Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovės, advokatės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 nutarimo, kuriuo V. V. pagal ATPK 209⁴ str. 2 d. nubaustas 5000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiasis inspektorius A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.2VM1800577 UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. V. dėl to, kad 2012-01-26 11:30 val., VM18 | Muitinės procedūrų priežiūros skyrius, 2012-01-26 buvo atliktas UAB „A“ (duomenys pakeisti) muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimas ir nustatyta, kad pagal įformintas bendrąsias deklaracijas Nr.111121VR10008003 (2011-11-21) ir 111128VR10007002 (2011-11-28) laikinam saugojimui į muitinės sandėlį buvo padėtos kartoninės prekių pakavimo dėžės, kurių KN kodas 4819. Minėtų prekių laikymas muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 25 langelyje nenumatytas. Šiais veiksmais buvo pažeisti Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 101 str. „c“ punkto bei muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-06-30) 2.24 punkto reikalavimai, ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 nutarimu V. V. už minėtame protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą paskirta 5000 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovė, advokatė R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties; jei teismas manytų, kad administracinė nuobauda yra taikytina, prašoma taikyti mažesnę nei ATPK 209⁴ str. 2 d. numatytą minimalią nuobaudą, sumažinant ją iki 300 Lt sumos ar kitos panašios sumos teismo nuožiūra.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už ATPK 209 - 209⁴ str. numatytų pažeidimų padarymą administracinėn atsakomybėn muitinės sandėlio vadovas gali būti traukiamas tik tais atvejais, kai jis tiesiogiai padarė pažeidimą (2006-09-16 LVAT Konsultacija Nr. 02-04-03). Anot apelianto, šioje byloje nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokių konkrečių V. V. veiksmų, kuriuos jis atliko pažeisdamas tvarką ar kuriuos turėjo atlikti, tačiau neatliko. Bendrosios deklaracijos, kurių pagrindu pradėta muitinio sandėliavimo procedūra, užpildytos ne UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbuotojų, sandėliavimo procedūrą vykdyti leido Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriai, o V. V. nedavė jokių nurodymų dėl šių prekių įforminimo, sandėliavimo ir išvežimo. Byloje nustatyta, kad bendrąsias deklaracijas pildė ne pats sandėlio savininkas UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet muitinės tarpininkas UAB „M“ (duomenys pakeisti), veikianti pagal sutartį. Muitinės tarpininko atsakomybę šiuo atveju reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93) 199 str., numatantis, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto pasirašytą deklaraciją, pastarasis tampa atsakingu už visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo pradžia, įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad muitinės sandėlio vadovo atsakomybės pagal ATPK 209 - 209⁴ str. galima tik tais atvejais, kai šis asmuo tiesiogiai padaro pažeidimą, ir nustačius, kad jokių tiesioginių veiksmų, susijusių su bendrųjų deklaracijų užpildymu ir įforminimu atsakomybėn traukiamas asmuo neatliko, o teismų praktika pagal šiuos straipsnius leidžia atsakomybėn traukti ir kitus asmenis, ne tik įmonės vadovą, apelianto nuomone, administracinė atsakomybė V. V. negali būti taikoma.

Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju muitinio sandėliavimo procedūra buvo pradėta pačios Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų veiksmais, o ne atsakomybėn traukiamo asmens veikimu ar neveikimu. Pagal Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 p., būtent muitinė yra įsipareigojusi vykdyti į muitinės sandėlį padedamų, iš jo išduodamų ir jame saugomų prekių muitinės priežiūrą, todėl muitinei įforminus bendrąją deklaraciją ir atitinkamai prasidėjus muitinės sandėliavimo procedūros vykdymui, sandėlio savininko kaltės nustatinėjimas netenka prasmės, kadangi prekės į sandėlį buvo padėtos ne dėl sandėlio savininko veiksmų, o dėl muitinės pareigūnų pareigų netinkamo vykdymo, t. y. nepagrįsto bendrosios deklaracijos įforminimo. Prekės į muitinės sandėlį buvo padėtos ne sandėlio savininko savavališkų veiksmų pagrindu, bet pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininko užpildytas ir nustatyta tvarka įformintas deklaracijas, todėl apeliantas mano, kad atsakomybėn traukiamas asmuo jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė ir byla nutrauktina. Vien sandėliavimo tvarkos pažeidimo fakto nustatymas nesudaro pakankamo pagrindo taikyti sandėlio vadovui administracinę atsakomybę – teismas turi aiškintis, kokie asmenys atliko su tuo susijusius veiksmus, ir spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo asmeniui, kurio veiksmuose konstatuojama administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad muitinės sandėlio tikrinimo neteisėtumą sąlygoja tai, kad tikrinimo metu nedalyvavo tinkamai įgaliotas UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovas, taip pat tai, kad pagal Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 33 p., apie numatytą patikrinimą teritorinės muitinės atitinkamo padalinio viršininkas informuoja tikrinamą asmenį, įteikdamas jam Pranešimą apie patikrinimą, kuris rengiamas ir įteikiamas tikrinamam asmeniui per 10 darbo dienų nuo Pavedimo pasirašymo dienos. Šiuo atveju Pavedimas buvo pasirašytas 2012-01-26, Pranešimas tikrinamam asmeniui neįteiktas, tikrinimas atliktas tą pačią dieną, kurią surašytas Pavedimas, nesuteikus termino paruošti dokumentus patikrinimui, kaip numatyta taisyklių 33 p., ir nesant situacijos, numatytos taisyklių 36 p. (pavedime nenurodyta, kad tikrinimas vykdomas be išankstinio pranešimo). Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, į šiuos atsakomybėn traukiamo asmens argumentus neatsižvelgė, ir savo nutarimą pagrindė neteisėtai atlikto patikrinimo rezultatais, kurie laikytini niekiniais nuo jų surašymo dienos.

Pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokole minimas Muitinės sandėlio tvarkos pažeidimas yra vienkartinis, panašių pažeidimų Muitinės sandėlio veikloje nėra buvę, nei V. V., nei kitiems UAB „A“ (duomenys pakeisti) atsakingiems darbuotojams administracinė atsakomybė už ATPK 209⁴ str. numatytus pažeidimus anksčiau nebuvo taikyta. Minėtas pažeidimas tiek savo pobūdžiu, tiek ir sukeliamomis ar galimomis sukelti pasekmėmis yra mažareikšmis, šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žala nei Lietuvos Respublikai, nei Europos Bendrijai, nei kitiems asmenims, dėl pažeidimo nebuvo priskaičiuoti papildomi muitai ar mokesčiai, neatsirado pareiga mokėti delspinigius ir pan. Išaiškėjus UAB „M“ (duomenys pakeisti) padarytoms klaidoms deklaruojant prekes, UAB „A“ (duomenys pakeisti), siekdama, kad panašios situacijos nepasikartotų ateityje, nedelsiant kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu papildyti Muitinės sandėliui išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 25 langelyje nurodytas prekes (prekių kodus), įtraukiant ir kartonines pakavimo dėžes. Anot apelianto, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, o tokiomis aplinkybėmis yra laikomas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pa., pažeidėjo veiksmai po įvykio, t. y. ar nedelsiant imtasi priemonių, kad tokių pažeidimų būtų išvengta ateityje – visos šios aplinkybės šioje byloje nagrinėjamu atveju egzistuoja, todėl, anot apelianto, 5000 Lt bauda yra laikytina aiškiai per didele ir neadekvačia padarytam teisės pažeidimui.

Vilniaus teritorinė muitinė (toliau institucija) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes bei surinktus duomenis, tinkamai pritaikė įstatymą ir pagrįstai patraukė V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209⁴ str. 2 d. bei paskyrė tinkamą nuobaudą, todėl naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 nutarimo nėra pagrindo. Anot institucijos, pagal 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 101 str. 1 d. (c) p., būtent sandėlio savininkas atsako už leidime nurodytų ypatingų sąlygų laikymąsi. Ypatingos sąlygos, kurių nebuvo laikytasi, buvo nurodytos Muitinės sandėlio steigimo leidime Nr. (duomenys neskelbtini) (25 langelis). Tuo pačiu buvo pažeista ir Sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostata, jog savininkas įsipareigoja sandėlyje atlikti tik muitinės sandėlio steigimo leidime nurodytas paslaugas. Minėti teisės aktai numato prievolę laikytis sandėlio steigimo leidime nurodytų sąlygų būtent sandėlio savininkui.

