- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-02
- Bylos Nr.
- I-894-331/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Sigitai Gamulėnienei, dalyvaujant pareiškėjui R. Ž., jo atstovei Rūtai Žukaitei, Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui Andžej Grudinskij, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. Ž. skundą atsakovui – Vilniaus rajono policijos komisariatui – dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteismo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus raj. PK viršininko įsakymu Nr. 57-TE-280 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. Ž. “ pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo įsakymu, pateikė skundą (b.l. 2-6) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo jį panaikinti, išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl laipsnio pažeminimo viena pakopa, iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nuo 1999 m. gegužės 6 d. Vilniaus rajono policijos komisariate dirba Rudaminos policijos nuovados viršininku. 2006 m. rugsėjo 20 d. apie 6.10 val. buvo gautas pranešimas telefonu, kad yra pavogtas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą buvo išsiųsta operatyvinė grupė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po darbo, apie 17.05 val., automobilio savininkė A. B. pranešė, kad automobilis yra pas ją, todėl pareiškėjas nurodė jai palikti automobilį tarnybiniame garaže, o A. B. kitą dieną atvykti ir viską paaiškinti viršininkui. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas. 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus raj. PK viršininko pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas Rudaminos policijos nuovados teritorijoje esančiame garaže.
Išvadoje nurodyta, kad jis savo neveikimu pažeidė 2005 m. gegužės 31 d. Vilniaus raj. PK viršininko nurodymą Nr. 57-V-N4 „Dėl korupcijos prevencijos priemonių vykdymo“ 1.5 punktą, nes nepranešė savo tiesioginiam ar įstaigos vadovui. Nesutinka, kad tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, nes, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 4 ir 21 straipsnių nuostatomis, vykdė savo pareigas tinkamai. Be to, skundžiamas įsakymas yra individualaus pobūdžio aktas, todėl jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir turi būti pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis.
Pareiškėjui paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcingai didelė. Skiriant nuobaudą nebuvo laikomasi Vidaus tarnybos statuto ir Nuobaudų skyrimo tvarkos reikalavimų, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo darbo stažą, neįvertinta tai, kad jis anksčiau nėra baustas drausmine tvarka, o visos aplinkybės buvo įvertintos formaliai. Pareiškėjui komisaro inspektoriaus laipsnį suteikė Lietuvos policijos generalinis komisaras, todėl tik jis ir galėjo pažeminti laipsnį viena pakopa. Pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys, todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostatomis prieš skiriant tarnybinę nuobaudą buvo būtina gauti profesinės sąjungos sutikimą, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono policijos komisariatas prašė skundą atmesti. Atsiliepime (b.l. 13-18) paaiškino, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas A. B. pranešimas apie automobilio vagystę, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, paskelbta automobilio paieška, imamasi paieškos priemonių. Tą pačią dieną A. B. pranešė, kad jam yra žinoma, kur yra pavogtas automobilis, t. y. jis yra Rudaminos policijos nuovados garaže. Patikrinus šią informaciją paaiškėjo, kad automobilis iš tikrųjų yra nurodytoje vietoje. Vėliau paaiškėjo, kad savo automobilį ten pastatė Rudaminos nuovados policijos pareigūnė A. B. , o jai tai padaryti leido nuovados viršininkas R. Ž.. Pastarasis, žinodamas, kad minėtas automobilis yra ieškomas ir dėl jo vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neatliko Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pareigų, apie automobilio buvimo vietą ne tik nepranešė policijos įstaigai, bet užrakindamas jį policijos garaže padėjo nuslėpti jo buvimo vietą. Jis pagal savo darbo pobūdį ir iš visų kitų aplinkybių turėjo suprasti, kad tai yra priešinga teisei veika, kad jo veiksmai turės neigiamų pasekmių, suklaidins policijos pareigūnus ir, nors šių pasekmių galimai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl jo tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jam skirta per griežta ir neproporcingai didelė tarnybinė nuobauda. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad praeityje pareiškėjas buvo skatintas, kad jis pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nusižengė tarnybos pareigoms. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta ir į subjektyvų pagrindą, t. y. į tai, kad jis galėjo elgtis taip, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo padarytas nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – buvo suklaidinti policijos pareigūnai, dėl pareiškėjo kaltės buvo nuslėptos tyrimui svarbios aplinkybės. Pareiškėjas negalėjo susidariusios situacijos vertinti kaip nesusipratimą tarp sutuoktinių ir kaip įvykį, neturintį nusikaltimo požymių. Iš situacijos aplinkybių matyti, kad pareigūnas įsivėlė į asmeninius pavaldinės santykius tarp pavaldinės A. B. ir jos sutuoktinio A. B., o tarnybinio nusižengimo padarymo motyvas buvo siekis dėl asmeninių priežasčių nuslėpti ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes.
