Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1959-03-28 Ignalinos r., Ignalinos sen., Ceikineliu k., LR pilietis, išsituokes, gyv. Ignalinos r., Ignalinos sen., Ceikineliu k., vidurinio išsilavinimo, bedarbis, lietuvis, teistas:

1) 1975-04-01 Ignalinos rajono apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. (BK straipsniai galioja iki 2003-05-01), laisves atemimu 2 metams 6 menesiams ( 1975-07-03paleistas iš Kauno ADK-TSRS ATP 1975-05-16 Isaku „del amnestijos“);

2) 1975-12-23 Vilniaus miesto Lenino Rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str. 2 d. (BK straipsniai galioja iki 2003-05-01), laisves atemimu 5 metams;

3) 1981-07-03 Ignalinos rajono apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (BK straipsniai galioja iki 2003-05-01), laisves atemimu 2 metams 6 menesiams, 1982-09-06 paleistas iš ikalinimo vietos Marijampoles rajono teismo 1982-08-30 nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 54 str. 2 d. lygtinai, priverstinai idarbinant 1 metams, 2 menesiams 17 dienu;

4) 1983-06-18 Ignalinos rajono apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (BK straipsniai galioja iki 2003-05-01), laisves atemimu 3 metams, 6 menesiams. Vadovaujantis LR BK 43 str. prijungti neatlikta bausme 5 menesius, pagal 1981-07-03 Ignalinos rajono apylinkes teismo nuosprendi, skiriant galutine bausme laisves atemimu 3 metams 11 menesiams; 2001-08-22 Ignalinos rajono apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 str. 1 d. (BK straipsniai galioja iki 2003-05-01), remiantis LR BK 53 str. byla nutraukta ( nukentejusiajam ir itariamiesiems susitaikius);

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamasis S. R. tycia nužude kita žmogu šiomis aplinkybemis: 2010 m. liepos 8 d., apie 15.00 valanda, Ignalinos rajone, Ignalinos seniunijoje, Ceikineliu kaime, jam priklausancioje lauko virtuveje, budamas neblaivus, del asmeniniu nesutarimu, kilus konfliktui su A. L., tycia sudave pastarajam medine pliauska, rankomis bei kojomis nemažiau kaip šešiasdešimt keturis smugius i galva, veida, krutines lasta bei kitas kuno dalis, tokiais veiksmais padarydamas A. L. viso kuno sumušimus su daugybiniais kuno sužalojimais pasireiškianciais trejopo pobudžio paviršiaus savybemis, tai yra vieni iš sužalojimo irankiu turejo plokšcia bent dviem staciu kampu sueinanciomis briaunomis ribota paviršiu, ir briaunos buvo mažo spindulio – medžio pliauska, kiti nelygus su lygiagreciais linijiniais-juostiniais iškilimais turinti paviršiu – nelygiais, gofruotais padais batai, treti neapibrežtu buku ribotu paviršiumi- kumšciais, alkunemis bei kojomis. Nukentejusysis del viso kuno sumušimo su daugybiniais kuno sužalojimais, vyravusiais galvoje ir liemenyje, pasireiškusiais daugybinemis placiomis masyviomis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose (viršugalvio, smilkiniu, pakaušio ir veido srityse), liemens ir ranku (krutines, pilvo, sprando, nugaros , juosmens, žastu, kairio riešo) minkštuose audiniuose (su muštinemis kaires ausies kaušelio, nosies, viršutines lupos žaizdomis, nosies kaulu lužiu bei veido, krutines, ranku ir nugaros odos nubrozdinimais); daugybiniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais su galvos smegenu žieves, tilto sumušimu bei kraujo išsiliejimu po (kietuoju ir minkštaisiais) galvos smegenu dangalais, paliežuvio kaulo dešiniojo didžiojo rago, V, VI dešines ir kaires puses šonkauliu lužiais su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose krutines lastos audiniuose, sukelusiais umu širdies – kraujagysliu veiklos sutrikima del kraujosruvu smegenu tilte ir umaus nukraujavimo i kuno minkštuosius audinius, mire.

