Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. J., dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo V. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT- 1982-901/2023, kuria nepilnamečių vaikų D. J., gimusio (duomenys neskelbtini) ir V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jų tėvu D. J., ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina A. K..

2. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1982-901/2023, kuria iš motinos priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200 Eur mokant kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės ir priteisti išlaikymą nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo D. J., išlaikymą kiekvienam po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, pervedant šias lėšas už einamąjį mėnesį iki 15 kalendorinės mėnesio dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1982-901/2023, kuria nustatyta su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka ir nustatyti, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali su nepilnamečiais vaikais bendrauti ir matytis abiejų tėvų bendru sutarimu, tačiau privalo iš anksto, ne mažiau kaip prieš parą laiko, informuoti ir susitarti su A. K. dėl vaikų (vaiko) išvykimo ir grįžimo laiko, įsipareigojant vaikus (vaiką) grąžinti į A. K. nurodytą vietą.

4. Priteisti iš atsakovo D. J. A. K. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad ieškovė dėl vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu susitarė taikiai. Manė, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant su tėvu bus geriau. Tuo metu, ieškovei vienai buvo sunku su dviem paaugliais. Nuo teismo nutarties, kuria buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su tėvu, pasikeitė aplinkybės. Nuo praeitų metų vaikai pradėjo skųstis, kad nebenori gyventi toliau su tėvu, nes tėvas išvyksta ilgoms kelionėms. Vaikai lieka su tėvo sugyventine. Vaikai galimai yra skriaudžiami. Ieškovė bandė kalbėtis su atsakovu, bet pastarasis sužinojęs, kad vaikai skundžiasi, uždraudė jiems su mama matytis ir bendrauti. 2024-02-08 ieškovė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu, kad vaikų tėvas neleidžia vaikams bendrauti su mama ir pagal vaikų pasakojimus telefonu, tėvui išvykus, jo draugė galimai smurtauja prieš nepilnamečius vaikus. 2024-02-27 gavo vaiko situacijos vertinimo anketą, kuri privertė ieškovę dar labiau sunerimti. Iš 2024-02-27 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-914 sužinojo, kad specialistai 2024-02-19 bendravo su sūnumi D. J.. Berniukas papasakojo, jog gyventi tėvo dabartinėje šeimoje jam sekasi sunkiai, yra labai didelis spaudimas ir iš jų reikalaujama gerai mokytis. Tėvas ir jo draugė net yra už berniuką nusprendę, kuo jis turi būti užaugęs, vaikas neturi pasirinkimo. Tėvas pasak berniuko, dirba užsienyje, todėl vaikui trūksta tėvo dėmesio. Su mama jam ribojamas bendravimas. Berniukas pasakojo, jog tėvo draugė baudžia jį už prasižengimus, pavyzdžiui blogus pažymius, tai telefono paėmimas, arba neparveža jo namo po mokyklos ir jam tenka apie 4 kilometrus eiti pėsčiomis. Per artėjančias atostogas berniukas norėjo važiuoti pas mamą, bet turėjo būti namie. Berniukas pasakojo, jog kartais sulaukia žeminančio požiūrio į save. Tėvo draugė negražiai kalba apie vaiko mamą. Tėvas apie mamą blogo nesako. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog jų namuose yra taisyklės, kad vaikai turi geras mokytis. Ieškovė nurodė, kad jos ryšys su vaikais yra labai glaudus. Vaikai noriai bendrauja, tiek kiek jiems leidžia, atvirai išsako savo problemas. Vaikai nori vėl gyventi kartu su mama. Ieškovė pageidauja vaikus auginti pati. Pažymėjo, kad ieškovė yra ištekėjusi, sutuoktinis A. K.. Šeimoje auga nepilnametė dukra L. K., gimusi 2016-09-15, kurios santykiai su broliu ir seserimi yra geri. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, darbe vertinama labai gerai. Pažymėjo, kad ieškovės šeimą gyvena 2-jų kambarių bute, Šiauliuose. Butas asmeninės nuosavybes teise priklauso ieškovės sutuoktiniui A. K.. Sutuoktinis sutinka, kad kartu gyventų ir D. J.. Pažymėjo, kad ieškovė prieš vaikus fizinio ir psichologinio smurto nevartoja, vaikai jos namuose jaučiasi saugūs, nėra baimės ir įtampos.

Teismo posėdžio metu ieškovės A. K. atstovas advokatas Gintaras Putvinskis prašė ieškinį tenkinti patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pažymėjo, jog vaikas nori gyventi su mama. Atsakovas didžiąją dali laiko gyvena užsienyje. Nėra duomenų, kad tenkinus ieškinį, būtų pažeisti vaiko interesai.

