- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-511-935/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- L. U.
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. U. ir jo gynėjo advokato bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. U. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir L. U. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams ir trisdešimčiai dienų.
Į subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. U. nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 09.00 val. įsibrovė į V. D. priklausančią saugomą teritoriją – kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė akumuliatorinį suktuką „Milwaukee“ su jam priklausančiais priedais, kurių bendra vertė 20 Eur, ir siaurapjūklį „Makita“, kurio vertė 10 Eur, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. D. padarė 30 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat L. U. nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 4,310 g kanapių (antžeminės dalys), kurias neteisėtai laikė savo namuose, katilinės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ant radiatoriaus padėtoje knygoje iki 2019 m. rugsėjo 17 d. 13.40-14.10 val., kol šias kanapes kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokiais savo veiksmais L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir L. U. paskirti švelnesnę bausmę, kuri būtų artima sankcijos minimumui.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galimai nepilnai argumentuotai bei galimai netinkamai išnagrinėjo nuteistojo kaltės klausimą, o bausmės skyrimo klausimas išspręstas galimai pažeidžiant baudžiamojo proceso ir baudžiamojo kodekso normas, todėl nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama.
Šalies argumentai
5. Skunde tvirtinama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio) naudojama saugomų gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, ne bet kokios veikos laikomos nusikaltimu, bet tik tos veikos, kurios gali sukelti tam tikriems asmenims arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.
6. Apeliantai aiškina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi. Nuteistasis ne kartą pabrėžė, kad negerai pasielgė, kas rodo, jog jis kritiškai vertina atliktus veiksmus. Nuteistasis kaltu prisipažino visiškai, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką laikytina, jog nuteistojo parodymai ir paaiškinimai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, pirmosios instancijos teismo užduotis nustatyti byloje tiesą buvo neabejotinai palengvinta.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog buvo padaryti tik apysunkis ir nesunkus nusikaltimai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nors ir buvo kilusi nedidelė žala, tačiau nuteistasis ją atlygino.
8. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir L. U. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams ir trisdešimčiai dienų.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad L. U. bylos nagrinėjimo teisme metu atliko bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu turi būti bendrinama laikantis BK 64 straipsnio nuostatų.
10. Prokuroras aiškina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu L. U. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtoji bausmė buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams ir trisdešimčiai dienų. Skundžiamu nuosprendžiu L. U. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo būti vadovaujamasi BK 63 straipsnio nuostatomis, nes pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
11. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, o dėl prokuroro apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo, jo gynėjo advokato ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
12. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o pagal antrąją šio straipsnio dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalį, pakanka nustatyti, kad buvo padaryta bent viena iš atitinkamos normos dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Kiekviena iš šių veikų įrodinėjama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, t. y. gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu.
13. Pabrėžtina, kad, pripažįstant asmenį kaltu ir nuteisiant jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytų veikų padarymą, privalu nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina konkretaus asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie patys įstatymo reikalavimai taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-162-976/2018). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. U. kaltu dėl neteisėto 4,310 g kanapių (antžeminių dalių) įgijimo, nesilaikė anksčiau aptartų reikalavimų.
14. Narkotinių medžiagų įgijimas yra veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šias medžiagas. Vis tik skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra jokio narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Narkotinių medžiagų įgijimo faktą pirmosios instancijos teismas iš esmės preziumavo, remdamasis šių medžiagų laikymo (ši aplinkybė yra įrodyta ir dėl jos jokių ginčų byloje nekyla) nuteistojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), faktu. Vis tik baudžiamojoje byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada, kur ir kaip L. U. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimas nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Taigi ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra keistina, kadangi pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
15. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad L. U. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė 4,310 g kanapių (antžeminių dalių). Kaip jau buvo minėta, dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų jokių ginčų nekyla. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra laikomas nedideliu, kai jų masė yra ne didesnė nei 5 g. Taigi L. U. nusikalstami veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, o ne BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio dalis dėl L. U. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį yra keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistojo veiką kvalifikuojant pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskiriant jam įstatyme numatytą bausmę. Pažymėtina, jog pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriama arešto bausmė nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų.
16. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai nustatyta, jog baudžiamojo nusižengimo padarymo atveju L. U. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. veiką padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas kaltu padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgus į tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti, kad L. U. atsakomybę, šios veikos padarymo atveju sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nes šiuo atveju nėra recidyvo taip kaip jis apibrėžiamas baudžiamajame įstatyme.
17. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę L. U. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat įvertintina ir tai, kad L. U. nusikalstamą veiką padarė tyčia, jis yra ne kartą teistas bei baustas administracine tvarka, nusikalto jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nedirbo, tačiau registravosi Užimtumo tarnyboje. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam yra skirtina griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. areštas. Arešto bausmės dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, numatytas už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
18. Iš nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apeliantai mano, kad nuteistojo neteisėti veiksmai neturėtų būti vertinami kaip nusikalstami, kadangi šie veiksmai nėra pavojingi, o padaryti teisės pažeidimai yra formalūs. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokia pozicija apeliaciniame skunde iš esmės nėra niekaip motyvuojama ir yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio.
19. BK 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. L. U. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tvirtinti, jog nuteistojo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip nusikalstami ir neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją konkrečių veikų kriminalizavimas ir baudžiamosios atsakomybės už jas diferencijavimas pirmiausia yra valstybės baudžiamosios politikos klausimas, kurį įstatymų leidėjas sprendžia naudodamasis turima plačia diskrecija ir atsižvelgdamas į tų veikų pavojingumą, mastą, nusikalstamumo prevencijos prioritetus, kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir iš jos kylančių imperatyvų. Nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjo pozicija dėl konkrečių veiksmų vertinimo yra aiški. Taigi tvirtinti, jog L. U. veiksmai turėtų būti vertinami kaip nors kitaip, nėra pagrindo.
20. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. U. laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, BK 41, 54 straipsnių nuostatų nepažeidė.
21. Pirmosios instancijos teismas L. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei dėl jo padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Faktas, jog nuteistasis esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja viena iš baudžiamajame įstatyme numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dar kartą atsižvelgti į paminėtą L. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Taip pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo atveju pagrįstai buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
22. Aplinkybė, kad nuteistojo veiksmais padaryta turtinė žala buvo nedidelė, jis šią žalą atlygino, buvo įvertinta skiriant jam bausmę. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir dar labiau mažinti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis anksčiau yra teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, taip pat baustas administracine tvarka už teisės pažeidimų nuosavybei padarymą, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas L. U. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir tinkamai nustatė jos dydį. Paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Akivaizdu, jog anksčiau nuteistajam taikytos švelnesnės teisinės atsakomybės priemonės teigiamo poveikio nepadarė, t. y. nebuvo efektyvios, nepaskatino jo keisti savo elgesio, todėl nuteistajam šiuo atveju pagrįstai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės minimumui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai subendrino skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
25. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu L. U. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (veika padaryta 2019 m. kovo 25 d.) ir 259 straipsnio 2 dalį (veika padaryta ne vėliau nei 2019 m. kovo 26 d.). Abi nusikalstamas veikas, už kurias L. U. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. kovo 20 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi L. U. aptartais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos laikantis BK 63 straipsnio reikalavimų, t. y. bausmės turėjo būti bendrinamos kaip padarius kelias nusikalstamas veikas, ypač atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju jos turi būti bendrinamos apėmimo būdu. Skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės L. U. bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kadangi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje bei BK 178 straipsnio 4 dalyje, skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.
26. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą L. U. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiais, buvo padarytos po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiais paskirtos ir subendrintos bausmės su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme turi būti bendrinamos laikantis BK 64 straipsnio nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo L. U., jo gynėjo advokato ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį pakeisti ir L. U. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam arešto bausmę trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir bausmėmis, kurios buvo paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir L. U. paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. U. paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką, kurį L. U. išbuvo laikiname sulaikyme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir L. U. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir vienam mėnesiui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 6 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria L. U. buvo nuteistas už narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimą, panaikinti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta recidyvisto.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.