Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-314-548/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-01
Bylos Nr.
T-314-548/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
A. K.
Byla Nr. T-314-548/2024
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01571-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 1 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-764 nutarta taikyti nuteistajam A. K. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, yra vidutinė. Stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų nefiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, buvo skatintas, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, įsitraukia į pozityvaus ugdymo užimtumo programas.

Atsiliepimas

Prokurorė pateikė atsiliepimą prašydama netvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam A. K. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nurodė, jog nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Tai, kad A. K. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dar savaime nesuformuoja išvados, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą keisdamas savo elgesį, jog būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir mažėjo, tačiau vis tiek yra vidutinė, kas neabejotinai rodo nuteistojo menką motyvaciją keisti savo elgesį. Vertintina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o už daugiau nusikalstamų veikų, kuriose vyravo nusikaltimų modelis.

A. K. buvo nuteistas 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalį – 6 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. 2022 m. kovo 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis sumažintos bausmės paskirtos už 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalių 1, 2 punktais subendrintos iš naujo ir paskirta – 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, pakeistas 2022 m. kovo 1 d. nuosprendis, kuris perkvalifikuotas iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2 veikos) į BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), iš BK 180 straipsnio 3 dalies (3 veikos) į BK 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, iš BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį į BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – 6 metų laisvės atėmimą.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą, kuri nuo 2023 m. gegužės 12 d. prilyginama darbinei veiklai. Bausmės atlikimo metu nebaustas administracine tvarka, skatintas vieną kartą 2023 m. liepos 11 d. A. K. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlikdamas bausmę bendravo su resocializacijos skyriaus psichologėmis, lankė individualias konsultacijas „Elgesio keitimo terapija“. Nuteistasis vertinimo metu nurodė, jog turi apie 8000 Eur įsiskolinimą antstoliams, kuris susidarė dėl nesumokėtų civilinių ieškinių. Taip pat nuteistasis nurodė, kad jo santykiai su šeimos nariai yra artimi, jis visada jaučia jų palaikymą. Trumpalaikių išvykų metu jis vyksta deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, todėl turėtų kur gyventi lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors nuteistasis nei kartą nepažeidė elgesio ir drausmės taisyklių, tačiau ir skatintas buvo tik vieną kartą. Nuteistasis buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir šiuo metu turi apie 8000 Eur įsiskolinimą antstoliams dėl priteistų civilinių ieškinių. Nors nuteistasis šiuo metu dirba ir vykdo individualią veiklą, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu dabar dar neleidžia spręsti, kad jis pasimokė ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis turint pastovų darbą ir pajamų šaltinį. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis būdamas laisvėje turėjo problemų tvarkantis su finansais, dažnai pragyvendavo iš nelegaliai gautų pajamų. Šiuo metu nuteistasis turi ir didelių finansinių įsipareigojimų, kurie sprendžiami dedant minimalias pastangas. Teismo vertinimu, nuteistasis toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šias nurodytas rizikas dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pagal „OASys“ metodiką 2023 m. gruodžio 20 d. jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo praeityje taip pat jau buvo teistas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo požiūris į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas nebuvo tinkamai susiformavęs, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesiai 3 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-764.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-764 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis