Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2822-565/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FREOR LT“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Acumen“ dėl sugadinto turto vertės atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovas BUAB „Serneta“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „FREOR LT“ 386 298 Lt žalos, 16 416,66 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas taipogi prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą 386 298 Lt sumai.

Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo didele ieškinio suma bei atsakovo piktybišku vengimu atsiskaityti kaip įrodymu suponuojančiu egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymu negalimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (turto vertė 35 334 656 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 12 318 007 Lt, grynasis pelnas 1 550 666 Lt) ieškinio suma jam nėra didelė. Ieškovas nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad atsakovas gali bandyti perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą, taip bandydamas išvengti negatyvių padarinių, jei ieškinys būtų patenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Serneta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jis teigia, kad atsakovas nedisponuoja jokiu likvidžiu turtu – turtą sudaro įranga, įrankiai, prietaisai, kurių vertė yra nominali, todėl ieškinio suma jam laikytina didele. Atsakovo prieš ieškovą nukreiptų veiksmų pobūdis patvirtina, kad jis siekdamas vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo gali perleisti savo turtą ar kitaip bandyti vilkinti sprendimo įgyvendinimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „FREOR LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti, paskirti V. M. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Jis teigia, kad jo turimo turto vertė, gaunamos pajamos patvirtina, jog nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo argumentai apie atsakovo tariamą jo žlugdymą niekuo nepagrįsti. Atskirasis skundas buvo pateiktas įgaliojimų neturinčio asmens, nes 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, 2013 m. rugsėjo 19 d. išregistruota skundą pasirašiusio prokūristo V. M. prokūra. Toks atskirąjį skundą pasirašiusio V. M. veikimas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso ribas apibrėžia atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai (CPK 320, 338 straipsniai). Šalių procesiniuose dokumentuose keliami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo klausimai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Jeruzalės boulingo klubas“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. K. ir kt. v. E. O. ir kt., bylos Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Santeka“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 2-447/2009; 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Memsta“ v. A. L., bylos Nr. 2-22/2012).

Nagrinėjamu atveju didelės ieškinio sumos prezumpcija, priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, netaikytina. Atsakovo turtinės padėties rodikliai: paskutiniame Juridinių asmenų registre išviešintame balanse įrašyto turto vertė – 35 334 656 Lt, o įsipareigojimų dydis – 19 034 280 Lt, tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog atsakovas iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos 2011 metais gavo 692 449 Lt, o 2012 metais – 8 849 664 Lt dydžio grynąjį pelną (CPK 179 straipsnio 3 dalis), implikuoja, jog atsakovas neturėtų sunkumų įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.

Įrodymų, kurie tikėtinai patvirtintų, kad atsakovas siekdamas išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo slėptų turimą turtą, perleistų jį kitiems asmenims ar atliktų kitus nesąžiningus veiksmus, kurie sąlygotų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar pasidarymą nebeįmanomu, ieškovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai esą pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Atsakovas prašo skirti baudą V. M., pasirašiusiam ir pateikusiam atskirąjį skundą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – atskirojo skundo pateikimą ieškovo vardu neturint įgaliojimų. Pagal bylos medžiagą V. M. įgaliojimą pasirašyti šioje byloje pateiktą atskirąjį skundą ieškovo vardu patvirtina 2011 m. vasario 24 d. išduota prokūra (b. l. 14-15). VĮ „Registrų centras“ duomenimis V. M. buvo išduotos dvi prokūros: minėta 2011 m. vasario 24 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. Būtent pastarosios V. M. atsisakė 2013 m. rugsėjo 16 d., ir ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2013 m. rugsėjo 19 d. (CK 2.184 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Tuo tarpu 2011 m. vasario 24 d. išduota prokūra pasibaigė 2013 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarčiai iškelti ieškovui bankroto bylą (CK 2.184 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis). Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties paduotas 2013 m. lapkričio 21 d. (b. l. 27), taigi V. M. turint įgaliojimus atlikti ieškovo vardu procesinius veiksmus. Pagrindo pripažinti V. M. veiksmus pasirašant ir paduodant teismui šia nutartimi išnagrinėtą atskirąjį skundą piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis nenustatyta. Dėl to atsakovo prašymas skirti V. M. baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FREOR LT“ prašymo skirti V. M. baudą už piktnaudžiavimą procesu.