Šiais savo veiksmais S. R. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismo posedyje S. R. kaltu nužudes A. L. prisipažino, taciau teige tokiu pasekmiu nenorejes. Jis parode, kad 2010 m. liepos 8 d. iš ryto važiavo i Ignalina pas gydytojus, veliau užejo pas pažistama L., o po to abu nutare nueiti pas L. kaimyna Roma. Ten jau buvo keletas vyru, tame tarpe jo brolis A. R., C., Romas, Algis, kuriu pavardžiu nežino, kurie gere alkoholinius gerimus. Sudeje pinigu, dar nusipirko degtines ir gere visi kartu. Išgertuviu metu jokiu konfliktu nekilo, L. panoro važiuoti kartu su juo i kaima, aplankyti teva. Išsikviete pažistama taksi vairuotoja K., bevažiuojant parduotuveje dar nusipirko buteli alkoholio ir duonos. Atvykus i jo namus Ceikineliu kaime, L. nuejo i gyvenamaji nama pas tevuka, o jis lauko virtuveje ruoše užkanda. Kai maždaug po 20 minuciu pas ji atejo L., nebuvo jokio ginco, jie gere ir valge. P. L. pradejo priekaištauti, neva jis blogai prižiuri teva, geria, neleidžia jam apsimatyti su kitu sunumi, sake, jog už tai jam reikia duoti su lazda. Vienu metu L. paeme nuo žemes pliauska, eme braižyti jam nugara, grasino peiliu. Supykes, sudave ranka L. i veida, ateme pagali, bet šis keikdamasis kelesi, paciupo peili. Tada jis rankomis, kojomis ir pagaliu sudave L. gal 3-4, bet ne daugiau 10 kartu. Pamates, jog L. kraujuoja, eme ši praust, paskambino greitajai pagalbai, policijai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. R. prisipažinimo, jo kalte patvirtina byloje surinkti ir teismo patikrinti parodymai, specialistu išvados, ivykio vietos apžiuros protokolas ir kt.

Nukentejusioji A. L. parode, kad jos vyras su kaltinamuoju buvo draugai nuo vaikystes, pastaruoju metu bendravo nedaug. R. gyveno kaime, o jie Ignalinoje. 2010 m. liepos 8 d. vyras iš ryto ja nuveže i kaima, daugiau ji pastarojo nemate. Apie mirti sužinojo ivykio dienos vakare.

Nukentejusioji praše priteisti jai ir nepilnameciui sunui M. L. neturtinei žalai atlyginti po 20 000 Lt, be to, laidojimo išlaidu 4097,05 Lt. Teisme A. L. patikslino gavusi iš valstybes vyro laidojimo pašalpa – 1040 Lt, šiai sumai sutiko sumažinti pareikšta turtines žalos dydi. Taip pat nukentejusioji nurode, kad ikiteisminio tyrimo metu jos sunui, kaip netekusiam maitintojo, dar nebuvo paskirtos socialinio draudimo išmokos, todel praše priteisti iš kaltininko sunaus išlaikymui iki jo pilnametystes kas menesi, po 203,66 Lt. Šiuo metu sunui jau paskirta ir mokama Sodros pašalpa po 320 Lt per menesi.

Liudytojas R. J. parode, kad 2010-07-08 iš ryto parduotuveje sutiko savo draugus C. ir R., nusipirke degtines visi atejo i jo buta. Po kurio laiko užejo pažistamas A. R., veliau S. R. ir A. L.. Visi gere alkoholinius gerimus, paskui R. su L. išejo, pastarasis sake važiuos aplankyti serganti R. tevuka. Jo bute niekas iš išgertuvese dalyvavusiu asmenu nesipyko, jokiu konfliktu nekilo. A. L. mirti sužinojo iš C., tos pacios dienos vakare.

Liudytojas V. R. parode, kad ivykio diena, iš ryto parduotuveje susitiko Juodka, nusipirko degtines ir nuejo i pastarojo buta išgerti. Veliau atejo C., A. R., A. L. ir S. R., visi gere alkoholinius gerimus, bendravo draugiškai. A. L. kartu su S. R. išejo, nesipyko.

Analogiškus parodymus dave liudytojai E. C. ir A. R..

Liudytojas H. K. parode, kad dirba taksistu Ignalinoje. 2010-07-08, apie 11 val., paskambines pažistamas L.papraše nuvežti i kaima. I jo automobili L. atejo kartu su S. R., abu buvo neblaivus, praše nuvežti i Ceikineliu kaima, kur gyveno R. su tevu. Pakeliui sustojo prie parduotuves, iš kur vyrai atsineše alkoholio ir maisto. Nuvežus i Ceikineliu kaima, L. iš pradžiu sake ilgai neužtruksias, praše palaukti, paskui išejes pasake nelaukti ir, kad jis paskambins, kai reikes pavežti, bet nepaskambino.