Pasak institucijos, muitinė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, atliko sandėlio veiklos patikrinimus, muitinės pareigūnai jokių pažeidimų nepadarė, tinkamai vykdė savo pareigas, be to, net ir buvus muitinės pareigūnų veiksmuose kokių nors pažeidimų, tai neatleidžia kitų asmenų (šiuo atveju sandėlio savininko) nuo pareigos elgtis teisėtai, vykdyti teisės aktų numatytus reikalavimus, prisiimtus įsipareigojimus, todėl negali panaikinti jų atsakomybės. Institucija pažymi, kad V. V. pažeidimas yra visiškai įrodytas byloje surinktais duomenimis, įrodytas jo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas – asmuo, kaip sandėlio savininkas (įmonės vadovas), teisės aktų yra įpareigotas laikytis muitinės sandėlio steigimo leidimo sąlygų, tačiau neužtikrino jų tinkamo laikymosi (į sandėlį buvo padėtos saugoti prekės, kurios nebuvo nurodytos leidime leidžiamų sandėliuoti prekių sąraše, asmuo nesikreipė į muitinę su prašymu papildyti minėtą sąrašą). Institucijos nuomone, V. V. veikos neteisėtumas akivaizdus.

Institucija taip pat nurodo, kad ATPK 30¹ str. taikymas iš esmės galimas tik esant asmens prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi dėl padaryto pažeidimo. V. V. ginčija pažeidimo padarymo faktą, todėl mažesnės nei įstatyme numatyta baudos skyrimas šiuo atveju negalimas. Pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalią baudą, kurios dar labiau mažinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 209⁴ str. 2 d.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktorius V. V. padarė ATPK 209⁴ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. gamybos, prekybos, paslaugų teikimo ar kitos veiklos laisvosiose ekonominėse zonose, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse tvarkos pažeidimą.

Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, 101 straipsnis reglamentuoja, kad Sandėlio savininkas atsako už:

(a) tai, kad būtų užtikrinta, jog muitinės sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros;

(b) įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra saugojimu, vykdymą; ir

(c) leidime nurodytų ypatingų sąlygų laikymąsi.

