Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės, Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laivės atėmimu vieneriems metams, pripažintas kaltu pagal BK 270 str. 3 d. ir nubaustas 20 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apimant ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 7 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - M. S. traliuką ir benzininį pjūklą „Jonsered“ nuspręsta konfiskuoti ir perduoti realizuoti vyriausybės nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, bet ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 12 d., A. V. priklausančioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Panevėžio r., Smilgių sen., (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) kvartale, sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), per kelis kartus be leidimo nupjovė ir slapta pagrobė svetimą, D. V. priklausantį turtą – 8 žalius beržus, 1 žalią pušį, 4 žalius juodalksnius, 1 žalią baltalksnį, 1 žalią liepą ir 3 žalius ąžuolus, t.y. viso 18 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris 7,994 m³, bendros 799,40 Lt vertės, bei tuo pačiu – vagystės metu iš A. V. priklausančios miško valdos, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Panevėžio r., Smilgių sen., (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) kvartale, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai išpjaudamas 18 vnt. žalių medžių, t.y. 8 žalius beržus, 1 žalią pušį, 4 žalius juodalksnius, 1 žalią baltalksnį, 1 žalią liepą ir 3 žalius ąžuolus, kurių bendras tūris 7,994 m³, pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. nuostatą, kad „draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 (LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija) „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2004) 20 punkto reikalavimus, kad „leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams išskyrus <>“; 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 116-4348; 2005, Nr. 6-170) 3 punkto reikalavimus, kad „teisė kirsti mišką įgyjama, gavus Leidimą, nuo Leidime nurodytos datos“; 4) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 9 str. nuostatas, kad „piliečiai, suinteresuoti asmenys, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“, dėl ko padarė nedidelės – 207,84 Lt žalos gyvūnijai ir augmenijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 94 str. 1d. 1p. numato, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas.

BK 72 str. 2 d. numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismų praktikoje BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas M. S. benzininį pjūklą panaudojo grobiamiems medžiams nupjauti, o traliuką - šiuos nupjautus 18 medžių parsigabenti iš nusikaltimo vietos. Minėtus daiktus apeliantas iš anksto pasiėmė ir panaudojo nusikaltimui palengvinti, be šių daiktų kaltininko tikslas pagrobti turtą negalėtų būti įgyvendintas. Todėl nuspręsdamas konfiskuoti šiuos daiktus teismas BK 72 str. 2d. nuostatas pritaikė tinkamai. Be to, teismas konfiskavo ne visas, o tik šias nusikalstamos veikos priemones - pagrobtiems medžiams išgabenti panaudotą traktorių paliko nekonfiskuotą, todėl konfiskavimu proporcingumo principas taip pat nepažeistas.

Versiją, jog šie konfiskuoti daiktai priklauso R. S., o ne pačiam apeliantui M. S., pastarasis iškėlė tik apeliaciniame skunde. Iki tol apeliantas nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje aiškino, jog šie daiktai priklauso jam pačiam. Kad traliukas priklauso pačiam M. S., nurodyta ir 2011-10-14 apelianto prašyme grąžinti jam šį daiktą. Pastebėtina, jog minėtus daiktus - traliuką ir benzopjūklą paėmimo metu tyrėjai pateikė būtent pats M. S.. Apeliaciniame skunde savininku nurodomas R. S. jokių pretenzijų dėl minėtų daiktų paėmimo byloje nereiškė, nors šioje byloje ir jis pats buvo apklaustas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog teismas konfiskavo kitam asmeniui priklausančius daiktus.

Kadangi bylos duomenimis M. S. padarė tyčinius nusikaltimus esant teistumui už tyčinį nusikaltimą, pagal BK 27 str. jis laikomas recidyvistu. Tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Netaikyti apeliantui šios įstatymu numatytos taisyklės nėra pagrindo. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl apeliantui už padarytus nusikaltimus parinktos atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmės rūšys, teisėjų kolegija su tuo sutinka ir motyvų nebekartoja. Nors apeliantas skunde kaip svarbią aplinkybę švelninti bausmei nurodo tai, kad padėjo išaaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes apeliantą darant nusikaltimą užtiko ir užfiksavo pati nukentėjusioji A. V., o į nukentėjusiąją dėl žalos atlyginimo apeliantas kreipėsi tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo šeiminę padėtį pakankamai atsižvelgta paskiriant jam bausmes, mažesnes už sankcijos vidurkį bei sudarant galimybę taisytis laisvėje, pritaikius BK 75 str. ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.