2025-03-04 teismo posėdžio metu atsakovas D. J. nurodė, jog yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, barmeno specialybę. Dirba Belgijoje sandėlio vadybininku. Šešias savaites dirba užsienyje, dvi savaites grįžta į Lietuvą. Patvirtino, jog 2021 m. ieškovė prašė pagalbos dėl vaikų. Sūnus vartojo narkotikus, po tris paras negrįždavo namo. Kitų vaikų tėvai skundėsi sūnumi, jog galimai sūnus vartoja ir siūlo kitiems narkotines medžiagas. Sūnus prisipažino, jog vartojo narkotikus. Abiejų tėvų buvo priimtas sprendimas sūnų pasiimti su savimi į Klaipėdą. Sūnui buvo nustatyta griežta disciplina, buvo įtrauktas į aktyvų sportą. Didelį poveikį sūnui atsikratant narkotikų padarė pats atsakovas, daug kalbėjo su sūnumi. Sporto treneris taip pat daro didžiulę įtaką sūnui, psichologiškai palaiko D, jog negrįžtų prie narkotikų vartojimo. Atsakovas mano, jog sūnus nori lengvo gyvenimo, mažesnės kontrolės ir disciplinos, todėl prašosi gyventi pas motina. Atsakovas įsitikinęs, jog grįžus sūnui gyventi pas motiną, sūnus vėl grįš prie narkotikų vartojimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. J. atstovė advokatė Rasmina Martinaitienė prašė ieškinį tenkinti patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pažymėjo, jog atsakovas šiuo metu sudarė santuoką su G. J.. Pažymėjo, jog ieškovė gyvena 24,71 m² ploto būste. Ieškovės šeima yra iš trijų asmenų. Ieškovės būstas nepritaikytas šalių sūnaus gyvenimui, nes jame mažai vietos. Atsakovo gyvenamoje vietoje sūnus turi vienas atskirą kambarį.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. J. paaiškino, jog ji yra D. J. sesuo, ieškovė ir atsakovas yra jos tėvai. Patvirtino, jog brolis nori gyventi su mama. Mama labiau užtikrina brolio emocinį saugumą. Patvirtino, jog pas tėvą yra geros gyvenimo sąlygos, tačiau tėvo namuose reikalaujama laikytis taisyklių, yra didesnė kontrolė. Paaiškino, kad prieš tris metus ji ir brolis gyvendami pas mama, jos neklausė, ,,maištavo“, dėl ko mama nebegalėdama su jais susitvarkyti, vaikus perdavė tėvui. Pažymėjo, jog ji nežino, kodėl brolis buvo perduotas tėvui, mano, jog dėl to, kad brolis neklausė mamos. Pažymėjo, kad brolis turi daug draugų Šiauliuose, su jais palaiko ryšį iki šiol. Klaipėdoje artimų draugų neturi. Patvirtino, jog tėvas dirba užsienyje, dažnai nebūna namuose.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, jog apie 12 metų yra santuokoje su A. K.. Kartu turi bendrą devynerių metų dukrą, jų šeima gyvena jo 38 m² ploto bute. Bute yra du kambariai. Pažymėjo, kad naudojasi ir jo mamai priklausančiu butu, kuris yra šalia jų buto. D. J. gyvenant su mama, jam būtų skirtas vienas kambarys, kitame kambaryje gyventų jis su žmona ir dukra. Pažymėjo, jog D. J. nori gyventi su mama. Jis yra pamotės užgožtas, žeminamas. Liudytojas negalėjo teismui paaiškinti, kodėl prieš tris metus D. J. buvo perduotas tėvui, paaiškino, jog ,,nesulaukė, kad tėvas atvažiuotų su vaikais pasikalbėti“.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. teismui paaiškino, jog yra A. K. draugė, gyvena kartu tame pačiame bendrabutyje. Pažymėjo, jog D. J. nori gyventi su mama. Šiauliuose D turi daug draugų. Mama rūpinasi sūnumi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismui negalėjo paaiškinti, kodėl prieš tris metus D. J. persikėlė gyventi pas savo tėvą į Klaipėdą.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. J. (dabartinė pavardė - J, atsakovo sutuoktinė) teismui paaiškino, jog yra įgijusi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, dirba Klaipėdos policijoje. Turi dvi dukras, iš kurių viena pilnametė, gyvena atskirai. Pažymėjo, jog prieš tris metus D. J. persikėlė gyventi pas savo tėvą (atsakovą), nes mama (ieškovė) nesusitvarkė su sūnumi. D po tris dienas negrįždavo į namus, gyvendavo laiptinėse, rūkė, vartojo alkoholį. D draugų tėvai skambindavo atsakovui, prašydami, kad D nebendrautų su jų vaikais, nes pastarasis darė blogą įtaką draugams. Persikėlus D gyventi į Klaipėdą, jo mokymosi rezultatai pagerėjo, daug sportuoja. D bendrauja su mama. Mama turi didelę įtaką D, jį gali psichologiškai jį paveikti. Pažymėjo, jog gyvenant Klaipėdoje už taisyklių pažeidimus iš D yra paimamas mobilus telefonas su internetu ir duodamas paprastas mobilus telefonas be interneto. Vaikai namo pėsčiomis grįžta, kai ji negali vaikų parvežti automobiliu ir vaikai nenori laukti autobuso. Vaikas nėra engiamas, prieš jį nėra smurtaujama. D auklėjimu užsiima abu su sugyventiniu. Pažymėjo, jog ieškovė, ją ir jos sugyventinį šmeižia, neva jie smurtauja prieš D. Ieškovė civilinę bylą inicijavo dėl to, kad sugyventinis kreipėsi į antstolius, dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. D grįžęs iš mamos sakydavo, jog mamai trūksta pinigų, tokiu būdu mama nuteikinėjo sūnų prieš tėvą.

Teismo posėdžio metu L. J. paaiškino, jog yra atsakovo mama. Patvirtino, jog anūkas D gyvendamas pas mamą Šiauliuose miegodavo laiptinėse, rūkė. Negalėdama susitvarkyti su vaikais D bei dukrą V atvežė pas ją į (duomenys neskelbtini). D iš karto išvyko gyventi pas tėvą į Klaipėdą, o V liko metus laiko gyventi pas ją, kol baigs mokyklą. Vėliau ir V persikėlė gyventi pas tėvą į Klaipėdą. Gyvenant V pas ją A. K. dukra nesirūpino, išlaikymo neteikė. Pažymėjo, jog gyvenat pas tėvą, D pasikeitė į gerąją pusę, tapo nebegrubus, neberūkė. Sūnaus namuose yra tvarka, vaikas ruošiamas gyvenimui, daug sportuoja. Pažymėjo, kad anūko pasikeitimui didelį įdirbį atliko G, sūnaus sugyventinė. Mano, kad ši civilinė byla inicijuota ieškovės dėl finansinių priežasčių, tam, kad ieškovei nereikėtų vaikams teikti išlaikymo. Vaikas ieškovei mažiausiai rūpi. Mano, jog D yra pažadėtas laisvas gyvenimas be pareigų. Prašo teismo, kad anūkas D toliau liktų gyventų savo tėvo namuose.

Teismo posėdžio metu nepilnametis liudytojas D. J. teismui paaiškino, kad pas tėvą gyvena jau tris metus. Persikėlė pas tėvą, nes mama nebesusitvarkė su juo. Pripažino, kad mamos neklausė, rūkė. Teismui nurodė, kad nori gyventi su mama, nes pas mamą yra ,,lengviau“. Patvirtino, jog su G, tėvo sugyventine santykiai yra šilti, jo neskriaudžia, prieš jį niekas nesmurtauja. Pažeidus taisykles, su juo yra kalbama, yra įspėjamas, yra paimamas jo mobilus telefonas. Nurodė, kad Šiauliuose turi daug draugų, Klaipėdoje turi draugų, tačiau jie nėra tokie artimi. Sportuoja kovines sporto šakas, planuoja tapti sportininku profesionalu, vėliau treneriu. Pažymėjo, jog su mama bendrauja telefonu, paskambina ar parašo SMS kas dvi savaite.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. S. paaiškino, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Patvirtino, jog ieškovės namai yra tvarkingi, švarūs. Šeima gyvena dviejų kambarių bute, yra vienas didesnis kambaryje ir mažesnis.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eidvilė Jokubauskaitė, patvirtino teismui, jog mama daugiau laisvių suteikia vaikui. Tėvas nepažeidžia vaiko interesų. Pažymėjo, jog vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau nepagrindinė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2012 m. liepos 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme sprendimu buvo nutraukta A. J. ir D. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų - V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina A. J.. D. J. įsipareigoja teikti materialini išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt iki vaikai sulauks pilnametystės.

2023 m. vasario 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo patvirtinta šalių taikos sutartį, pasirašytą 2022 m. kovo 5 d. tarp D. J., ir A. K., pagal kurią pareiškėjai susitarė: nustatyti nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su D. J.. A. K. įsipareigojo mokėti vaikams kas mėnesį po 200 Eur išlaikymą iki jų pilnametystės.

(duomenys neskelbtini) D. J. sudarė santuoką su G. J., po santuokos - ,,J“.

Šalių dukrai V. J. (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų, todėl byla dalyje dėl V. J. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, nutrauktina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1982-901/2023 patenkino šalių pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir patvirtino 2022-03-05 šalių taikos sutartį. Pagal sutarties punktus šalys susitarė nustatyti nepilnamečių vaikų V. J. ir D. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu D. J..

