Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.D. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdyje T. D. prašė tenkinti skundą, iš esmės remdamasis jame pateiktais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas akcentavo, kad 2015 m. gegužės 15 d. vakarą jis buvo blaivus, jo būsena nebuvo nustatyta tvarka tikrinama, nes policijos pareigūnai matė, kad jis yra blaivus. Priimto nutarimo skirti administracinę baudą už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą - alkoholinių gėrimų vartojimą viešojoje vietoje - neginčijo, tą patį vakarą sumokėjo paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, jog Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialistė, atlikusi patikrinimus Licencijuojamos veiklos posistemėje, nustatė, kad T. D. 2014 m. lapkričio 4 d., 7.00 val. Vilniuje, Ozo g. 25, viešoje vietoje, prie prekybos centro „Akropolis“, būdamas neblaivus, garsiai keikėsi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo apsaugos darbuotojus, grasino apsaugos darbuotojams fiziniu susidorojimu ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį pažeidimą, už kurį buvo surašytas protokolas pagal ATPK 174 straipsnį. Pareiškėjui už šį administracinį teisės pažeidimą 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo paskirta 28 Eur (100 Lt) administracinė bauda. Be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. gegužės 15 d., 19.30 val. T. D. Vilniuje, Vaidilutės g. 61 C, viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą - 5,0 proc. stiprumo alų „Švyturio Baltas“, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę bei padarė ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Už šį administracinį teisės pažeidimą T. D. buvo paskirta 4 eurų bauda (28-29 b. l.). Panevėžio AVPK, įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, padarė išvadą, kad T. D. nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2015 m. gegužės 27 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino T. D. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.).

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio AVPK 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo, konstatavus, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, T. D. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra detalizuojamas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, numatytoms sąlygoms. Analogiškas reglamentavimas nustatytas Taisyklių 92.3 punkte, kuris nustato, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (2 punktas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriems atitikus, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai nustatęs sąlygas bei platų sąrašą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduotas, neperregistruotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis.

Atsakovas priimtą Sprendimą grindė aplinkybe, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Nurodyta teisės norma nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas, atsižvelgęs į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sieja su administracinių teisės pažeidimų padarymu per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip du kartus, būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo numatytas teisines pasekmes lemia ne tik įvykdytų administracinių teisės pažeidimų kiekis ir jų sistemiškumas laike, bet ir jų pobūdis, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo administracinius teisės pažeidimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatą, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nėra konkretizuojami administraciniai teisės pažeidimai, su kurių padarymu siejamas asmens nepriekaištingos reputacijos netekimas, tačiau akcentuojama tai, jog šie, nepriklausomai nuo jų rūšies, pažeidimai buvo padaryti asmeniui apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1190/2010).

Atsakovas Panevėžio AVPK, spręsdamas klausimą, ar T. D. gali būt laikomas nepriekaištingos reputacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme, vertino pareiškėjo 2014 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. įvykdytų dviejų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) pateikė teismui šių administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagas ( 34, 36 b. l.). Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, T. D. 2014 m. lapkričio 4 d., 7.00 val. Vilniuje, Ozo g. 25, viešoje vietoje, prie prekybos centro „Akropolis“, būdamas neblaivus, garsiai keikėsi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo apsaugos darbuotojus, grasino apsaugos darbuotojams fiziniu susidorojimu. T. Deveikiui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 straipsnį, o Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu pareiškėjui už nurodytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 28 Eur (100 Lt) administracinė bauda. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai, tirdami 2014 m. lapkričio 4 d. teisės pažeidimo įvykio aplinkybes, alkoholio matuokliu patikrino T. D. būklę ir nustatė jam 1,39 prom. girtumą.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, sprendžia, kad Panevėžio AVPK pagrįstai nustatė, jog 2014 m. lapkričio 4 d. T. D. administracinį teisės pažeidimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, jog T. D. nurodyto teisės pažeidimo padarymo aplinkybių neginčijo, nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo neskundė.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad 2015 m. gegužės 15 d., 19.30 val. T. D. Vilniuje, Vaidilutės g. 61 C, viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą alų - 5,0 proc. stiprumo „Švyturio Baltas“, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, ir padarė ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjas T. D. ir jo atstovė teigė, kad Panevėžio AVPK nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas 2015 m. gegužės 15 d. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalies nuostatas gali kilti: pirma, už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, antra, už girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. ATPK 178 straipsnio 1 dalies teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad tam, kad konstatuoti pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pakanka vieno iš aukščiau paminėtų alternatyvių veiksmų atlikimo. Taigi, kvalifikuojant asmens veiką pagal antrąjį pažeidimą turi būti nustatyta, jog asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, o pirmuoju atveju – turi būti konstatuojama, kad asmuo vartojo alkoholinius gėrimus viešojoje vietoje, tačiau šiuo atveju asmens girtumas nėra būtinas administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymis.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, matyti, kad šioje byloje duomenų apie T. D. apsvaigimo nuo alkoholio būklės tikrinimą alkoholio matuokliu nėra. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnė S. Stacevičiūtė tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodė, jog 2015 m. gegužės 15 d., apie 19 val. 30 min., patruliuodama su dviem policijos pareigūnais, Vilniuje, Vaidilutės g. 61 C, pastebėjo T. D., kuris viešojoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą - alų „Švyturio Baltas“. Šiame dokumente policijos pareigūnė jokių duomenų apie tai, kad T. D. elgesys, išvaizda ir kiti požymiai būtų rodę, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nenurodė. Tą pačią dieną surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10AN-30747967-15 grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnė nurodė visiškai analogiškas ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir tuo pačiu yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, tarp jų ir – atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios ir (ar) lengvinančios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. N-3-444/2006). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2015 m. gegužės 15 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suformuluotas kaltinimas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį už alkoholinių gėrimų vartojimą viešojoje vietoje ir nurodytos šio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas viešojoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą - 5,0 proc. stiprumo alų „Švyturio Baltas“. Šiame dokumente T. D. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ar duomenų apie pareiškėjo būseną (neblaivumą/girtumą) ir šios būsenos tikrinimą nenurodyta. Teismo vertinimu, vien tai, kad, administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, jog T. Deveikis gėrė alkoholinį gėrimą, nelemia fakto, kad asmuo ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgus į tai, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK nenustatė duomenų, patvirtinančių, jog T. D. LR ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą 2015 m. gegužės 15 d. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai nustatė, jog T. D. per pastaruosius trejus metus du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir be pagrindo sprendė, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tai reiškia, kad policijos įstaiga neturėjo pagrindo T. D. taikyti sankciją, numatytą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Nustačius, kad Panevėžio AVPK priimtas individualus administracinis aktas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai parinktomis teisės normomis, Sprendimas naikinamas kaip neteisėtas, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T.D. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.