Liudytojas J. L. parode, kad yra kaltinamojo kaimynas, gyvena Ceikineliu kaime. 2010-07-08 po pietu jam paskambino policijos pareigunas, paaiškino, jog neseniai i policija skambino R., šauke „plešikas, plešikas“, todel pareigunai praše nueiti pažiureti, kas ten vyksta. Nuejes pas R., pastaraji rado kieme, paklausus, kas ivyko, jis atidare lauko virtuves duris, viduje gulejo kruvinas žmogus, kurio jis nepažino, nors L. anksciau pažinojo. Grižes i namus paskambino policijai, praneše, ka mate R. namuose.

Liudytojas S. D. (Ignalinos rajono PK pareigunas) parode, kad 2010-07-08, apie 15 val. i komisariata paskambines asmuo praneše, kad jog sulaike plešika, praše atvykti ji pasiimti. S. D. pažino skambinusi kaip R., gyvenanti jam priskirtoje apylinkeje. Tada jis paskambino šio kaimo gyventojui Lastauskui, praše nueiti pasižiureti, kas ten ivyko, nes Ra. dažnai išgeria, budamas neblaivus, galejo skambinti be reikalo. Po kurio laiko, L. praneše R. namuose mates sužalota vyriški. Tada jis kartu su tyreju A. B. nuvažiavo i Ceikineliu kaima. Kieme rado girta S. R., lauko virtuveje ant grindu gulejo vyras, kruvinu veidu, ant grindu taip pat buvo daug kraujo. P. R., kas tas asmuo, šis atsake, nežino kas ten toks, sake: „pasiimkit šita gaidi, nes aš jam duosiu dar daugiau“. Sužalotas vyras nesugebejo pasakyti, kas jis toks, dar buvo samoningas, bet tik sukiojo galva, judino rankas. Vyriškio akys buvo užtine, galva, nosis ir veidas sumušti. Veliaus pavyko išsiaiškinti, kad sužalotas žmogus – A. L.. R. kalbejo, kad tas vyriškis atvažiavo aiškintis del kažkokiu cigareciu, paskui puole su peiliu, todel jis gynesi. Nuvestas i komisariata S. R. pasakojo, kad savo namuose gere su kažkokiu nepažistamu vyru, po to atvyko dar kažkas, kuris sumuše virtuveje buvusi nukentejusiji asmeni. P. R. buvo nenuoseklus, kele vis naujas ivykio versijas.

Liudytojas A. B. (Ignalinos rajono PK pareigunas) dave analogiškus parodymus. Be to, jis paaiškino, kad kartu su D. nuvykus i R. namus, šis teige nepažistantis nukentejusiojo, sake: „pagavau bandita“, „šito gaidžio nepažistu, vardo, pavardes nežinau“, keleta kartu pakartojo „pasiimkit šita gaidi, nes aš jam duosiu dar daugiau“. R. pasakojimas buvo labai itartinas, jis vis keite ivykio aplinkybes.

Liudytojas L. R. (kaltinamojo tevas, gim. 1920 m.) del sveikatos bukles neatvyko i posedi, jo parodymai buvo perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu L. R. parode, kad 2010 metais liepos 8 d. sunus Stasys išvyko i Ignalinos poliklinika išsitraukti iš alkunes siuliu, kadangi kažkur susipjauste alkune. Sunui išvykus jis kaip visuomet diena leido kambaryje, savo lovoje. Maždaug apie pietus, tikslaus laiko nežino, grižo sunus Stasys, kuris jam pasirode šiek tiek išgeres. Kartu su Stasiu ji aplankyti atvyko, jo gerai pažistamas A. L.. A. L. pažista nuo senu laiku, apie 30-35 metus. A. L. gyveno su savo tevais kaimynysteje, tuo metu buvusiame Mažuloniu kaime, kurio šiuo metu jau nebera. A. L. užaugo kartu su jo sunumis, gerai visi biciuliavosi, jis taip pat puikiai pažinojo A. L. šiuo metu jau mirusi tevuka. Kuomet mineta diena užejo A. L. i svecius, tuo metu jis kaip visuomet gulejo savo lovoje. A. L. pasiemes pasistate šalia jo lovos kede ant jos atsisedo, o tuo tarpu Stasys pasiemes nuo jo stalo gulincius lauko virtuves raktus, išejo. Jis su A. L. liko dviese. Stasiui išejus A. L. išsitrauke kampuota stiklini buteli su raudonos spalvos alkoholiniu gerimu, atsukes metalini kamšti pasiule jam išgerti. Jis nusijuokes, A. L. paaiškino, kad visa savo nugyventa gyvenima niekuomet negere alkoholio. Jam atsisakius išgerti A. L. iš paties butelio gurkštelejo pats. Su A. L. šnekejosi apie senus laikus, dar A. L. jo klause, ar gerai juo rupinasi jo sunus Stasys bei pasipasakojo apie save, prisimine A. L. tevuka. Su A. L. jis šnekejosi apie 20 minuciu, tuomet atsistojes A. L. išejo, greiciausia pas Stasi i lauko virtuve. A. L., jam pasirode taip pat šiek tiek išgeres. A. L. pas ji apsilanko labai retai ir tai tik važiuodamas pakeliui i kapines lankyti savo mirusio tevo. A. L. su Stasiu yra nuo seno geri pažistami, biciuliai, niekuomet nepastebejo, kad jie pyktusi ar konfliktuotu. Mineta diena, tai yra 2010-07-08 iš namu jis niekur nebuvo išejes, kadangi visa diena smarkiai lijo lietus. Taip pat nepastebejo ir negirdejo, kad A. L. su Stasiu mineta diena bartusi, jam pasirode, kad puikiai sutare. Šia diena pas ji, išskyrus A. L., niekas nesilanke, taip pat ir negirdejo, kad kas butu atvažiaves i kiema.

Stasys jaunysteje bei veliau jau vedes nera gulejes ligonineje, o tuo labiau Naujojoje Vilnioje Psichiatrineje ligonineje. Nors gali ir neprisiminti, nes yra labai pablogejusi jo atmintis. Paskutiniu metu Stasys išgeres budavo labai agresyvus, piktas, dažnai prie jo kabinedavosi. Priekaištaudavo del jo nekilnojamo turto, kad žemes padalino, o ne Stasiui vienam apraše. Stasys išgeres tapdavo agresyviai nusiteikes. Taciau kaip Stasys elgdavosi draugu tarpe, jis to nežino, nes niekada jo kompanijoje nebuvo. Jo sunui Stasiui bunant išgerusiam ar aplamai girtam, niekada nesivaideno, bent jis to niekada nemate ir negirdejo, kad kada rodytusi nebuti dalykai. Jo sunus mastydavo blaiviai, tai yra jam priekaištaudavo del realiu dalyku, kaip jau minejo nekilnojamojo turto. Stasys daug metu yra praleides ikalinimo istaigose, taciau ar buvo ji ten kas sužalojes, apie tai jis tikrai nieko nera girdejes, gal kas ir nutiko bet jam niekas nieko nesake. Taip pat negali nieko pasakyti apie virtuvini peili su žalia rankena, jis mano, kad tokio peilio ju namuose gal ir nebuvo, bent jis tokio nepamena. (I t., b. l. 102 – 104).

Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota lauko virtuveje demes panašios i kraujo pedsakus, medine pliauska, sužaloto A. L. radimo vieta. (I t., b. b. 5-15 )

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 954/10(01) nurodyta tai, kad:

1. A. L. mire nuo viso kuno sumušimo su daugybiniais kuno sužalojimais, vyravusiais galvoje ir liemenyje ir pasireiškusiais daugybinemis placiomis masyviomis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose (viršugalvio, smilkiniu, pakaušio ir veido srityse), liemens ir ranku (krutines, pilvo, sprando, nugaros, juosmens, žastu, kairio riešo) minkštuose audiniuose (su muštinemis kaires ausies kaušelio, nosies, viršutines lupos žaizdomis ir nosies kaulu lužiu bei veido, krutines, ranku ir nugaros odos nubrozdinimais); ir daugybiniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais su galvos smegenu žieves ir tilto sumušimu ir kraujo išsiliejimu po (kietuoju ir minkštaisiais) galvos smegenu dangalais, paliežuvio kaulo dešiniojo didžiojo rago, V, VI dešines ir V-Xl (V, VI, VII, VIII, IX, X-dvigubi) kaires puses šonkauliu lužiais su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose krutines lastos audiniuose, sukelusiais umu širdies- kraujagysliu veiklos sutrikima del kraujosruvu smegenu tilte ir umaus nukraujavimo i kuno minkštuosius audinius.

Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 1998 duomenimis A. L. mire 2010-07-08 18val. 10min. Švencioniu rajono ligonineje. Lavono tyrimo duomenys aukšciau nurodytam mirties laikui neprieštarauja.A. L. lavono kraujyje rasta 3,96 %o (promiliu), šlapime 4,23 %c (promiliu) etilo alkoholio. Tai atitiktu sunku girtumo laipsni.

4. A. L. lavono šlapime barbituratu, benzodiazepinu, fenotiazinu, opijalu, amfetaminu, amitriptilino, difenhidramino ir pirozolono grupes junginiu nerasta. Kraujyje barbituratu ir benzodiazepinu nerasta.

5. A. L. gyvam ir jo lavone nustatyti daugybiniai kuno minkštuju audiniu ir galvos bei liemens kaulu sužalojimai, pasireiške daugybinemis placiomis masyviomis kraujosruvomis galvos

minkštuose audiniuose viršugalvio, smilkiniu, pakaušio ir veido srityse, krutines, pilvo, sprando,

nugaros, juosmens, žastu, kairio riešo minkštuose audiniuose su muštinemis kaires ausies kaušelio,

nosies, viršutines lupos žaizdomis ir nosies kaulu lužiu bei veido, krutines, ranku ir nugaros odos

nubrozdinimais; daugybiniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais su galvos smegenu žieves,

tilto sumušimu ir kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenu dangalais, paliežusio kaulo dešiniojo didžiojo rago, V, VI dešines ir' V-XI (V, VI, VII, VIII, IX, X-dvigubi) kaires puses

šonkauliu lužiais su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose krutines lastos audiniuose.

Sužalojimai (pagal savo lokalizacija kune, jo daliu ir vienas kito atžvilgiu, forma, paviršiaus savybes) padaryti smuginiais kietu buku daiktu poveikiais (vieni iš šiu daiktu turejo plokšcia bent dviem staciu kampu sueinanciomis briaunomis ribota paviršiu, kiti- nelygu su lygiagreciais linijiniais -juostiniais iškilimais turinti paviršiu, ireli neapibrežtu buku ribotu paviršiumi); žaizdos padarytos bukomis mažo spindulio briaunomis. Visumoje sužalojimai budingi smugiu sudavimui ir spaudimui.Visi sužalojimai padaryti maždaug vienu metu keletos valandu prieš mirti laikotarpi, i ka nurodo ju makro ir mikro morfologines savybes.

5.3 Sužalojimas visumoje ir galvos sužalojimas atskirai nuo kitu kuno daliu sužalojimu atitinka sunku sveikatos sutrikdymo masta del ispaustino skeveldrinio kaukoles skliauto, pamato kaulu lužiu, galvos smegenu sužalojimo bei kaip sukele mirti ir atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.1., 6.6.2., 6.6.15. punktus.

6. Mirtis ivyko nuo visu kuno sužalojimu, iš kuriu lemiamas vaidmuo teko galvos ir liemens sužalojimams.

Pomirtiniu sužalojimu lavone nenustatyta.Kuno sužalojimu padarytu sava ranka lavone nerasta.Sužalojimai rankose, ypac plaštakos nugareleje galejo buti padaryti ir ginantis (prisidengiant nuo smugiu).

10. Po galvos viršugalvio ir pakaušio sriciu sumušimo, padarant kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužius ir sumušant galvos smegenis, tiketina, kad A. L. sutriko samone ir jis aktyviu, koordinuotu, samoningu veiksmu atlikti negalejo. Po kilu kuno daliu sužalojimo aktyviu samoningu veiksmu atlikimo galimybe neatmetama, kiek tam netrukde girtumas, nes lavono kraujyje rasta 3,96 %c, o Šlapime - 4,23 %o etilo alkoholio.

11. Nuo greitosios medicinos pagalbos kvietimo (15.55 vai.) iki mirties (18.10 vai.) praejo 2 val. 15 min. Kiek laiko praejo nuo sumušimo iki kvieciant greitaja medicinos pagalba tiksliai nustatyti negalima, taciau, kaip nurodyta šios išvados 5.2 punkte, nuo sužalojimu padarymo iki mirties galejo praeiti keletos valandu laikotarpis.

12 Kuno sužalojimai A. L. lavone lokalizuoti ivairiuose tiek galvos, tiek ir liemens paviršiuose. Tai rodo, kad tiek jo paties, tiek žalojancio asmens kunu padetys buvo nepastovios ir keitesi. Ir sužalojimu pobudis, bei ju paviršiaus savybes, atspindincios sužalojusiu daiktu paviršiaus savybes, nurodo, kad bent dalis sužalojimu padaryta A. L. gulint.

Del daugybiniu kuno sužalojimu, ypac kraujosruvu, kuno minkštuose audiniuose susiliejusiu pobudžio ir dideles apimties tikslaus trauminiu poveikiu (smugiu) skaiciaus nustatyti neimanoma, taciau pagal kraujosruvu kuno minkštuose audiniuose su odos žaizdomis ir nubrozdinimais kieki, lokalizacija ir apimti, pagal galvos kaulu ir šonkauliu lužiu lokalizacija, pobudi ir kieki, tiketina, kad A. L. kunas žalojanciais daiktais buvo paveiktas nemažiau kaip 64 kartus .Pagal savo lokalizacija kune, jo daliu ir vienas kito atžvilgiu, forma, paviršiaus savybes (žiureti 5.1 išvados punkta) A. L. kuno sužalojimai padaryti trejopomis paviršiaus savybemis pasižyminciais daiktais: vieni iš šiu daiktu turejo plokšcia bent dviem staciu kampu sueinanciomis briaunomis ribota paviršiu ir briaunos, budamos bukos, buvo mažo spindulio, kiti- nelygu su lygiagreciais linijiniais-juostiniais iškilimais turinti paviršiu, treti neapibrežtu buku ribotu paviršiumi.Specifiniu požymiu, kurie nurodytu i konkrecius sužalojimo irankius (daiktus), nenustatyta.Požymiu ir metodiku, pagal kurias butu galima tiksliai nustatyti kuno sužalojimu padarymo jega, nera. Taciau del A. L. kune nustatytu daugybiniu skeveldriniu ispaustinu kaukoles skliauto ir pamato kaulu, daugybiniu tiesioginiu ir netiesioginiu šonkauliu lužiu, placiu susiliejancio pobudžio, masyviu kraujosruvu minkštuose kuno audiniuose tiketina, kad A. L. kunas buvo traumuojamas gana didele (fiziniai išsivysciusio žmogaus galuniu judesiu sukeliama) jega.Objektyviu morfologiniu požymiu, kurie igalintu nustatyti A. L. kuno sužalojimu padarymo seka, nenustatyta.

18. Kartu su lavonu pateiktuose A. L. drabužiuose mechaniniu sužalojimu nenustatyta.

19. Durianciu-pjaunanciu daiktu ar irankiu padarytu (durtiniu-pjautiniu, pjautiniu) sužalojimu A. L. lavone nebuvo.

20. Dalis kuno sužalojimu A. L. galejo buti padaryta spardant kojomis, smugiuojant rankomis.

21. Dalies A. L. kuno sužalojimu, lokiu kaip skeveldrinis ispaustinis kaukoles skliauto ir galimai pamato kaulu lužiai su tu sriciu kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose, nubrozdinimai su kraujosruvomis nugaros viršutines dalies -sprando minkštuose audiniuose, ausies ir nosies žaizdu padarymo galimybe pateiktu apipjautos medienos gabalu (pliauska) neatmetama.

22. Juostiniu kraujosruvu A. L. sprando, krutines, veido, ranku odoje su kraujosruvomis gilesniuose tu kuno daliu ir sriciu minkštuose audiniuose padarymo galimybe mindant, smugiuojant nurodytais batais apautomis kojomis (padais )neatmetama. (I t., b. l. 27 – 40)

Specialistas J. M. P. apklausoje parode, kad A. L. padaryti kuno sužalojimai nebuvo kankinancio pobudžio. Todel nustatyti ar jam padaryti kuno sužalojimai sukele ypatingas fizines kancias negalima, nes skausmo jutimas kaip psichosomatine organizmo savybe priklauso nuo daugelio individualiu (šiuo atveju nežinomu) psichosomatiniu organizmo savybiu, taip pat ir narkotizuojancio cheminiu medžiagu, vaistu, šiuo atveju etilo alkoholio poveikio (lavono kraujyje rasta 3,9 promiles etilo alkoholio). Trejopo pobudžio kietu buku daiktu, kuriais A. L. buvo padaryta kuno sužalojimai, savybes yra: vieni iš daiktu (sužalojimo irankiu) turejo plokšcia bent dviem staciu kampu sueinanciomis briaunomis ribota paviršiu ir briaunos (budamos bukos) buvo mažo spindulio (pvz. tyrimui pateikta medžio pliauska ir pan.), kiti nelygu su su lygiagreciais linijiniais-juostiniais iškilimais turinti paviršiu ( pvz. nelygiais gofruotais padais batai ir pan.), treti neapibrežtu buku ribotu paviršiumi (kumštis, alkune, koja ir pan.). Juostiniu kraujosruvu A. L. sprando, krutines, veido, ranku odoje su kraujosruvomis gilesniuose tu kuno daliu ir sriciu minkštuose audiniuose padarymo galimybe mindant, smugiuojant nurodytais batais apautomis kojomis (padais) neatmetama. (I t., b. l. 41, 42).

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2125/10(01) nurodyta, kad:

1. S. R. nustatyti nedideli dešinio dilbio ir kairio žasto, dešines plaštakos nugariniu paviršiu bei nugaros kaires puses odos nubrozdinimai ir poodines kraujosruvos dešines plaštakos ir dešines pedos I-II-III pirštu nugariniuose paviršiuose. Kraujosruvos padarytos paveikus kietais bukais, o nubrozdinimai - kietais bukais nelygiu paviršiumi ar bukabriauniais daiktais nuo keletos valandu iki vienos paros (iki apžiurint) laikotarpiu. Sužalojimas tiek visumoje, tiek ir atskirai dalimis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Kraujosruvos plaštakoje ir pedoje galejo atsirasti nuo smuginiu poveikiu: suduodant plaštaka ir pedos pirštais per kietus bukus daiktus ar daiktams sudavus per šias kuno dalis.

3. S. R. nustatytu kuno sužalojimu padarymo galimybe užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2010-07-08 apie 15 val. 35 min. neatmetama.

4. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu del nežymaus anatominio kuno minkštuju audiniu pažeidimo (kraujosruvu ir nubrozdinimu), kuris nesukele nei ilgalaikio sveikatos sutrikimo, nei pavojaus gyvybei ar kitu liekamuju pasekmiu, priskiriamu prie sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, numatytu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklese. (I tomas, b. l. 44 – 46).

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2352/10(01) nurodyta, kad:

1. Nutrukstantis istrižos krypties nugaros kaires puses (žemiau mentes ties užpakaline pažastine linija) odos nubrozdinimas 4,5 cm ilgio, iki 0,6 cm plocio, padarytas paveikus kietu buku nelygiu paviršiumi ar bukabriauniu daiktu. Todel šio S. R. nugaros nubrozdinimo padarymo galimybes nurodyta pliauska pilnai atmesti negalima.

2. Dešines plaštakos nugareles patinimas su violetiniai rausva apie 6 cm skersmens kraujosruva, apimancia ir V piršto delno sanari, su jo išorinio paviršiaus nubrozdinimu, bei melynai raudonos spalvos kraujosruvos (3x2 cm, 1,5x1,5 cm ir 1,4x1,3 cm) dešines pedos nykšcio ir II bei III pirštu naginiu falangu nugariniuose paviršiuose padarytos paveikus kietais bukais daiktais ir galejo atsirasti nuo smuginiu poveikiu: suduodant plaštaka ir pedos pirštais per kietus bukus daiktus ar daiktams sudavus per šias kuno dalis. Todel dešines plaštakos nugareles ir dešines pedos pirštu sužalojimo galimybe suduodant smugius šiomis galunemis kitam asmeniu (nukentejusiam) neatmetama. (I t., b. l. 48 – 50)

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr.S294/10(01) nurodyta, kad:

1. Ant pliauskos yra A. L. kraujas su 99,999999% tikimybe.

Ant S. R. marškineliu, puskojines, A. L. džinsiniu kelniu, marškineliu yra A. L. kraujas su 99,9999999999% tikimybe.Ant S. R. džinsiniu kelniu, batu yra A. L. kraujo pedsakai su 99,9999999999% tikimybe.Ant A. L. pusbaciu yra žmogaus kraujo pedsakai. Konkreciai pasakyti kam priklauso negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas.S. R. ranku nagu nuokarpose su panagiu turiniu, A. L. dešines rankos nagu nuokarpose su panagiu turiniu yra žmogaus kraujas. Konkreciai pasakyti kam priklauso negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas.A. L. kaires rankos nagu nuokarpose su panagiu turiniu yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima, nustatytas A. L. DNR profilis su 99,99999999% tikimybe (I tomas, b. l. 55 – 58).

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., vertina anksciau išdestytus irodymus ir daro išvada, kad negincijamai nustatyta, jog A. L. nužude kaltinamasis S. R.. Kaltinamojo parodymai, kad negalejo suduoti nukentejusiajam toki dideli smugiu skaiciu, vertintini kritiškai, atsižvelgiant i tai, jog ivykio metu jis buvo girtas, todel gali neprisiminti kai kuriu aplinkybiu, be to, tuo metu kitu asmenu, kurie galejo padaryti dali sužalojimu, nebuvo, netiketi ekspertu išvada, teismas neturi pagrindo. Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad del asmeninio nesutarimo kilus konfliktui su nukentejusiuoju, S. R. sudave pastarajam daugybinius smugius i ivairias kuno vietas kojomis, rankomis, mediniu pagaliu ir tokiu budu A. L. tycia nužude. Ikiteisminio tyrimo metu S. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.

Skiriant bausme S. R., teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str. taisyklemis, atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pobudi, jo pavojingumo visuomenei laipsni, kaltinamojo asmenybe.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis teismas pripažista tai, kad jis prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi. S. R. atsakomybe sunkina tai, kad jis nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 2,57 promiles etilo alkoholio (t.1, b.l. 128) ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Praeityje S. R. teistas, taciau teistumai išnyke. Jis charakterizuojamas patenkinamai, serga onkologine liga.

Ivertinus visas paminetas aplinkybes, teismas laiko, kad bausmes tikslai S. R. atžvilgiu, bus pasiekti paskyrus jam terminuot1 laives atemimo bausme, savo dydžiu artima BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkiui.

Panevežio teritorines ligoniu kasos pareikštas civilinis ieškinys už A. L. suteiktas gydymo paslaugas (653,69 Lt) pagristas ir tenkintinas.

A. L. civilinis ieškinys del laidojimo išlaidu – 4097,05 Lt tenkintinas iš dalies, sumažinant priteistina suma 1040 Lt, t.y. valstybes išmoketa laidojimo pašalpa bei nepriteisiant sumos, išleisto alkoholiniams gerimams – 291,61 Lt, nes tokio pobudžio išlaidos nebuvo butinos, priteisiant jai iš kaltinamojo laidojimo išlaidoms atlyginti 2764,44 Lt.

Teismas pripažista pagristu ieškini del neturtines žalos atlyginimo A. L. žmonai ir nepilnameciui sunui. Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija ir kita. Neabejotinai A. L. ir M. L. del nusikaltimo patyre dvasinius išgyvenimus, todel turi teise i neturtines žalos atlyginima. Teismo nuomone, nukentejusiuju pareikštas prašymas priteisti kiekvienam iš ju neturtines žalos atlyginimui po 20 000 Lt yra tenkintinas pilnai, ši suma atitinka protingumo bei sažiningumo kriterijus.

Sprendžiant nepilnamecio nuteistojo M. L. civilinio ieškinio 7331,76 Lt del turtines žalos atlyginimo pagristumo klausima, atsižvelgiama i šias aplinkybes.

Sutinkamai su CK 2.5 str. fizinio asmens galejimas savo veiksmais igyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystes, t.y. kai jam sueina 18 metu. M. L. gimes 1995-08-20, taigi, yra nepilnametis ir savarankiško ieškinio reikšti negali. Be to, teismas atsižvelgia ir i tai, jog teisme A. L. paaiškino, kad reiškiant ieškini del turtines žalos atlyginimo jos nepilnameciui sunui nebuvo paskirta valstybes garantuojama išmoka. Todel, atsižvelgiant i mirusio tevo uždarbi, buvo prašoma priteisti sunui iki pilnametystes iš kaltininko po 203,66 Lt kas menesi, šiuo metu sunui paskirta menesine išmoka po 320 Lt. Del paminetu aplinkybiu, civilinis ieškinys del M. L. priteistinos turtines žalos atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprende:

S. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisves atemimu 11 (vienuolika) metu, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausme iskaityti S. R. sulaikyme ir suemime išbuta termina nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. rugpjucio 31 d.

Kardomosios priemones – suemimo termina S. R. pratesti iki nuosprendžio isiteisejimo.

Priteisti iš S. R.: A. L. turtines žalos atlyginimui 2764,44 Lt, neturtines žalos atlyginimui - 40 000Lt; Panevežio teritorinei ligoniu kasai – 653,69 Lt.

M. L. ieškini del turtines žalos – 7331,76 Lt priteisimo, atmesti.

Ignalinos rajono apylinkes prokuroro nutarima, kuriuo laikinai apribotos S. R. nuosavybes teises, palikti galioti iki civiliniu ieškiniu padengimo, po to panaikinti.

Dantu karunele (paketas Nr. 9) gražinti A. L., visus kitus daiktinius irodymus, saugomus Ignalinos rajono policijos komisariate, sunaikinti nuosprendžiui isiteisejus.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.