Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, turintis tris vaikus, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Jis 2020 m. sausio 1 d., apie 15.12 val., Vilniuje, Mindaugo g. ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 745 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, o pristačius į policijos įstaigą policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo Naujieji metai, visą naktį vartojo stiprų alkoholį. Šiek tiek pamiegojo, paskui važiavo į parduotuvę, neapskaičiavo savo galimybių. Po eismo įvykio buvo didelė sumaištis, jo draugas norėjo prisiimti kaltę, pradėjo priešintis policijos pareigūnams, kilo konfliktinė situacija ir jie kartu buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jis negirdėjo tiesioginio pareigūnų reikalavimo pasitikrinti blaivumą, tačiau sutinka su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi. Transporto priemonė priklauso lizingo bendrovei, visos sumos dar neišsimokėjo. V. Z. yra jo uošvis, t. y. žmonos tėvas. Jis gyvena netoli (duomenys neskelbtini), atstumas tarp jų gyvenamųjų vietų - per kiemą, kasdien su juo bendrauja, kalbėjo ir dėl šio įvykio. Jis gali daryti tik gerą įtaką. Dėl administracinių nusižengimų paaiškino, kad pažeidimai padaryti pakankamai seniai, buvo dar jaunas. Ateityje žada tvarkingai vairuoti. Darbo šiuo metu neturi, vienas pažįstamas buvo pakvietęs padėti padirbti statybose, porą dienų jam padėjo. Gauna pinigus iš socialinės rūpybos – 120 EUR išmoka asmeniui, kol kas skaičiavo kaip už keturių asmenų šeimą, bet dabar jie yra penkiese. Žmona vaiko priežiūros atostogose, gauna už du vaikus po 80 EUR ir dar 160 EUR. Jam socialinę išmoką moka už visus, viso šeimos mėnesio pajamos apie 460 EUR, kitų pajamų neturi. Jeigu jam būtų skirti nemokami darbai, sutiktų juos atidirbti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. K. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 1 val., Vilniuje susitiko su draugais. Naujųjų metų naktį mieste vaikščiojo su draugais ir įvairiose vietose po truputį vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte užėjo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur užmigo. Atsibudęs dienos metu su draugais nutarė nuvažiuoti į Mindaugo g. esančią parduotuvę „Maxima“. Prie namo (duomenys neskelbtini) stovėjo paliktas jo automobilis „BMW 745“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atėjus prie automobilio, jis atsisėdo prie automobilio vairo, įjungė variklį ir kartu su D., kurio pavardės nežino, bei mergina vardu E., išvažiavo. Vairuodamas automobilį atvažiavo iki Mindaugo g. esančios parduotuvės „Maxima“, į automobilių stovėjimo aikštelę. Važiuodamas atbulas į laisvą stovėjimo vietą automobiliu kliudė kitą stovintį automobilį. Kontakto metu nulūžo jo automobilio dešinės pusės šoninis veidrodėlis. Po eismo įvykio išlipo iš automobilio ir kartu su D. nuėjo į parduotuvę, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Netrukus jam paskambino E. ir pranešė, kad atėjo apgadinto automobilio savininkas. Jis sugrįžo prie savo automobilio, bandė susitarti su apgadinto automobilio savininku. Nepavykus susitarti, buvo iškviesta policija. Kai atvyko policija, buvo įsodintas į policijos automobilį. Jis negirdėjo policijos pareigūnų prašymo įvykio vietoje pasitikrinti neblaivumą. Kai draugė E. atidarė policijos automobilio dureles, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo apie 3 m., kai išgirdo policininko nurodymą atsisėsti į policijos automobilį, sėdant į policijos automobilį, jam buvo uždėti antrankiai. Prieš įsodinat į policijos automobilį jis negirdėjo jokio policijos pareigūno prašymo ar nurodymo pasitikrinti neblaivumą. Buvo sulaikytas, o nuvežus į areštinę buvo paprašytas pasitikrinti neblaivumą. Į alkotesterį pūtė vieną kartą, prietaisas parodė 1,65 promilių girtumą. Automobilį „BMW 745D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tris metus įsigijo išperkamosios nuomos būdu iš UAB „M“, įmokas už automobilį mokėdavo laiku. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 15.10 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Mindaugo g. 11, PC „Maxima“ aikštelėje susidūrė pranešėjo J. M. automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 6).

2020 m. sausio 1 d., 16 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. sausio 1 d., P. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad P. K. vengia neblaivumo patikrinimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. P. K. neblaivumo nustatymo akte pasirašė (b. l. 13).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d., 16.44 val. P. K. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (b. l. 14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra UAB „M“ (b. l. 20).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „BMW“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 7 860 (su PVM), kaina be PVM 6 496 EUR (b. l. 19).

P. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 417 straipsnio 8 dalį, už tai, kad jis 2020 m. sausio 1 d., apie 15.10 val., Vilniuje, Mindaugo g. 11, vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris neapdraustas nustatyta tvarka privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatsargus, nepaliko tarpo iš šono, manevruodamas stovėjimo aikštelėje, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadino du automobilius (b. l. 7).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis P. K. savo kaltę pripažino, sutiko su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. P. K. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis vis tik iš pradžių buvo atsisakęs tikrintis blaivumą, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad P. K. vairavo automobilį „BMW 745 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pradžių esant nustatytiems neblaivumo požymiams tikrintis blaivumą atsisakė, vėliau jam nustatytas 1,65 promilių girtumas, todėl P. K. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis P. K. ir jo uošvis V. Z. pateikė teismui prašymus atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. Z. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoju prašantis būti V. Z. teismo posėdyje nurodė, kad ne kartą kalbėjo su P. K. apie įvykį ir dabar kiekvieną dieną apie tai kalba. Žento poelgį vertina blogai. Pats yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirba 35 metus. Yra porą kartų baustas už greičio viršijimą, bet labai seniai, neteistas, sutinka būti kaltinamojo laiduotoju. Su savo žentu P. K. matosi kiekvieną dieną, todėl mano galintis daryti jam teigiamą įtaką. Papildomai nurodė, kad P. K. pats stengiasi uždirbti ir išlaikyti šeimą, žentui nepadeda. Jis dirba tai statybose, tai dar kažkur, bet be teisių yra sunku, pagrindinio darbo P. K. šiuo metu neturi.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. K. Lietuvos Respublikoje yra teisiamas pirmą kartą, tačiau teistas užsienyje už KET pažeidimus (b. l. 33-34), kita vertus, užsienyje KET reikalavimų pažeidimai padaryti pakankamai seniai, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteistas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, visi baustumai už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, tačiau anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, be to, pažeidimai nėra dažni (b. l. 35-37). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltės neneigė, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai. P. K. teigė padaręs išvadas ir žadėjo ateityje būti atsakingu vairuotoju. P. K. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. K. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Kaltinamajam dėl padarytos nusikalstamos veikos teko išeiti iš darbo, kadangi dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, tvarkingas darbuotojas, atsakingai atliekantis pavestą darbą. P. K. yra vedęs, turi tris vaikus, uošvio charakterizuojamas teigiamai, jis pabrėžia kaltinamojo pastangas savarankiškai išlaikyti šeimą. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai ir galima tikėti, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl spręstina, kad kaltinamasis P. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo uošvio V. Z. prašymas perduoti P. K. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai (paskutinį kartą 2018 m. kovo 19 d.), pažeidimai nėra itin šiurkštūs, galiojančių nuobaudų neturi, dirba UAB „E“ (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, mandagus, darbštus ir nekonfliktiškas darbuotojas, nepriekaištingai atliekantis darbą, iš laiduotojo žodžių vairuoja jau apie 35 metus, taigi turi pakankamai didelį vairavimo stažą. Teisiamojo posėdžio metu V. Z. nurodė, kad žento poelgį vertina itin neigiamai, dėl tokio poelgio su žentu kalbėjo, jis apgailestavo, kad taip atsitiko ir žadėjo, kad toks elgesys nepasikartos. Tiek kaltinamasis, tiek ir jo uošvis V. Z. parodė, kad gyvena netoli, dažnai bendrauja, jų tarpusavio santykiai yra artimi, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Teismas, įvertinęs V. Z. charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su žentu, veiklos pobūdį bei asmenines savybes, sprendžia, kad V. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti žentui teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. Z. atsakomybei. Įvertinus laiduotoju prašančio būti V. Z. asmenybę, taip pat tai, kad jo dukra (kaltinamojo žmona) yra vaiko priežiūros atostogose, kartu su kaltinamuoju augina tris mažamečius vaikus, kaltinamasis šiuo metu pastovaus darbo neturi, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, P. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo V. Z. veiklos pobūdį bei asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl teismas sprendžia, kad P. K. yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant kaltinamąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 25 valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. vairavo būdamas akivaizdžiai neblaivus, iš pradžių vengė neblaivumo patikrinimo, vėliau atvežus į komisariatą jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, vairuodamas automobilį būdamas girtas sukėlė eismo įvykį, praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, kas neleidžia jo apibūdinti kaip išimtinai teigiamo kelių eismo dalyvio, kita vertus prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „BMW 745 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „M“. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „BMW 745 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog bendrovei priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. P. K. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, visą naktį vartojęs stiprų alkoholį, šiek tiek pamiegojęs, būdamas vidutinio girtumo būklės sėdo už automobilio vairo, važiavo dienos metu, gatvėmis, kur pakankamai intensyvus eismas, važiavo ne vienas, o kartu su draugu, taip keldamas tiesioginį pavojų pastarojo sveikatai ir gyvybei, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „BMW 745 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 745 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. K., vertė sudaro 6 496 EUR (be PVM). Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, augina tris vaikus, jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, tad penkių asmenų šeimos pajamos (socialinės išmokos) sudaro apie 460 EUR, kitų pajamų neturi, visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 6 496 EUR konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį bei suvaržytų jo galimybes pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų būtiniausių poreikių patenkinimą, atitinkamai būtų neproporcingai didelė našta kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios sumos, o būtent 2 500 EUR.

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. sausio 1 d., 16 val. iki 2020 m. sausio 2 d., 11.55 val., t. y. vieną dieną (b. l. 39, 41).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 45-46) ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 42-43, 44) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paimtas dokumentas nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 2 d. (b. l. 18). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Sauda“ aikštelėje saugoto automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 33,88 EUR (b. l. 18). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį V. Z. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę, trejiems metams uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos išdirbti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš P. K. valstybės naudai 2 500 EUR sumą, atitinkančią dalį automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš P. K. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui procesines išlaidas – 33,88 EUR, patirtas už transporto priemonės – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.

Išaiškinti P. K., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. Z., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.