Byloje nustatyta, kad 2022-03-05 Susitarimas buvo sudarytas tarp šalių, dėl to, kad A. K. nebesusitvarkė su vaikais ir motinos prašymu, vaikai buvo perduoti tėvui. Šias aplinkybes teismui patvirtino atsakovas D. J., trečiasis asmuo V. J., nepilnametis liudytojas D. J., L. J., G. J. bei pati ieškovė A. K..

Byloje nustatyta, jog šalių duktė V. J. nuo 2021 metų lapkričio mėnesio gyveno pas atsakovo D. J. motiną L. J. - (duomenys neskelbtini), kol dukra baigs Šiauliuose mokyklą. V. J. nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos pradėjo gyventi Klaipėdoje pas tėvą. Sūnų D, tėvas D. J. iš motinos, paėmė nedelsiant 2022-02-01, nuo to laiko D gyvena su tėvu Klaipėdoje.

Aukščiau nurodytas faktines aplinkybes patvirtino liudytojos L. J. ir G. J.. Šias faktines aplinkybes po atsakovo D. J. apklausos taip pat patvirtino ieškovė A. K. pripažindama, kad sūnus pas tėvą persikėlė gyventi dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pripažino, jog ji neturėjo įtakos sūnui, jog sūnus galėtų pakeisti gyvenimo būdą, atsisakytų narkotikų.

Ieškovė teismui įrodinėjo, kad sūnaus draugai šiuo metu ,,įsisklaidė“, sūnaus subrendo, ir ji sugebės tinkamai pasirūpinti sūnumi. Tačiau byloje apklausta D sesuo V. J., liudytoja V. M. teismui patvirtino, jog Šiauliuose D. J. turi daug draugų, su jais palaiko ryšius. Pažymėtina, jog ir pats nepilnametis liudytojas D. J. teismui paaiškino, jog Šiauliuose jis turi daug draugų, su kuriais yra artimi santykiai. Nepilnametis liudytojas D. J. akcentavo, jog nori gyventi su mama, nes pas mamą yra ,,lengviau“.

Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovė, tiek jos kvieti į teismą liudytojai neatskleidė ar vengė teismui nurodyti tikrąsias nepilnamečio D. J. persikraustymo pas tėvą priežastis. Bylos nagrinėjimo metu buvo vengiama įvardinti sūnaus narkotikų vartojimo problemą. Ieškovė A. K. tik po atsakovo D. J. apklausos pripažino sūnaus šią problemą. Ieškovė teismui nepateikė jokių aiškių planų apie jos pasirengimą užtikrinti tokias sūnaus gyvenimo sąlygas, dienos režimą, discipliną, psichologinį palaikymą, kurios yra užtikrintos D. J. gyvenant pas tėvą, tam kad sūnus vengtų narkotikų vartojimo. Vengtų buvusių draugų bei aplinkos, kur buvo vartojamos narkotinės medžiagos.

Pažymėtina, jog atsakovas D. J. ir G. J. sukūrė šeimą. Nors atsakovo D. J. darbo vieta užsienyje, dažnai ilgą laiką atsakovas nebūna Lietuvoje (šešios savaitės užsienyje, 2-3 savaitės Lietuvoje), tačiau tiek D. J., tiek G. J. tinkamai įtakoja D. J. elgesį bei jo ugdymą. Byloje nustatyta, jog pastarieji įtraukdami D į aktyvų sportą, kontroliuodami mokymosi procesą, pasiekė teigiamų rezultatų, tai yra D nebevartoja narkotikų, pagerėjo sūnaus mokymosi rezultatai, D įgiję gyvenimo įgūdžių, turi ateities planų.

Bylos nagrinėjimo metu nepilnametis D. J. patvirtino, jog su G. J. santykiai yra šilti, jo neskriaudžia, prieš jį niekas nesmurtauja. Su tėvu sutaria gerai, jo klauso.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eidvilė Jokubauskaitė patvirtino išvadą, kad šiuo metu nustatyta D. J. gyvenamoji vieta pas tėvą nepažeidžia vaiko interesų. Vaikui užtikrintos visos vystymuisi, auklėjimui ir mokymuisi sąlygos.

Teismas įvertinęs aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog nepilnamečio D. J. gyvenamoji vieta pas tėvą labiau atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei kiti su tuo susiję ieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovas patyrė 500 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Byloje susidarė 20,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistina 20,72 Eur suma procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl V. J. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtų eurų) advokato padėjėjo pagalbos išlaidų atsakovui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti Valstybei iš ieškovė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,72 Eur (dvidešimt eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Patvirtinimą apie nurodytų sumų valstybei sumokėjimą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.