Šaltinio vandenį, negali būti laikomas tinkamu Aprašo 25.9 papunkčio prasme. Tai buvo nurodyta ir skundžiamame Seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip jau rašyta, etiketėje nėra jokio užrašo, koks tai dvaras. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, jeigu etiketėje yra ne Raguvėlės dvaras, o paprasčiausiai stilizuotas dvaras (kaip teigė pareiškėja skunde), vis tiek nėra paneigiamas tas faktas, jog Kavarsko herbas yra tik kontretiketėje. Pareiškėja skunde pati patvirtino, kad Kavarsko herbas yra tik ant kontretiketės. Kadangi ant pagrindinės etiketės prie dvaro nėra jokio užrašo, koks tai dvaras, o Kavarsko herbas yra tik ant užpakalinės etiketės, tokiu pareiškėjos produktu yra sudaromas įspūdis, kad pagrindinė reprezentuojama vietovė yra ne Kavarskas. Todėl, teismo vertinimu, toks etiketės ir kontretiketės naudojimas, siekiant reprezentuoti Kavarską bei Šaltinio vandenį, taip pat negali būti laikomas tinkamu Aprašo 25.9 papunkčio prasme.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Remdamasis nurodytais motyvais, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Kavarsko seniūnija 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad leidimas naudoti Kavarsko herbą pareiškėjai negali būti išduodamas, t. y. atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą. Todėl nėra pagrindo šį raštą naikinti. Nustačius, kad Kavarsko seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 17 d. prašymą išduoti leidimą naudoti Kavarsko miesto herbą. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja į bylą yra pateikusi atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatu M. K., ir žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo kopijas. Iš šios mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad pareiškėjos atstovas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjos skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė