Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta K. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. B. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 23 d. apie 21.00 val. – 22.00 val., Kultūros ir poilsio parke, esančiame Panevėžyje, Parko gatvėje, veikdamas bendrininkų grupėje su E. G., bendrais veiksmais grasino nužudyti nukentėjusįjį J. G. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasindami panaudoti fizinį smurtą peiliu ir nežymiai sužalodami nukentėjusįjį J. G., pagrobė nukentėjusiojo 480 eurų vertės turtą, o būtent: po E. G. pavartoto smurto J. G. atžvilgiu, K. B. suprasdamas, kad E. G. ketina tęsti nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį jį baugindamas, perdavė nusikalstamai veikai tęsti reikalingą peilį E. G., kuris tyčia, pabrėžiamai rodydamas mostus peiliu ir jį įremdamas į nukentėjusiojo kairįjį šoną, veiksmais grasino nužudyti nukentėjusįjį ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas; tęsdami nusikalstamą veiką, E. G. tyčia, K. B. jam perduotu peiliu, pabrėžiamai rodydamas mostus priešais nukentėjusiojo veidą bei įremdamas peilį į nukentėjusiojo nugarą, veidą, kaklą ir padarydamas odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir kakle, palaužė nukentėjusiojo valią priešintis ir kartu su K. B. turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, bendrais veiksmais pagrobė J. G. 400 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung A53“ IMEI 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI 2 - (duomenys neskelbtini), su Sim kortele bei 80 eurų vertės belaides ausines „JBL“ dėkle.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis K. B. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti ir jo veiksmus iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį, skirti švelnesnę bausmę bei atidėti paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka.

2.1. Nurodo, kad, jam kartu su nuteistuoju E. G. bei nukentėjusiuoju J. G. išgėrinėjant alų, tarp nuteistojo E. G. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio E. G. atžvilgiu. Konflikto metu perdavė E. G. savo turėtą peilį, tačiau taip pasielgė neturėdamas tikslo užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad tik dėl asmeninių priežasčių kilusio E. G. ir J. G. konflikto eigoje, E. G. vienasmeniškai reiškiami grasinimai nužudyti J. G. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, peraugo į reikalavimą atiduoti daiktus. Jam (K. B.) nebuvo žinoma apie tokius E. G. ketinimus tuomet, kai perdavė jam peilį. Jis neprisidėjo prie nuteistojo E. G. veiksmų ir tai teismo posėdyje patvirtino pats nukentėjusysis J. G., todėl jo veiksmai be pagrindo kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. kaip plėšimas.

2.2. Sutinka, kad E. G. įvykdžius nusikalstamą veiką, peraugusią į plėšimą, paprašė iš nukentėjusiojo J. G. paimti ir jam perduoti šio mobilaus ryšio telefoną, tačiau taip pasielgė ne tikslu neatlygintinai užvaldyti nukentėjusiojo turtą, bet šio turto pagrindu išreikalauti J. G. skolą mamai. Dėl to mano, kad jo veiksmai galėjo (ir privalėjo) būti kvalifikuojami ne kaip plėšimas, bet kaip savavaldžiavimas. Nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu motyvu jo (K. B.) veiksmų nevertinti savavaldžiavimu todėl, kad asmeniškai jam J. G. nebuvo skolingas. BK 294 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tuomet, kai asmuo, panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdo ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą ne tik savo, bet ir kito asmens teisę.

2.3. Mano, kad tinkamai pritaikius jo atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą ir jo veiksmus pripažinus ne sunkiu, bet apysunkiu tyčiniu nusikaltimu, skirtinos švelnesnė bausmė, kuri, subendrinus ją su 2024-02-24 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi skirta subendrinta galutine bausme už vėliau nei skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, vykdymas atidėtinas, nustatant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, skiriant Probacijos tarnybos išvadoje siūlomus taikyti papildomus įpareigojimus.

2.4. Skiriant bausmę, teismas neatsižvelgė į sveikatos būklę. Yra ligonis, galvos smegenyse rasti daugybiniai hiperintenziniai židiniai, kurie duoda pagrindą įtarti jį sergant sunkia neurologine liga - išsėtine skleroze. Nors ši diagnozė dar nėra patvirtinta, tačiau šiuo metu atliekami papildomi medicininiai tyrimai, kurių nutraukimas gali labai pakenkti sveikatai ir gydymui, o paskyrus pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmę, tokie tyrimai, kurie atliekami specializuotose gydymo įstaigose, negalimi.

2.5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Nuteistasis K. B. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad E. G. vartojant smurtą J. G. atžvilgiu, perdavė jam nusikalstamai veikai tęsti reikalingą peilį, tačiau tvirtina, kad taip pasielgė neturėdamas tikslo užvaldyti nukentėjusiojo turtą ir nežinodamas, kad tokį tikslą turi E. G.. E. G. įvykdžius plėšimą, paprašė iš nukentėjusiojo J. G. paimti ir jam perduoti ir J. G. mobilaus ryšio telefoną, tačiau taip pasielgė ne tikslu neatlygintinai jį užvaldyti, bet siekdamas taip išreikalauti J. G. skolą mamai. Kadangi neprisidėjo prie nuteistojo E. G. veiksmų, jo veiksmai be pagrindo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimas. Teigia, kad jo veiksmai galėjo (ir privalėjo) būti kvalifikuojami tik kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

7. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

8. BK 294 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę, tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Savavaldžiavimu pripažįstamas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai – žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai, kt.

9. Taigi, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pagrindinis objektas yra nuosavybė, o BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pagrindinis objektas yra valdymo tvarka. Žmogaus sveikata, kaip papildomas objektas, būdingas tiek plėšimui, tiek savavaldžiavimui. Tinkamam K. B. veiksmų teisiniam įvertinimui svarbu yra nustatyti vidines paskatas, lėmusias smurto naudojimą J. G. atžvilgiu, ir jų susiformavimo momentą. Byloje neginčijamai įrodyta, kad tarp E. G. ir J. G. kilo konfliktas, kurio metu E. G. kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir, aktyviai stumdydamas už striukės laikomą nukentėjusįjį, pargriovė šį ant grindinio, taip sukeldamas J. G. fizinį skausmą veide ir padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame kelyje. Kažkuriuo momentu konfliktas tarp E. G. ir J. G. nurimo ir vėl atsinaujino bei paaštrėjo – prie konflikto prisijungė K. B., kuris, suprasdamas, kad E. G. ketina tęsti nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį jį baugindamas, perdavė E. G. peilį, ir E. G., pabrėžiamai rodydamas mostus peiliu ir jį įremdamas į nukentėjusiojo kairįjį šoną, grasino nukentėjusįjį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Tai rodo, kad K. B. pritarė E. G. smurtiniams veiksmams ir pats prie to prisijungė perduodamas pastarajam turėtą peilį. Nei iki konflikto geriant alų parke, nei konflikto metu naudojant smurtą, K. B. nukentėjusiajam nieko neminėjo apie jo skolą mamai, nereikalavo jos atiduoti, t. y. E. G. vykdomas smurtas bei grasinimai niekaip nebuvo susiję su skolos susigrąžinimu neteisėtu būdu. Byloje nustatyta, kad E. G. smurtavimas peraugo į reikalavimą atiduoti daiktus, ką nukentėjusysis, bijodamas būti daugiau sužalotas, padarė – atidavė turėtus daiktus - mobilaus ryšio telefoną „Samsung A53“ su Sim kortele, belaides ausines „JBL“ dėkle, piniginę, cigaretes. Užvaldytus daiktus E. G. ir K. B. pasidalino – E. G. pasiėmė ausinuką, K. B. pasiėmė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną.

10. Aptartos aplinkybės rodo, kad K. B. iki smurto nukentėjusiajam apie jokią pastarojo skolą nei jo motinai, nei kam nors kitam neminėjo, turto tokios prievolės užtikrinimui iš J. G. nereikalavo, o mintis pasiimti užvaldytą nukentėjusiojo turtą, t. y. telefoną kaip skolos grąžinimo garantą, K. B. kilo pagrobtų daiktų dalybų metu, t. y. po to, kai telefonas plėšimo būdu tiesiogiai E. G. jau buvo užvaldytas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytam K. B. veiksmų teisiniam įvertinimui, kad šis nukentėjusiojo telefoną užvaldė ne savavaldžiaujant, o plėšimo būdu ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

11. Apeliaciniame skunde K. B. nurodė, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į sveikatos būklę. Yra ligonis, galvos smegenyse rasti daugybiniai hiperintenziniai židiniai, kurie duoda pagrindą įtarti sergant sunkia neurologine liga - išsėtine skleroze. Šiuo metu atliekami papildomi medicininiai tyrimai, kurių nutraukimas gali labai pakenkti sveikatai ir gydymui, o paskyrus pakankamai ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tokie tyrimai, kurie atliekami specializuotose gydymo įstaigose, negalimi. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie jo registraciją pas gydytojus bei sveikatos būklę.

12. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

14. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas K. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtą, tyčinį, sunkų nusikaltimą. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką K. B. padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu. Nedirba, mokosi, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, linkusi didėti, jam būdingas teisės pažeidimų modelis (3 t., b. l. 107-114). K. B. ankščiau teistas 12 kartų, pagrinde už savanaudiškus nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs. Daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. B. už nusikaltimą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmė, net įvertinus K. B. sveikatos būklę, negali būti laikoma per griežta.

15. K. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies pagrindu subendrina su Panevėžio apylinkės teismo 2024-02-24 nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme. Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo nepažeidė, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra per griežta. Įvertinus tai, kad K. B. sistemingai daro nusikalstamas veikas, eilę kartų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl apeliacinio skundo prašymas taikyti BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.

16. Švelninti bausmę apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistojo sunkios sveikatos būklės taip pat nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad K. B., kuris būdamas tokios sveikatos būklės daro nusikalstamas veikas, negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad egzistuoja galimybė nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos, o šis klausimas gali būti sprendžiamas tiek nuosprendžio priėmimo, tiek ir bausmės – nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo atlikimo metu, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis, pagal kurias nuo bausmės gali būti atleistas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kuris iki nuosprendžio priėmimo ar po to suserga sunkia nepagydoma liga. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad K. B. šiuo metu serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam laisvės atėmimo bausmę atlikti būtų per sunku, šiuo metu nagrinėti šį klausimą nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.