- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- ATP-1040-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00765-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados 2013 m. balandžio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir J. L. skundas atmestas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu J. L. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir nubaustas 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda už tai, kad jis 2013 m. kovo 26 d., 11.40 val., Vilniaus r., Mikašiūnų k., S. B. „Vyšnelė“, viešoje vietoje, išlipęs iš automobilio necenzūriniais žodžiais keikė V. Š., ją nustūmęs, sėdo į jos automobilį ir pradėjo juo manevruoti. Nepavykus patraukti V. Š. automobilio, jis paliko savo transporto priemonę vidury kelio, taip neleisdamas V. Š. pravažiuoti, ir nuėjo namo.
Nesutikdamas su tokiu apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados nutarimu, J. L. jį apskundė Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. liepos 19 d. nutartimi šį skundą atmetė.
Šalies argumentai
J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad savo vairuojamu automobiliu pravažiavimą jis užstojo ne specialiai, o tik dėl to, kad jo automobilis įstrigo pusnyje ir juo nebebuvo galima toliau važiuoti. Jis ketino nukasti sniegą nuo kelio, kuriuo negalėjo pravažiuoti, tačiau tuo metu prie jo priartėjo V. Š. savo automobiliu, pareikalavusi atlaisvinti pravažiavimą. J. L. ramiu tonu jai paaiškino, kad jo automobilis negali pajudėti iš vietos, nes užklimpo pusnyje ir tuomet ji pradėjo įžeidinėti apeliantą necenzūriniais žodžiais. Šiek tiek nukasęs sniegą, apeliantas patraukė automobilį arčiau savo namo tvoros, paaiškindamas V. Š., kad jai būtų geriau apsisukti ir važiuoti kitu keliu, nes gali būti sunku pravažiuoti ir toliau, į ką pastaroji vėl reagavo necenzūriniais žodžiais J. L. atžvilgiu, grasindama policija, sodų bendrijos pirmininku. Tuomet V. Š. išlipo iš savo automobilio ir nuėjusi šiek tiek toliau kalbėjo su kažkuo telefonu, po ko įžeidinėdama ir grasindama apeliantui apsisuko ir iš įvykio vietos išvažiavo kitu keliu.
Pažymi, kad, priešingai nei nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, J. L. V. Š. nestūmė, jos automobilio nevairavo. Šias aplinkybes patvirtino ir apelianto sutuoktinė apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau, apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai jos parodymų nevertino, nurodydamas, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi.
Apeliaciniu skundu nesutinkama su liudytojo G. K. parodymais kad pastarasis telefoninio pokalbio su V. Š. metu girdėjo, kaip J. L. keikiasi necenzūriniais žodžiais, kadangi tuo metu, kai V. Š. kalbėjo telefonu, ji buvo nuėjusi kiek toliau nuo savo automobilio, V. Š. pokalbio J. L. negirdėjo, pokalbio metu apeliantas toliau kasė sniegą ir jokių necenzūrinių žodžių V. Š. atžvilgiu jis nevartojo.
Apeliantas pabrėžia, kad B. M., kuri kaip liudytoja buvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teigusi, kad matė kaip įvyko konfliktas tarp J. L. ir V. Š., neturėjo jokių fizinių galimybių matyti vykusį konfliktą, kadangi jos žemės sklypas nutolęs nuo apelianto per 8 sklypus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados vyriausioji tyrėja V. M. atsiliepimu į J. L. apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad atvykus policijos pareigūnams tyrėjui D. L. ir specialistei V. M. apklausti J. L. dėl V. Š. pareiškimo, apeliantas, susipažinęs su pareiškimo turiniu pareigūnų akivaizdoje nepadoriai vadino V. Š., nurodydamas, kad jai dar parodys.
Pažymima, kad J. L. neigė bandęs manevruoti V. Š. automobiliu, tačiau jo sutuoktinė paminėjo, jog gerai, kad J. L., įsėdęs į V. Š. automobilį, nesugebėjo jo patraukti. Be to, pastarasis, nurodydamas vietą, kur V. Š. galėjo apsisukti savo automobiliu, taip pat paminėjo, kad jam pasisekė, jog nepavyko patraukti V. Š. automobilio, nes galėjo užkliudyti kaimynų tvorą ir tuomet jam būtų tekę atlyginti materialinę žalą už apgadintą automobilį.