(c) punkte minimos ypatingos sąlygos, kurių šiuo konkrečiu atveju nebuvo laikytasi, buvo nurodytos Muitinės sandėlio steigimo leidime Nr. (duomenys neskelbtini) (25 langelis) (b. l. 7). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus teritorinėje muitinėje ūkio subjektai muitinei priklausančiuose sandėliuose turi teisę laikyti (saugoti) prekes, kurių buvimas sandėlyje yra reglamentuotas sandėlio steigimo leidime. Muitinės sandėlyje laikomos muitiniam sandėliavimui įformintos prekės (jų kodai) yra įrašomi į leidime pažymėtą 25 langelį, t. y. kiekvienai prekių rūšiai turi būti suteiktas atskiras prekių kodas įrašant jį atskiru punktu į minėtą sandėliavimo leidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės tikrinimo akte Nr. VM005 (b. l. 4) nurodyta, kad buvo tikrintas UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančiame sandėlyje sandėliuojamų prekių KN kodų atitikimas muitinės sandėlio steigimo leidime nurodytiems kodams. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad muitinės sandėlyje buvo saugomos prekės: pagal BDK 111128VR10007002 – kartotinės pakavimo dėžutės, keturženklis kodas 4819 (15 PK 66 kg bruto); pagal BDK 111121VR10008003 – prekių pakavimo dėžės iš kartono, keturženklis kodas 4819 (1 PK 19 kg bruto), kurių laikymas nenumatytas steigimo leidime. Taip buvo pažeistas ne tik minėto Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, 101 str. (c) p., bet ir Sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32) 2.24 punktas, kur numatyta, kad muitinės sandėlio savininkas įsipareigoja muitinės sandėlyje saugoti tik muitinės sandėlio steigimo leidime nurodytas prekes. Minėti teisės aktai numato prievolę laikytis sandėlio steigimo leidime nurodytų sąlygų būtent sandėlio savininkui, šiuo atveju UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. V.. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, asmuo, kaip sandėlio savininkas (įmonės vadovas), teisės aktų yra įpareigotas laikytis muitinės sandėlio steigimo leidimo sąlygų, tačiau neužtikrino jų tinkamo laikymosi (į sandėlį buvo padėtos saugoti prekės, kurios nebuvo nurodytos leidime leidžiamų sandėliuoti prekių sąraše, asmuo nesikreipė į muitinę su prašymu papildyti minėtą sąrašą).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad muitinės sandėlio tikrinimas atliktas neteisėtai, nes tikrinimo metu nedalyvavo tinkamai įgaliotas UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovas, taip pat tai, kad pagal Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 33 p., 36 p., tikrinamam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie patikrinimą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta muitinės sandėlio tikrinimą atlikusi L. L. parodė, kad įmonės vadovas V. V. buvo prieš savaitę perspėtas apie planuojamą muitinės sandėlio patikrinimą. Įmonės vadovas pasakė, kad tuo metu keičiasi tarpininkai, keičiasi žmonės ir paprašė, kad patikrinimas nebūtų atliktas. Muitinė atsižvelgė į direktoriaus prašymą ir inspektoriai atvažiavo po savaitės, prieš tai telefonu paskambinus ir pranešus, kad atvažiuoja. Direktorius pasakė, kad bus tik atstovė tarpininkė (b. l. 51-52). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tikrinam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie muitinės sandėlio patikrinimą, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai ir neatleidžia sandėlio savininko nuo pareigos elgtis teisėtai, vykdyti teisės aktų numatytus reikalavimus, prisiimtus įsipareigojimus, todėl negali panaikinti jo atsakomybės.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. V. pažeidimas, numatytas ATPK 209⁴ str. 2 d., yra visiškai įrodytas.

Dėl nuobaudos švelninimo.

Skunde nurodoma, kad, jei teismas manytų, kad administracinė nuobauda pagal ATPK 209⁴ str. 2 d. yra taikytina, remiantis ATPK 30¹ str., prašoma taikyti mažesnę nei ATPK 209⁴ str. 2 d. numatytą minimalią nuobaudą, sumažinant ją iki 300 Lt sumos ar kitos panašios sumos teismo nuožiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, V. V. paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje nustatytą nuobaudą – 5000 Lt baudą.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, tinkamai neatsižvelgė į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole minimas Muitinės sandėlio tvarkos pažeidimas yra vienkartinis, panašių pažeidimų Muitinės sandėlio veikloje nėra buvę, nei V. V., nei kitiems UAB „A“ (duomenys pakeisti) atsakingiems darbuotojams administracinė atsakomybė už ATPK 209⁴ str. numatytus pažeidimus anksčiau nebuvo taikyta. Minėtas pažeidimas tiek savo pobūdžiu, tiek ir sukeliamomis ar galimomis sukelti pasekmėmis yra mažareikšmis, šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žala nei Lietuvos Respublikai, nei Europos Bendrijai, nei kitiems asmenims, dėl pažeidimo nebuvo priskaičiuoti papildomi muitai ar mokesčiai, neatsirado pareiga mokėti delspinigius ir pan. Išaiškėjus klaidoms deklaruojant prekes, UAB „A“ (duomenys pakeisti), siekdama, kad panašios situacijos nepasikartotų ateityje, nedelsiant kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu papildyti Muitinės sandėliui išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtinhi) 25 langelyje nurodytas prekes (prekių kodus), įtraukiant ir kartonines pakavimo dėžes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir kad ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. V. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas bei už ATPK 209⁴ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskiriant mažesnę baudą nei numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovės, advokatės R. A. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 nutarimą:

1) panaikinti nutarimo dalį, kuria V. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 209⁴ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 5000 Lt bauda;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., už Lietuvos Respublikos ATPK 209⁴ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą V. V. paskirti 1000 Lt baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.