Pareiškėjas taip pat pažeidė Vilniaus raj. komisariato viršininko 2005 m. gegužės 31 d. nurodymo „Dėl korupcijos prevencijos priemonių vykdymo“ 1.5 punktą, nes nenusišalino nuo savo pavaldinei naudingų sprendimų priėmimo, neinformavo apie savo veiksmus vadovų. Jis nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus raj. PK viršininkas negalėjo jam paskirti tarnybinės nuobaudos – laipsnio pažeminimo viena pakopa. Viršininkas vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis skundžiamu įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o laipsnio pažeminimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas Policijos departamente. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo būtina gauti profesinės sąjungos sutikimą, kadangi jis tapo profesinės sąjungos nariu tik po tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo, iki ginčijamo įsakymo priėmimo apie savo narystę profesinėje sąjungoje nepranešė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčo esmė – ar pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus bei darbo drausmę ir dėl jo pažeidimo yra jo kaltė.
Ginčo santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statutas, vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtina Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko nurodymas „Dėl korupcijos prevencijos priemonių vykdymo“.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tarnybinis nusižengimas yra šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Vadinasi, pagal minėtą normą, tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu jis pažeidžia Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir jeigu dėl šio pažeidimo yra nustatyta pareigūno kaltė. Skiriant tarnybinę nuobaudą nepakanka nustatyti pareigūno tam tikrą veikimo ar neveikimo faktą, bet būtina nurodyti, kokias teisės aktų nuostatas pareigūnas pažeidė ir ar dėl to jis yra kaltas. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje numatytos tarnybinės nuobaudos, kurios gali būti skiriamos pareigūnui už tarnybinius pažeidimus.
Nustatyta, kad pareiškėjui 2006 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 57-TE-280 buvo skirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa (b.l. 7). Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už tai, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 92–93 straipsniuose nustatytos tvarkos, t. y. daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinio įforminimo, laikymo bei nagrinėjimo tvarkos, sužinojęs, kad ieškomas automobilis yra pas jo pavaldinę policijos pareigūnę A. B., nedelsdamas apie tai nepranešė įstaigos vadovybei, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkertant kelią padarytai veikai ir apsaugant įrodymus. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio reikalavimą ir Vilniaus raj. PK viršininko 2005 m. gegužės 31 d. nurodymo Nr. 57-V-N4 “Dėl korupcijos prevencijos priemonių vykdymo“ 1.5 punktą, nes jis privalėjo informuoti savo tiesioginį arba įstaigos vadovą, surašyti tarnybinį pranešimą, sužinojęs aplinkybes, dėl kurių pareigūno veiksmai gali būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, tačiau to nepadarė (b.l. 25-27).
Pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo išvada (b.l. 8-10) ir skundžiamu įsakymu (b.l. 7) nesutinka. Paaiškino, kad jis įvykdė visas jam įstatyme numatytas pareigas, priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, pažeidimas buvo įvertintas formaliai, nuobaudą skyrė neįgaliotasis pareigūnas, nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas patraukti jį drausminėn atsakomybėn.