Atsiliepimas
V. Š. atsiliepimu į J. L. apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad J. L. apeliacinis skundas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, jo nurodytos aplinkybės buvo paneigtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepaneigė savo kaltės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
J. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., tačiau savo kaltę apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, kad jis V. Š. necenzūriniais žodžiais neįžeidinėjo, jos nestumdė ir pastarosios automobilio nevairavo. Tokius skundo argumentus apygardos teismas vertina kaip gynybos versiją, todėl atmeta.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. L. 2013 m. kovo 26 d., apie 11.40 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūnų k., S. B. „Vyšnelė“ išlipęs iš automobilio necenzūriniais žodžiais išvadino V. Š., ją nustūmęs sėdo į jos automobilį, jį manevravo. Nepavykus patraukti pastarosios automobilio, jis paliko savo transporto priemonę vidury kelio, nuėjo namo neleisdamas V. Š. išvažiuoti.
ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Nukentėjusioji V. Š. tiek tyrimo metu (b. l. 9), tiek apklausta teismo posėdžio metu (b. l. 33) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2013 m. kovo 26 d. važiuojant iš sodų bendrijos „Vyšnelė“, jai kelią pastojo atvažiuojanti iš priekio mašina. Kadangi kito išvažiavimo iš minėtos sodų bendrijos nėra, o važiuoti atgal galimybės nebuvo, ji išlipo iš mašinos ir paprašė kelią užstojusio automobilio vairuotojo (J. L.) patraukti savo automobilį nuo kelio, tačiau pastarasis pradėjo keikti V. Š. necenzūriniais žodžiais. Išsigandusi ji telefonu paskambino sodų bendrijos pirmininkui G. K., tačiau su juo J. L. kalbėti atsisakė, toliau keikėsi. Po telefoninio skambučio, J. L. priėjo prie nukentėjusiosios, ją nustūmė nuo automobilio, atsisėdęs į pastarosios automobilį pradėjo grubiai manevruoti smarkiai spausdamas akseleratoriaus pedalą. Kadangi automobilyje buvo nuspaustas rankinis stabdis, iš vietos jam pajudėti nepavyko. Jis išlipo iš automobilio ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais nuėjo namo palikęs savo automobilį vidury kelio, po ko V. Š. sunkiai apsisuko ir išvažiavo iš sodų bendrijos kitu keliu. Šias nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. K. bei B. M..
Šalies argumentai
Nors apeliaciniame skunde J. L. nurodo, kad liudytojų G. K. bei B. M. parodymai yra nepagrįsti, kadangi nei vienas iš šių asmenų įvykio vietoje įvykio metu nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokius apelianto argumentus pažymi, kad šių asmenų parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei kitais byloje surinktais įrodymais, todėl netikėti jais skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių jie būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi J. L. sodų bendrijos pirmininką G. K. nuolat kritikuoja bendrijos susirinkimuose, o B. M. yra nukentėjusiosios kaimynė, apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti, byloje apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos.
Kritiškai vertinamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog liudytoja B. M. konflikto tarp J. L. ir nukentėjusiosios V. Š. negalėjo matyti, nes įvykio metu buvo toli nuo konflikto vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. M. neneigė aplinkybės, jog konflikto metu ji buvo toli nuo įvykio vietos, tačiau paaiškino, kad nors viso pokalbio tarp apelianto ir V. Š. ji negirdėjo, tačiau iš pokalbio nuotrupų ji suprato, jog J. L. necenzūriniais žodžiais keikia V. Š., matė, kaip apeliantas pastūmė nukentėjusiąją ir bandė manevruoti jos automobiliu (b. l. 35). Nors apeliaciniu skundu šią aplinkybę apeliantas neigia, nurodydamas, kad nukentėjusiosios jis nestūmė ir jos automobilio nebandė vairuoti, tačiau, tokie J. L. paaiškinimai paneigti policijos pareigūnų D. L. ir V. M., supažindinusių apeliantą su V. Š. pareiškimu, parodymai, kad tiek J. L. sutuoktinė, tiek pats J. L., teikdamas paaiškinimus prasitarė, jog gerai, kad jam nepavyko važiuoti V. Š. automobiliu, nes jį apgadinus jam tektų atlyginti materialinę žalą.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu (b. l. 14), tiek apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 31-38) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad J. L. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.