Iš byloje esančių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas žinojo, jog dėl jam pavaldžios policijos pareigūnės A. B. automobilio vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šis automobilis buvo ieškomas. Pareiškėjas taip pat pripažino, kad tą pačią dieną, t.y. 2006 m. rugsėjo 20 d., pasibaigus darbo valandoms pavaldinė A. B. jam pranešė, kad ieškomas automobilis yra pas ją ir paprašė, kad naktį jis liktų Rudaminos policijos nuovados garaže. Šie pareiškėjo paaiškinimai ir kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas suvokė, kad nusikaltimas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo įvykdytas ir be reikalo yra vykdoma automobilio paeiška, tačiau jokių priemonių jis nesiėmė, nepranešė savo viršininkui ar budėtojui, kad jam yra žinoma automobilio buvimo vieta. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra Rudaminos policijos nuovados viršininkas, 15 metų dirba vidaus reikalų sistemoje, todėl jam teisės aktų reikalavimai yra žinomi, jis privalėjo suprasti savo neveikimo neigiamas pasekmes, todėl nepagrįstas yra jo teiginys, kad jis savo pareigas atliko tinkamai ir laiku.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodė, kad priimtas įsakymas yra nepagrįstas teisės normomis, nenurodytas faktinis pagrindas. Minėtas pareiškėjo argumentas yra neteisingas, kadangi viršininkui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, laikytina, kad būtent išvadoje yra nuorodos į faktines aplinkybes ir pateiktas jų teisinis įvertinimas. 2006 m. spalio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai nurodyta faktinė situacija, yra išanalizuoti pareigūnų veiksmai, aiškiai nurodytos teisės normos, kurias pareigūnai pažeidė, todėl nėra pagrindo teigti, kad įsakymas yra nemotyvuotas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis turi būti panaikintas.
Be to, pareiškėjas ginčija Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko teisę skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Pareiškėjas į pareigas buvo skirtas, o vėliau jo einamos pareigos keičiamos Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko įsakymais. Vadinasi, viršininkas turėjo teisę pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad laipsnis gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo, pažemina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Pareiškėjui komisaro inspektoriaus laipsnis buvo suteiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 5-TE-469 „Dėl aukštesnių laipsnių suteikimo“. Kadangi pareiškėjui Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa, klausimas dėl laipsnio pažeminimo buvo perduotas spręsti Policijos departamentui. Taigi pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas neturėjo teisės jam skirti tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėjas skundžiamą įsakymą ginčija ir dėl to, kad nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas patraukti jį drausminėn atsakomybėn. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pareiškėjas skunde teismui ir posėdžio metu paaiškino, kad jis yra profesinės sąjungos narys, todėl tarnybinė nuobauda nesant profesinės sąjungos sutikimo jam negalėjo būti paskirta.
Pažymėtina, kad minėtos įstatymo leidėjo įtvirtintos garantijos tikslas yra siekis apsaugoti pareigūnus, kurie yra profesinių sąjungų nariai, nuo galimo diskriminavimo dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, tačiau minėta norma negali būti būdas išvengti atsakomybės. Pareiškėjas tarnybinį pažeidimą padarė 2006 m. rugsėjo 20 d., tą pačią dieną Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, 2006 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas gavo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, jis buvo įpareigotas nurodyti, ar jis yra profesinės sąjungos narys (b.l. 42). Pareiškėjas jokios informacijos apie savo narystę profesinėje sąjungoje nepateikė, o iš Vilniaus rajono policijos komisariate gauto profesinės sąjungos pranešimo (b.l. 28) matyti, kad jis profesinės sąjungos nariu tapo tik po to, kai 2006 m. spalio 17 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada ir pareiškėjui buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, apie savo narystę profesinėje sąjungoje jis nepranešė, be to, profesinės sąjungos nariu jis tapo tik po to, kai buvo priimtos jam nepalankios išvados, todėl akivaizdu, kad jis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, o dėl savo padaryto pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo objektyviai pažeista teisė neturi būti ginama, nes pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda atitinka padarytą pažeidimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais. Teismui netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti skundžiamojo įsakymo dalį, atmestini jo reikalavimai priteisti darbo užmokesčio skirtumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.